AS-146-261-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-146-261-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą ir išaiškino, kad pareiškėjas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui P. M.“ panaikinimo turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovo buveinę.
Full text
Administracinė byla Nr. AS146-261/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07436-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui P. M.“ (išsiųstas pareiškėjui Lietuvos advokatūros 2013 m. lapkričio 4 d. lydraščiu Nr. 827).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą ir išaiškino, kad pareiškėjas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui P. M.“ panaikinimo turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovo buveinę.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas, bei ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Taip pat teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra visuotinis advokatų susirinkimas, advokatų taryba, Advokatų garbės teismas, revizijos komisija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia advokatų tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nekelti advokatui P. M. drausmės bylos, nenustačius jo profesinėje veikloje teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o bendrosios kompetencijos teisme.
III. Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Pareiškėjas pažymi, kad jis nepraleido termino skųsti teismui Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, be to, skundė advokato profesinius veiksmus, kurie, jo manymu, diskredituoja advokatūrą. Dėl išvardytų priežasčių pareiškėjas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kurioje jam buvo išaiškinta teisė kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, siekdamas inicijuoti administracinės bylos procesą dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, kuriuo pagal pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. pateiktą Lietuvos advokatūrai pareiškimą buvo nuspręsta nekelti advokatui P. M. drausmės bylos, panaikinimo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą nagrinėti administraciniame teisme, nurodydamas, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.
Nagrinėjamu atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-496 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas, reglamentuojančias advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį – Lietuvos advokatūra, kuri įgyvendina advokatų savivaldą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu (ABTĮ 2 str. 1, 4 d.). Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-642/2009, 2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-382/2012).
Pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, galima pagrįstai teigti, jog ginčai dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų nėra teismingi administraciniams teismams, o priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Šią išvadą taip pat patvirtina ir tai, kad Advokatūros įstatymas (10, 13, 17, 23 ir kt. straipsniai) konkrečiai ir aiškiai nustato atskirų Lietuvos advokatūros sprendimų ir veiksmų ar neveikimo apskundimą Vilniaus apygardos teismui, t. y. bendrosios kompetencijos teismui.
Kadangi pareiškėjo paduotas skundas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo nėra teismingas administraciniams teismams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.
Kartu pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą nesilaikant bylų rūšinio teismingumo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netinkamą atsisakymo priimti skundą teisinį pagrindą – t. y. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris reglamentuoja atvejus, kai skundas paduotas nesilaikant bylų teritorinio (o ne rūšinio) teismingumo taisyklių. Įvertinus tai, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties motyvų yra visiškai aišku, jog pareiškėjo skundą atsisakoma nagrinėti administraciniame teisme ir jis turi kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą, nėra pagrindo dėl nurodyto formalaus procesinio pažeidimo naikinti skundžiamą teismo nutartį kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis keistina, nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį iš dalies, nurodant, kad pareiškėjo A. P. skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Irmantas Jarukaitis