A-36-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-36-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00135-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą (pareiškėjas A. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) skundu prašė teismo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) sprendimą (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pareiškėjas A. A. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu dėl NMA veiksmų. VAGK sprendimu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VAGK sprendimas) panaikino Agentūros sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Skolos sprendimas). Atsakovas nesutiko su VAGK sprendimu, manė, kad VAGK neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas 2009 m. birželio 1 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2009 m. Paraiška), kurioje deklaravo 15,27 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 0,81 ha plotą, už kurį mokamos susietosios su gamyba papildomos tiesioginės išmokos už ES remiamus pasėlius. Pareiškėjo 2009 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Taisyklės). Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) raštu (duomenys neskelbtini) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo (atnaujinus pagal 2009-2010 metų aerofotografinę medžiagą), t. y. pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurie 2009 m. ir 2010 m. deklaravo paramai netinkamus plotus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo (Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo)“ 3.1 punktu, ŽŪIKVC yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose bl3 bei privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, t. y. privalo išskirti netinkamus paramai plotus. Šią pareigą numato 2009 m. Taisyklių 7, 26.1 punktai, Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų įbraižymo žemėlapiuose 2009 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-172 (toliau – ir Įbraižymo taisyklės).

Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC pateikta informacija ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, neišskyrė netinkamų paramai plotų, pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai atliko 2009 m. Paraiškos administracinį patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas prašė išmokų už 3,62 ha plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,20 ha tiesioginėms išmokoms gauti, ribas.

Pareiškėjo padarytas pažeidimas 2009 m. Taisyklių prasme laikomas tyčiniu neteisingu deklaravimu. Kadangi duomenys buvo gauti jau išmokėjus pareiškėjui paramą pagal 2009 m. Paraišką, susidarė bendra 4 448,84 Lt dydžio tiesioginių išmokų grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas turi grąžinti Agentūrai, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 punktais, 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 9 straipsniu bei 33 straipsnio 2 dalimi, 2004 m. balandžio 21 d.

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004) ir kt. Apskaičiuojant grąžintinos išmokos sumą, atsižvelgiama į tai, kad 2009 m. Paraiškoje buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, todėl Agentūra pritaikė tyčinio neteisingo deklaravimo sankcijas, remdamasi 2009 m. Taisyklėmis bei Reglamentu Nr. 796/2004. Kadangi pareiškėjo deklaruotas plotas tiesioginei išmokai gauti buvo 15,27 ha, o faktiškai nustatytas – 11,65 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 3,62 ha arba 31,07 proc., tai tiesioginė išmoka neskiriama ir taikoma ilgalaikė sankcija.

Apie priimtą Agentūros sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Skolos sprendimu. VAGK sprendime pažymėta, kad tai, jog ŽŪIKVC raštu pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui parengtoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, anaiptol nereiškia Agentūros pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. pateiktą paraišką, todėl padaryta išvada, kad Agentūros Skolos sprendimas yra nepagrįstas ir todėl naikintinas.

Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Agentūros Skolos sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 2009 m. nepagrįstai pareiškėjui išmokėtos paramos dalį, priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 9.13 punkte įtvirtinta, kad Agentūra pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicijų kontrolę, o 9.14 punkte numatyta, kad Agentūra, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimų, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti. Agentūra yra atsakinga už tinkamą, teisėtą bei teisingą valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją.

Pažymėjo, kad 2011 m. birželio 6-10 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (toliau – ir Direktoratas) Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais. Atlikto tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių aerofotografinių nuotraukų ir prastos aerofotografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžios institucijų prašyta pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris, atnaujinus aerofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.), nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui.

Agentūra gavo ŽŪIKVC raštą su sąrašu pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009-2010 metų aerofotografinę medžiagą. Remdamasi Direktorato atlikto tyrimo išvadomis, ŽŪIKVC rašte pateikta informacija ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas 2009 m. Paraiškoje prašė paramos už netinkamus paramai skirti plotus, Agentūra atliko pakartotinį 2009 m.

Paraiškos vertinimą ir neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. Paraiškoje nustatė remdamasi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes ŽŪIKVC yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų duomenų aiškiai matyti, jog dalis 2009 m. Paraiškoje nurodytų laukų netinka paramai skirti. Agentūros Skolos sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti institucijos antspaudu, todėl nėra pagrindo naikinti Agentūros Skolos sprendimą.

Pažymėjo, kad Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalyti ES ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Agentūra vykdo jai priskirtas funkcijas vadovaudamasi teisės aktais.

Pareiškėjas A. A. atsiliepimu į atsakovo skundą su skundu nesutiko, prašė palikti galioti VAGK sprendimą, įpareigoti atsakovą grąžinti be pagrindo išskaičiuotus 1 317,33 Lt iš avansinės išmokos už 2013 metus, deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo metu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m birželio 1 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurioje deklaravo 15,27 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti, taip pat ir lauką Nr. 2 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)).

Agentūra pagal šią paraišką laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. vasario 17 d. išmokėjo pareiškėjui 4 608,23 Lt dydžio paramos sumą. Agentūra priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad pakartotinai įvertinusi Paraišką ir nustačiusi, kad buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, susidarė bendra 4 448,84 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. raštu (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo apie priimtą sprendimą ir nurodė apskaičiuotą skolą – 4 448,84 Lt – pervesti į NMA sąskaitą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą VAGK, kuri sprendimu (duomenys neskelbtini) skundą tenkino ir panaikino Agentūros sprendimą (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo. Agentūra savo skunde visiškai nenurodė, kokius galiojančius įstatymus, taisykles ar nuostatus pažeidė, ar kuriais galiojančiais įstatymais nepagrįstai vadovavosi VAGK priimdama sprendimą. Agentūra skunde nepateikė duomenų ir informacijos apie tai, kad gavusi informaciją iš ŽŪIKVC apie pareiškėjus, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, atliko visas būtinas procedūras, garantuojančias asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teisių adekvatumą.

Atsakovas, pažeisdamas Taisyklių 34.11 punktą, neatliko patikros vietoje ir apie rezultatus (neatitikimus) pareiškėjo neinformavo. Pažymėjo ir tai, kad aerofotonuotrauka daryta 2010 m. birželio 4 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po paraiškos pateikimo ir po 2009 m. paramos laikotarpio. Skunde VAGK pareiškėjas nurodė, kad paraiškoje deklaruotame lauke 2009 m. jis pjovė šieną ir ganė gyvulius, kadangi laikė 7 galvijus ir 5 arklius. Tuo metu ten neaugo jokie medžiai, o 2010 m. jau buvo savaime pridygę pušelių. Kadangi jo sveikata prastėja, sumažino gyvulių skaičių ir to lauko jau nešienauja ir nuo 2010 m. nedeklaruoja.

Agentūra iš atnaujintų duomenų negalėjo aiškiai matyti, kad dalis 2009 m. Paraiškoje nurodytų laukų netiko paramai skirti, kadangi 2009 metais deklaruotas plotas buvo nušienautas ir neapaugęs savaime išdygusiais medžiais. Teikdamas paraišką pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir teisėtai, nepažeidė jokių galiojusių teisės normų. Manė, kad Agentūros sprendimas nepagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, o VAGK sprendimas paliktinas galioti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkino ir panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad paramos teikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir MPŪV Taisyklės). Pareiškėjo 2009 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2009 m. Taisyklėmis (7, 26.1, 26.6 p.). Įbraižymo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už žemėlapiuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę ūkio subjektai. Tų pačių taisyklių 27.3 punkte nustatyta, kad žemėlapyje turi būti įbraižyti visi ūkio subjekto laukai neatsižvelgiant į tai, ar už juos bus prašoma tiesioginių išmokų, ar ne. Jei ūkio subjektas įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose b13, kuriuose tinkamas paramai gauti plotas yra suskaičiuotas ir lygus 0, jis privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, pagal kuriuos bus tikslinamas tinkamas paramai plotas, nurodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 12 d. įsakyme Nr. 3D-501 „Dėl paramai tinkamų ir netinkamų plotų nustatymo, apskaičiavimo ir išskyrimo kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje“ (27.18 p.).

MPŪV taisyklių (redakcija, galiojusi 2009 m. paraiškos pateikimo metu) 13.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas pasėlių, žemės ūkio ar miško naudmenų plotus įbraižo kontrolinių žemės sklypų žemėlapio fragmentuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 3D-172 „Dėl Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose 2009 metais taisyklių“ nustatyta tvarka. Pagal 2009 m. taisyklių (redakcija, galiojusi 2009 m. paraiškos pateikimo metu) 4 punktą, neteisingu deklaravimu laikomas didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Taip pat teismas išdėstė, kas yra laikoma tyčiniu neteisingu deklaravimu. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir MPŪV Taisyklių 3 punkte.

2009 m. Taisyklių 41.1 punktas nustato taikomas sankcijas dėl pagrindinės išmokos dėl neteisingo deklaravimo. MPŪV taisyklių (redakcija, galiojusi paraiškos pateikimo metu) 31.3.4 punkte numatyta, kad kai nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, pareiškėjui pagal atitinkamą priemonę parama einamaisiais metais neteikiama. Minėta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 1 d. pateiktoje 2009 m. paraiškoje prašė išmokų už šiuos žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos: 1) 0,60 ha, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1 (pasėlio kodas – 5KZ-2); 2) 0,50 ha, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 2 (kodas – 5SP-1); 3) 0,21 ha, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 3 (pasėlio kodas – 5KV-1); 4) 2,03 ha, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 4 (kodas – 5DG-1); 5) 0,23 ha, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1 (kodas – 5DG-1); 6) 1,50 ha, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1 (kodas – 5BU-3); 7) 10,20 ha, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 2 (kodas – 5DG-1) (VAGK byla, b. l. 53-55).

ŽŪIKVC raštu (duomenys neskelbtini) pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus G kodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009-2010 metų aerofotografinę medžiagą. Patikrinus buvo nustatyta, kad pareiškėjas A. A. 2009 m. deklaravo paramai netinkamą plotą, t. y. pareiškėjas tiesioginėms išmokoms gauti iš viso deklaravo 15,27 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą (už 0,81 ha mokamos susietosios su gamyba papildomos tiesioginės išmokos už ES remiamus pasėlius), o faktiškai nustatytas plotas – 11,65 ha, t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 3,62 ha arba 31,07 proc. (VAGK byla, b. l. 53-55, 36-38). Teismo vertinimu, pateikta sulyginimui 2005–2006, 2009–2010 ir 2013 metų aerofotografinė medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad 2009 m. birželio 1 d. dalis deklaruoto 10,20 ha žemės sklypo (kontrolinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 2, pasėlio kodas – 5DG-1) buvo apaugęs medžiais ir krūmais (b. l. 13-15), todėl pareiškėjas, atsižvelgiant į 2009 m. Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, pildydamas 2009 m. paraišką ir siekdamas gauti paramą, privalėjo pateikti teisingus duomenis apie jam priklausančius žemės plotus, deklaruoti visus žemės plotus valdoje, už kuriuos išmokos nėra mokamos, juos įbraižydamas žemėlapio fragmentuose, o už neteisingą deklaravimą NMA jam galėjo taikyti sankcijas. Pažymėta, kad, kaip matyti iš pareiškėjo 2009 m. Paraiškos, pareiškėjas ją teikdamas susipažino su tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skyrimo taisyklėmis; žino, jog tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus galima prašyti tik už tą dalį, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės; Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Pareiškėjas taip pat įsipareigojo pateikti paraiškoje teisingus duomenis bei savo parašu patvirtino, jog žino, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti kompensacinių išmokų už žemės ūkio naudmenų hektarą sumažinimą arba teisės į jas netekimą (VAGK, b. l. 53-55).

NMA, kuri valstybės įgaliota ir tiesiogiai atsakinga ir už tinkamą ir veiksmingą paramos pagal MPŪV priemonę administravimą, teisės ir pareigos, nustatytos 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1290/2005, kurio 9 straipsnio, reglamentuojančio Bendrijos finansinių interesų apsaugą ir garantijas, 1 dalies a punkto iii papunktyje nustatyta, kad dėl Bendrijos fondų valdymo Valstybės narės, vykdydamos bendrąją žemės ūkio politiką priima visas būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imasi visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma, siekdamos susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, o 33 straipsnio 2 dalyje – kai Bendrijos lėšos jau buvo išmokėtos gavėjui, jas susigrąžina akredituotos mokėjimo agentūros pagal savo nustatytas išieškojimo procedūras ir jos yra dar kartą panaudojamos pagal 3 dalies c punktą.

NMA, gavusi informaciją iš ŽŪIKVC, nesant pagrindo abejoti jos patikimumu, priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriame vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu Nr. 1290/2005, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 nusprendė susigrąžinti susidariusią 4 448,84 Lt skolą (VAGK byla, b. l. 36-37).

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. vasario 19 d.), 4 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Šių taisyklių 7.1 punktas nustato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1. p.); vykdomajai institucijai pateikė klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją (7.1.2. p.); gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3. p).

VAGK ginčijamame sprendime nurodė, kad Agentūra negalėjo remtis vien ŽŪIKVC raštu (duomenys neskelbtini) ir nesilaikyti kitų su šių paraiškų vertinimu susijusių būtinų procedūrų. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką bylą, 2014 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad 2009 m. Taisyklių 34.5, 36.8, 36.9 punktai nagrinėjamoje situacijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl pernelyg didelių išmokų susigrąžinimo, nėra taikytini, kadangi jie reglamentuoja Agentūros veiksmus, kai yra vykdoma paraiškų duomenų kontrolė. Šią poziciją įtvirtina 2009 m. Taisyklių tikslas – nustatyti paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, bei žemės savininkams ir valdytojams, pretenduojantiems į kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą (2009 m. Taisyklių 2 p.).

Minėta, kad atsakovas pareiškėjo 2009 m. Paraišką pakartotinai įvertino gavęs ŽŪIKVC duomenis. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Direktoratas 2011 m. birželio 6–10 d. Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais (VAGK byla, b. l. 44-50). Po šio tyrimo ŽŪIKVC raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus G kodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų aerofotografinę medžiagą. Iš šių duomenų matyti, kad į 2009 m. skaičiavimus ir sąrašą pateko pareiškėjai, kurių laukai buvo fotografuoti 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. –2010 m. birželio 29 d. Šiame rašte nurodytas ir netinkamai deklaruotas pareiškėjo laukas. Taigi Agentūrai buvo pateikti abejonių nekeliantys faktiniai duomenys, įrodantys apie pareiškėjui išmokėtas pernelyg dideles išmokas, todėl atsakovas NMA, turėdamas atnaujintus ŽŪIKVC aerofotografinius duomenis bei nustatęs neteisingo deklaravimo faktą, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas. Atitinkamai ginčijamas VAGK sprendimas (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas NMA prie sprendimas (duomenys neskelbtini), naikinamas.

III. Pareiškėjas A. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde išdėsto, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodyta, jog pagal 2009 m. Taisyklių 4 punktą, neteisingu deklaravimu laikomas didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas, bei pateikti neteisingo tyčinio deklaravimo atvejai, iš kurių vienas yra, kai pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas.

Sprendime nurodoma, jog neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. Paraiškoje atsakovas nustatė remdamasis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes paminėta institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Atsakovas savo skunde teigė, kad iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog dalis 2009 m. Paraiškoje nurodytų laukų netinka paramai skirti. Tačiau ortofotonuotrauka daryta 2010 m. birželio 4 d. , t. y. praėjus daugiau kaip metams po paraiškos pateikimo ir po 2009 m. paramos laikotarpio.

Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai įvertino pateiktą sulyginimui 2005–2006, 2009–2010 ir 2013 metų aerofotografinę medžiagą, neteisingai ir nepagrįstai nustatydamas, jog ji akivaizdžiai patvirtina, kad 2009 m. birželio 1 d. dalis deklaruoto 10,20 ha žemės sklypo (kontrolinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 2, pasėlio kodas – 5DG-1) buvo apaugęs medžiais ir krūmais. Teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nevertino pareiškėjo atsiliepime į skundą pateiktų aplinkybių, kad būdamas atsakingas už pateikiamus duomenis ir žinodamas tikrąją deklaruojamo lauko būklę, Agentūrai pareiškėjas pateikė teisingus duomenis, todėl nepadarė jokio pažeidimo, už kurį būtų galima taikyti sankcijas. 2009 metais pareiškėjo deklaruotas plotas buvo nušienautas ir neapaugęs savaime išdygusiais medžiais.

Teikdamas 2009 m. paraišką pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir teisėtai, nepažeidė jokių deklaruojamu ir paramos laikotarpiu galiojusių teisės normų. NMA sprendimas dėl tariamos skolos nėra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisingai įvertino išdėstytas aplinkybes, vadovavosi galiojančiais įstatymais bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais, galiojančiais teisės principais, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas netinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto faktines aplinkybes bei tokius pat argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog Agentūra neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. Paraiškoje nustatė remdamasi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes paminėta institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog dalis 2009 m. Paraiškoje nurodytų laukų netinka paramai skirti. Agentūros Skolos sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti institucijos antspaudu, todėl nėra pagrindo naikinti Agentūros Skolos sprendimą. Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalyti ES ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Agentūra vykdo jai priskirtas funkcijas vadovaudamasi teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo įvertintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl pareiškėjui taikytos sankcijos ir jos panaikinimo, pagrįstumo bei teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad A. A. 2009 m. birželio 1 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai pateko į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą.

Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjai buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 4 448,84 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu (dėl susidariusios skolos gražinimo), kreipėsi skundu į Komisiją, kuri sprendimu (duomenys neskelbtini) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą (duomenys neskelbtini).

Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004).

Šie reglamentai yra pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, atsižvelgiant į jų veikimo laike apibrėžtį ir pareiškėjo 2009 m. paraiškos pateikimo laiką. Pažymėtina, jog nors Reglamentas Nr. 796/2004 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009), tačiau šioje byloje jis taikytinas atsižvelgiant į tai, jog naujasis Reglamentas Nr. 1122/2009 taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais prekybos metais arba priemokų laikotarpiais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nurodyta Agentūros sprendime, pareiškėjo 2009 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintomis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis. Šiuo bei kitais nacionaliniais poįstatyminiais teisės aktais, kaip pagrindiniais bylos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, vadovavosi ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas, vertindami ginčijamo Agentūros Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai. Tai pagrindžia toliau nurodomi teisės aktai bei teismų praktika.

Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 str.) esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnyje įtvirtinta, jog Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Muoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10,39, 40, 41 p.).

Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvertinti, ar Agentūra pagrįstai pripažino, jog dalis pareiškėjos 2009 m. paraiškoje deklaruotų plotų yra netinkami paramai gauti, būtina išanalizuoti byloje pateiktus įrodymus, kuriais rėmėsi Agentūra, nustatydama paminėtą faktą. Kaip minėta, Agentūra ginčijamą sprendimą grindė Centro pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 2 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ortofografija ir lentele, kurioje nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 10,20 ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus 3,62 ha. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje būtina įvertinti tiek pačių paminėtų įrodymų tinkamumą, pakankamumą ir patikimumą, tiek jais remiantis nustatytų faktų tikrumą ir tikslumą.

Pagal Reglamento 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. To paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) inter alia ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 str. 1 d. c) p.). Pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 17 str.).

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 (toliau – ir ESTT sprendimas C-485/12), yra pateikęs išaiškinimų, kurie yra susiję su nagrinėjamoje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis bei bylos faktine situacija.

Kaip šiame sprendime pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus (ESTT sprendimo C-485/12 40–41 p.). Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą (ESTT sprendimo C-485/12 51 p.).

Aptariamame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktų išaiškinimų matyti, jog ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Visgi, iš anksčiau paminėto ESTT sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ortofografinės medžiagos, kuria remiantis buvo nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių. Kaip jau minėta anksčiau, byloje yra pateikti pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 2 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. ortofotografija ir lentelė, kurioje nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 10,20 ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus 3,62 ha.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje pateiktas ortofotografijas, toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamų paramai gauti plotų dydis. Iš esmės netinkami paramai gauti plotai buvo išskirti, remiantis subjektyviu ortofotografinės medžiagos įvertinimu, tačiau toks šių plotų nustatymas, atsižvelgiant į paminėtoje medžiagoje užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikimas ir tikslus. Be to, pareiškėjas teigia, jog 2009 m. deklaruotame lauke jis pjovė šieną ir ganė gyvylius, tuo metu ten jokie medžiai neaugo, o 2010 m. ten savaime pridygo pušelių. Taigi byloje kilę prieštaravimai dėl netinkamų plotų paramai gauti nėra pašalinti, nes lieka neaišku, kokia Agentūros laikomų netinkamais deklaruoti plotų tikroji (reali) būklė buvo 2009 m. paraiškos pateikimo metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pateikta ortofotografinė medžiaga vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, jog galbūt buvo deklaruoti netinkami paramai gauti plotai. Tačiau tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Kaip jau minėta, pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Taigi darytina išvada, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pakanka pripažinti, jog ginčijamas Agentūros sprendimas yra priimtas neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl yra naikintinas. Tačiau pažymėtina, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui iš naujo atlikti pareiškėjo 2009 m. paraiškos vertinimą ir priimti atitinkamus sprendimus, laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas, nesutinkantis su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. Tai, kad dalis jo 2009 m. paraiškoje deklaruotų laukų yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimtas Agentūros sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. gavęs paminėtą sprendimą. Pažymėtina, jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Kadangi pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie Centro Agentūrai pateiktus duomenis, paminėta teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta.

Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2009 metais kreipėsi į Centrą dėl nuotolinės patikros atlikimo einamaisiais metais, taip pat jos specialistai neatliko paraiškos patikros vietoje. Ortofotografinės medžiagos pavėluotas atnaujinimas nesuteikia teisės NMA pervertinti 2009 metų paraišką nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teises. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2009 metais deklaravus laukus ir padarius jų įbraižymo klaidų, bei atsakovui šių pažeidimų nenustačius laiku ir pareiškėjui nenurodžius jas ištaisyti nedelsiant, konstatuotina, jog NMA neturėjo pagrindo priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti gautą išmoką (4 448,84 Lt).

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taip pat minėto įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepateikė teismui detalaus šių išlaidų apskaičiavimo ir nepagrindė jų jokiais įrodymais. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas turi teisę pateikti teismui atskirą rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kartu pateikdamas išsamų jų apskaičiavimą ir pagrindimą. Tad pareiškėjo pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti išnagrinėtas priimant teismo sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). A. A. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė