A-1225-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1225-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06771-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 53–60), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3998(3.43.-5); 2) įpareigoti atsakovą Valdybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti kasdieninės tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, 1 megztą kepurę, 1 kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 demisezoninę striukę, 1 megztinį, 1 golfą, 1 marškinėlius ilgomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 kaklaraiščio segtuką, 1 diržą, 1 šaliką, 1 vyriškus pusbačius, 1 vyriškus žieminius batus, 1 lietpaltį; išeiginės uniformos dalis: 1 išeiginį kostiumą, 1 baltus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 baltus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 baltą šaliką, 1 baltas pirštuotas pirštines, 1 akselbantą su vienu antgaliu; 3) priteisti iš Valdybos dėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio – 2013 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) neišduotų tarnybinės kasdienės ir išeiginės uniformos dalių patirtą žalą: už kasdienę tarnybinę uniformą – 4 143,30 Lt, už išeiginę tarnybinę uniformą – 839 Lt žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Valdyboje statutiniu valstybės tarnautoju. Minėtu laikotarpiu jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Dėl to raštu kreipėsi į Valdybą. Atsakovas 2013 m. spalio 4 d. raštu informavo, kokios tarnybinės uniformos dalys jam buvo išduotos, bei nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) kompensacijos mokėjimas vietoj neišduotos uniformos nebuvo nustatytas. Tačiau atsakovo pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma nustatyta Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo teigimu, laiku neišdavus jam priklausančios uniformos, jis įgijo teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“, todėl Valdybos atsisakymas išmokėti prašomą kompensaciją neteisėtas. Atsakovui neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę, dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat jis turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje nešiodavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, šaliką, pirštines, marškinius. Duomenų apie, tai, kiek išlaidų patyrė, pareiškėjas nekaupė, nes tikėjosi, jog susidariusi situacija laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jam bus išduotos.

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepimuose (b. l. 15–18, 70–72) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ 1 punktu piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus buvo pavesta spręsti Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams. Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje bei Taisyklėse nenustatyta įstatyminė prievolė mokėti kompensaciją vietoj neišduotos uniformos. Pareiškėjo teiginys, jog dėvėdamas tarnybinę uniformą, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, jis patyrė didesnių nuostolių, kadangi turėjo ją labiau prižiūrėti ir daugiau skalbti, nepagrįstas, nes tiek naujos, tiek nusidėvėjusios tarnybinės uniformos priežiūra yra vienoda.

Nusidėvėjimo faktas niekaip neįtakojo uniformos dažnesnio skalbimo ir negalėjo reikalauti didesnių finansinių sąnaudų nei įprastinė naujos uniformos priežiūra. Be to, Valdyba niekuomet nevykdė ir neturėjo pareigos bei finansavimo vykdyti tarnybinių uniformų pirkimo, tokius pirkimus centralizuotai vykdė Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnį yra būtina nustatyti tinkamą atsakovą byloje, o reikalui esant išspręsti netinkamos šalies pakeitimo klausimą.

Todėl šioje byloje yra privalu nustatyti subjektą, kuriam pagal kompetenciją pavesta nustatyta tvarka ir terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Pareiškėjas kildina žalą iš neteisėto neveikimo aprūpinant pareigūnus tarnybine uniforma. Valdyba, neturėdama pareigos bei finansavimo pirkti tarnybines uniformas, negali būti atsakinga už pareigūnų aprūpinimą tarnybinėmis uniformomis. Pareiškėjas prašo Valdybos pateikti neišduotų uniformos dalių kainas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, skaičiuodamas patirtą žalą, siekia remtis ne savo turėtais nuostoliais, o neišduotos tarnybinės uniformos kaina.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nustatant žalos dydį, pareigūnai neturi įrodinėti konkrečių patirtų išlaidų, rinkti tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir pan., o pakanka fakto, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti visas tarnybinės uniformos dalis, jų nustatytais terminais negavo. Tačiau žala negali būti preziumuojama, todėl tam, kad nebūtų pažeistas nuostolių atlyginimo principas, žalą ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo patikslintame skunde nurodytomis tarnybinės uniformos dalimis, kurias jis priskiria prie kasdieninės tarnybinės uniformos dalių (kepurė, žieminė kepurė, kaklaraištis, kaklaraiščio segtukas, vyriški pusbačiai, vyriški žieminiai batai ir lietpaltis), tačiau šios tarnybinės uniformos dalys priskirtinos prie kasdieninės uniformos dalių tik einantiems vidurinės, aukštesnės ir aukščiausios grandies pareigūnų pareigas, o pareiškėjas yra pirminės grandies pareigūnas, todėl jam šios uniforminės dalys yra priskirtinos prie išeiginės tarnybinės uniformos.

Pavyzdžiui, pareiškėjas niekuomet prie darbinio kostiumo negalėtų ryšėti kaklaraiščio, todėl, kad jis tarnyboje gali dėvėti tik darbinį kostiumą, prie kurio kaklaraištis negali būti rišamas. Pareiškėjas yra budinčios pamainos pareigūnas, dirbantis budinčiose pamainose. Tarnybą, t. y. budėjimus jis turi vykdyti vilkėdamas darbinį kostiumą su skiriamaisiais ženklais (Taisyklių 35 p.). Taigi, tarnyboje pagal tarnybinių pareigų pobūdį ir pagal sezoną, jis gali dėvėti tik šias tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę megztą kepurę, demisezoninę striukę, darbinį kostiumą, megztinį, golfą, marškinėlius ilgomis rankovėmis, marškinėlius trumpomis rankovėmis, šaliką, diržą, batus pailgintais aulais.

Pirminės grandies pareigūnų išeiginės uniformos komplektui yra priskiriamos šios uniforminės aprangos dalys: kepurė, žieminė kepurė, kaklaraištis, kaklaraiščio segtukas, pavardės lentelė, vyriški pusbačiai, vyriški žieminiai batai, lietpaltis, išeiginis kostiumas, balti marškiniai ilgomis rankovėmis, balti marškiniai trumpomis rankovėmis, baltas šalikas, baltos pirštuotos pirštinės, akselbantai su vienu antgaliu. Šių tarnybinės uniformos dalių pareiškėjas tarnyboje niekuomet nedėvi. Be to, viešoje rinkoje tarnybinės uniformos neįmanoma įsigyti, todėl pareiškėjas negalėjo tarnyboje dėvėti savo lėšomis pirkto darbinio kostiumo ar demisezoninės striukės, kadangi šios uniforminės dalys yra specialiai siuvamos.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas savo lėšomis realiai galėjo įsigyti tik batus pailgintais aulais, šaliką, diržą bei trikotažinius marškinėlius ir tai sudarytų ne daugiau kaip 10 procentų kasdieninės (darbinės) uniformos vertės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 179–188) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3998(3.43.-5); įpareigojo Valdybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti D. B. kasdieninės tarnybinės uniformos dalis – 1 vasarinę kepurę, 1 megztą kepurę, 1 kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 demisezoninę striukę, 1 megztinį, 1 golfą, 1 marškinėlius ilgomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 kaklaraiščio segtuką, 1 diržą, 1 šaliką, 1 vyriškus pusbačius, 1 vyriškus žieminius batus, 1 lietpaltį ir išeiginės uniformos dalis – 1 išeiginį kostiumą, 1 baltus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 baltus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 baltą šaliką, 1 baltas pirštuotas pirštines, 1 akselbantą su vienu antgaliu; priteisė D. B. iš Valdybos 1 263,53 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, einantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesio-gelbėtojo pareigas. Jam suteiktas vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio laipsnis (b. l. 7, 79). Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į Valdybą, prašydamas pateikti pažymą apie 2008 m. sausio mėnesio – 2013 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu pasibaigusių jam išduotos tarnybinės uniformos (kasdienių, išeiginių ir specialiųjų) dalių dėvėjimo laiką, bei nurodyti jų neišdavimo priežastis ir ekonominę vertę, taip pat paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą arba nedelsiant ją (jos dalis) išduoti (b. l. 9). Valdyba 2013 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 3-5-3998(3.43.-5) nurodė, jog tarnybinės uniformos nebuvo išduotos dėl valstybės biudžeto lėšų stokos. Kadangi nei Valstybės tarnybos statuto 46 straipsnyje, nei Taisyklėse nėra nustatyta prievolė mokėti kompensaciją vietoje neišduotos uniformos, pareiškėjo prašymo atsakovas netenkino (b. l. 6).

Valdyba su atsiliepimu teismui pateikė duomenis apie D. B. neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertę laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 73–74). Bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 4 442,32 Lt. Pareiškėjas neprašo atlyginti žalą už neišduotą šaliką (8,50 Lt), baltą šaliką (7 Lt), baltas pirštuotas pirštines (5 Lt), akselbantus su vienu antgaliu (210,04 Lt). Teismas šių daiktų vertę (230,54 Lt) išskaičiavo iš bendros neišduotų uniformos dalių vertės, tad galutinė suma – 4 211,78 Lt.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, suformuota aiškinant Valstybės tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009) ir pažymėjo, jog atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos, šio pobūdžio žalos dydžiui nustatyti LVAT praktikoje naudojamas ne 100 proc., bet tik 30 proc. dydis nuo neišduotų uniformos dalių vertės, kuris gali ir turi būti taikomas ir šioje administracinėje byloje (2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012; 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

PAGD direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1-478 patvirtintos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (b. l. 37–43). Teismas, atsižvelgdamas į šias normas, vadovaudamasis atsakovo pateikta pažyma, kurioje nurodyti duomenys apie pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertę (b. l. 73–74), nustatė pareiškėjo teisių apimtį. Remdamasis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2845/2012, Nr. A552-2783/2012, Nr. A662-2567/2012, kt.), teismas pažymėjo, jog finansinių lėšų trūkumas negali būti pagrindas neišduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Atsakovo nurodytos tarnybinės uniformos neišdavimo dalių priežastys – lėšų stoka nėra reikšmingos ir dėl to, kad Vidaus tarnybos statutas aiškiai įtvirtina atsakovui imperatyvią pareigą aprūpinti pareigūną uniforma. Institucijos neveikimas, neišduodant tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimas yra pasibaigęs, laikytinas neteisėtu.

Teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti skunde nurodytas tarnybinės uniformos dalis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti jam už kasdienę tarnybinę uniformą 4 143,30 Lt žalos atlyginimo, už išeiginę tarnybinę uniformą 839 Lt žalos atlyginimo, viso 4 982,30 Lt. kadangi yra kainų neatitikimų pareiškėjo skaičiavimuose, todėl teismas, vertindamas žalos dydį, atsižvelgė į atsakovo pateiktus paskutinius duomenis, pagal kuriuos D. B. bendra neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 4 211,78 Lt. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. 30 proc. nuo 4 211,78 Lt yra 1 263,53 Lt. Ši suma pareiškėjui priteistina iš Valdybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose, atsakovui Valdybai netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, todėl teismas konstatavo, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, o ne Lietuvos valstybė. Tokia teismo išvada grindžiama LVAT formuojama praktika (2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, kad skundžiamas Valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 3-5-3998(3.43.-5) yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2013 m. lapkričio 13 d. (b. l. 1–5)) laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba apeliaciniu skundu (b. l. 96–99) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo, kad:

1. Teismas priteisė pareiškėjui 1 263,53 Lt žalos atlyginimą, tačiau kartu ir įpareigojo Valdybą išduoti atitinkamas uniformos dalis. Teismas turėjo išskaičiuoti šių uniformos dalių vertę iš priteistinos žalos sumos. Vadinasi, bendra neturtinės žalos suma turėtų būti 597,49 Lt. Be to, teismas neįvertino ir nenagrinėjo atsakovo pateiktų argumentų, jog atitinkamų uniformos dalių pareiškėjas nedėvi (ir pagal teisės aktus, dėvėti negalėtų), todėl priteista neturtinė žala apskaičiuota neatsižvelgiant ir į šį faktą.

2. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog jis patyrė žalą (tiek naują, tiek seną uniformą prižiūrėti reikia vienodai, todėl šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas), o žala yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

3. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jis buvo įpareigotas išduoti pareiškėjui atitinkamas uniformos dalis. Teismas, priimdamas šį sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog Valdyba nevykdo ir neturi pareigos bei finansavimo vykdyti tarnybinių uniformų pirkimo.

Pareiškėjas D. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 103–106) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog kai kurios tarnybinės uniformos dalys, tokios kaip avalynė, kaklaraištis, lietpaltis, yra analogiškos tiek kasdienei, tiek išeiginei uniformai. Be to, patikslintu skundu pareiškėjas prašė jam išduoti uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas dar nepasibaigė, o žalą priteisti už pasibaigus terminui neišduotą uniformą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. B. ginčija Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3998(3.43-5), kuriuo atsisakyta tenkinti jo reikalavimą paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotą tarnybinę uniformą, ir prašo priteisti iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4 982,30 Lt turtinę žalą (4 143,30 Lt už kasdienę tarnybinę uniformą ir 839 Lt už išeiginę tarnybinę uniformą) bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui atitinkamas tarnybinės uniformos dalis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3998(3.43-5), priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 263,53 Lt turtinei žalai atlyginti bei įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti D. B. atitinkamas kasdieninės bei išeiginės tarnybinės uniformos dalis.

Atsakovas neginčija, kad nuo 2008 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam jų dėvėjimo terminui, ir kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Ginčijamame sprendime nurodyta, kad tarnybinės uniformos laiku nebuvo išduodamos dėl valstybės biudžeto lėšų stokos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tarnauja Valdyboje (jis yra pirminės grandies pareigūnas, dirbantis pamainomis). Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 (2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 redakcija; b. l. 23–43) 3, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal PAGD direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Pagal Taisyklių 15 punktą kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje.

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma LVAT, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Pažymėtina, kad tos pačios pozicijos buvo laikomasi ir LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-387-146/2015; Nr. A-397-520/2015; Nr. A-658-146/2015; Nr. A-724-146/2015, kuriose analogiškai kaip ir šioje byloje buvo nagrinėjami statutinių valstybės tarnautojų, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų, reikalavimai, susiję su jų teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis pažeidimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į susiformavusią LVAT praktiką, atkreipia dėmesį į tai, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012 ir kt.). Pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis aspektu LVAT praktikoje taip pat konstatuota, jog statutinė įstaiga privalo nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, o pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).

Akcentuotina, jog vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais dėl atsakovo pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nėra patvirtinęs kompensacijos tvarkos už neišduotas tarnybines uniformas, todėl šiuo atveju negali būti pagal analogiją taikoma susiformavusi LVAT praktika, atmestina. Kaip jau buvo minėta, iš įstatymų kylančios pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, taip pat kyla ir pareiga pareigūnams išmokėti kompensacijas tokiais atvejais, jei tarnybinės uniformos buvo laiku neišduotos ir pareigūnai uniformomis turėjo rūpintis savo lėšomis (žr. pvz., 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015).

Atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo ir atsižvelgusi į LVAT praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A261-1032/2014; Nr. A492-2020/2013; Nr. A662-2857/2012; Nr. A552-2845/2012; Nr. A552-2783/2012; Nr. A662-2567/2012; Nr. A552-2695/2012 ir kt.), konstatuoja, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam turtinę žalą, kuri pasireiškė jo turėtomis išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rūbus ir avalynę, kurią jis dėvėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (nuo 2008 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. daugiau kaip 5 metus), pareiškėjo dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog atsakovas teisės aktų nustatytais terminais neaprūpino jo tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę, jis patyrė nuostolių, nes teko savo lėšomis taisyti ar pirkti tarnybai tinkamus rūbus ir avalynę bei juos naudoti vietoje neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atsakovo nepaneigti. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjas skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, jis nekaupė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių) dėl uniformų dalių neišdavimo dydžiu laikomas 30 proc. nuo uniformos dalių vertės kompensacijos dydis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tokia suma (30 proc.) taip pat laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjui 1 263,53 Lt turtinės žalos atlyginimą bei įpareigojo išduoti šias kasdieninės tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, megztą kepurę, kepurę, žieminę kepurę, demisezoninę striukę, megztinį, golfą, marškinėlius ilgomis rankovėmis, kaklaraištį, kaklaraiščio segtuką, diržą, šaliką, vyriškus pusbačius, vyriškus žieminius batus, lietpaltį, taip pat šias išeiginės uniformos dalis: išeiginį kostiumą, baltus marškinius ilgomis rankovėmis, baltus marškinius trumpomis rankovėmis, baltą šaliką, baltas pirštuotas pirštines, akselbantą su vienu antgaliu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės sutinka.

Pareiškėjas yra pirminės grandies pareigūnas, kuris dirba pamainomis ir kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu (b. l. 70–72). Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių priedą „Pirminės grandies pareigūnų, dirbančių pamainomis, tarnybinės uniformos išdavimo normos“ pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su incidentų likvidavimu, taip pat išduodama išeiginė uniforma, susidedanti iš: išeiginio kostiumo, baltų marškinėlių ilgomis rankovėmis, baltų marškinėlių trumpomis rankovėmis, balto šaliko, baltų pirštuotų pirštinių ir akselbantų su vienu antgaliu. Pagal minėtą Taisyklių priedą, išeiginis kostiumas, balti marškinėliai ilgomis ir trumpomis rankovėmis išduodami 5 metų laikotarpiui, o baltas šalikas, baltos pirštuotos pirštinės ir akselbantai išduodami visam tarnybos laikui.

Kadangi minėtos išeiginės uniformos dalys pareiškėjui išduotos nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą jas išduoti.

Tačiau, kadangi pareiškėjui 2013 m. buvo išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: darbinis kostiumas, golfas, marškiniai trumpomis rankovėmis (b. l. 7) bei batai pailgintais aulais (b. l. 74), ir jų dėvėjimo terminas pareiškėjo kreipimosi į teismą metu dar nebuvo pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui, be kita ko, ir golfą. Šioje dalyje teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad atsakovas įpareigojamas pareiškėjui išduoti teismo sprendime nurodytas uniformos dalis, išskyrus golfą.

Pasisakydama dėl pareiškėjui priteistos sumos dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, dydis yra nustatytas ir grindžiamas paties atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis (b. l. 19–20, 73–74). Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateiktos dvi pažymos apie pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. neišduotų tarnybinės uniformas dalių vertę: 2013 m. gruodžio 10 d. parengta pažyma (b. l. 19–20) ir 2014 m. spalio 10 d. parengta pažyma (b. l. 73–74)). Šiose pažymose nurodytos neišduotų uniformos dalių vertės skiriasi. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į 2014 m. spalio 10 d. parengtą pažymą, kadangi joje pateikiami tikslesni duomenys: bendra neišduotų uniformos dalių vertė paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kokios tarnybinės uniformos dalys buvo (ir turėtų būti) išduodamos 2013 m. (analogiškos pozicijos laikytasi ir LVAT 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-724-146/2015).

Atsakovo į bylą pateiktoje 2014 m. spalio 10 d. pažymoje apie pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainą (b. l. 73–74) nurodyta, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. D. B. neišduotų (kasdieninės ir šventinės) tarnybinės uniformos dalių (pastebėtina, kad šių tarnybinės uniformos dalių išdavimas pirminės grandies pareigūnams, dirbantiems pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu, numatytas minėtame Taisyklių priede), bendra kaina yra 4 442,32 Lt. Iš šios sumos išskaičiavus balto šaliko (7 Lt), baltų pirštuotų pirštinių (5 Lt) ir akselbantų su vienu antgaliu (210, 04 Lt) vertę (nes, minėta, šios uniformos dalys išduodamos visam tarnybos laikui, ir jas pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą pareiškėjui išduoti), taip pat šaliko, išduodamo 5 metams, kainą (8,50 Lt), bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė (kaina) yra 4 211,78 Lt.

Atsižvelgusi į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui priteistinos turtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju yra 1 263,53 Lt (4 211,78 Lt x 0,30). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip: įpareigoti Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti D. B. 1 vasarinę kepurę, 1 megztą kepurę, 1 kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 demisezoninę striukę, 1 megztinį, 1 marškinėlius ilgomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 kaklaraiščio segtuką, 1 diržą, 1 šaliką, 1 vyriškus pusbačius, 1 vyriškus žieminius batus, 1 lietpaltį ir išeiginės uniformos dalis – 1 išeiginį kostiumą, 1 baltus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 baltus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 baltą šaliką, 1 baltas pirštuotas pirštines, 1 akselbantą su vienu antgaliu.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė