AS-143-155-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-155/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01815-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 72.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto atstovo A. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, V. S. (V. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gegužės 31 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 116 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 1 d., kartu su kitais daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojais, sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria nutarė pabaigti Vilniaus miesto savivaldybės skirtą daugiabučio gyvenamojo namo administravimą ir savo namą pradėti administruoti patys, padedami sutartiniais pagrindais pasamdyto, gyventojų pasirinkto administratoriaus. Sudaryta jungtinės veiklos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Šia sutartimi jis buvo išrinktas daugiabučio namo gyventojų įgaliotu atstovu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nenagrinėtą daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto atstovo A. M. skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 3 p., 105, 106, 149 str.).

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma ir teismas nustato, jog skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, ir minėtos aplinkybės išaiškėja tada, kai byla jau iškelta, – skundas paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 3 p.).

Teismas nustatė, kad skundą pasirašė ir jį padavė teismui daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas A. M. Su skundu nepateiktas įgaliojimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisę pasirašyti skundą ir atstovauti bendrovei administraciniame teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi, išsprendęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, įpareigojo pateikti asmens, pasirašiusio skundą, įgaliojimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus. Iš 2012 m. spalio 1 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad patalpų savininkams atstovauja partnerių įgaliotas asmuo, kuris atstovaudamas teisme turi teisę atlikti partnerių vardu visus procesinius veiksmus (sutarties 4, 4.3 p.). Sprendime dėl įgalioto atstovo (įgaliotinio) išrinkimo nurodyta, kad nuo 2012 m. spalio 1 d. namo patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi atstovautų įgaliotinis A. M. Teismo vertinimu, iš šių dokumentų turinio matyti, kad A. M. nėra įgaliotas pasirašyti ir paduoti administraciniam teismui skundą daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad A. M., paduodamas skundą daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu, nebuvo įgaliotas atlikti šiuos veiksmus, todėl skundas paliktinas nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu. Pažymėjo, jog, skundą palikus nenagrinėtą, daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu tinkamai pareiškėjo įgaliotas asmuo dėl paminėto sprendimo panaikinimo turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka.

III. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas jau kartą sprendė dėl pareiškėjo teisės paduoti skundą, kadangi 2013 m. birželio 5 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjo skundo trūkumus. Pareiškėjas pateikė savo paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog joks kitas dokumentas, be pateiktųjų teismui, jungtinės veiklos sutarties dalyvių nebuvo priimtas. Teismas laikė pareiškėjo skundo trūkumus pašalintais, o 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeitė savo poziciją.

2. Šalindamas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pateikdamas papildomus paaiškinimus, pareiškėjas aiškiai nurodė, jog tuo atveju, jei pagal pateikiamus dokumentus teismas nepripažintų įgalioto atstovo A. M. teisės veikti kitų jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu ir atstovauti jiems Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pareiškėjas A. M. pats yra 2012 m. spalio 1 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvis, kurio asmeninės teisės ir interesai buvo pažeisti, išregistravus pareiškėjo pasirašytą jungtinės veiklos sutartį. Taigi skundą administraciniam teismui pateikęs A. M. laikytinas pareiškėju tiek asmeniškai, tiek atstovaudamas kitiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams.

3. Teismas neturėjo nei teisės, nei pagrindo palikti pareiškėjo skundo nenagrinėtu, kol pareiškėjas pats yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ir palaiko savo skundo reikalavimus. Šias aplinkybes (dėl pareiškėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi) pareiškėjo atstovas žodžiu pakartojo ir teismo posėdžio metu.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. <...> Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 3 punktą, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Iš bylos matyti, kad 2013 m. gegužės 30 d. skundą pasirašė ir jį padavė teismui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas A. M. (b. l. 1–2). Kartu su skundu buvo pateikti 2012 m. spalio 1 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (b. l. 5–14) ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sprendimas dėl įgaliotojo atstovo (įgaliotinio) išrinkimo (b. l. 15–16). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš šių dokumentų turinio matyti, kad A. M. nėra įgaliotas pasirašyti ir paduoti administraciniam teismui skundą daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. CK 6.972 straipsnio 1 dalis numato, jog, tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu.

Paminėtos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 4 punkte aptartas atstovavimas patalpų savininkams:

„Įgyvendinant šios Sutarties tikslus ir uždavinius, patalpų savininkams atstovauja Partnerių įgaliotas asmuo (toliau – Įgaliotas asmuo), kuris renkamas patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu. <...> Įgyvendindamas Patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, Įgaliotas asmuo veikia Pastato patalpų savininkų vardu. Jis

<...>

4.2 atstovauja Partnerius santykiuose su valstybinės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijomis, teismais, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

4.3 atstovaudamas teisme turi teisę atlikti partnerių vardu visus procesinius veiksmus, įskaitant teisę pareikšti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą; atsisakyti pareikšto ieškinio, pareiškimo, prašymo; pripažinti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą; sudaryti taikos sutartį; perįgalioti; gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui; gauti turtą; paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo“.

Išvardytos sutarties nuostatos suteikia įgaliotam asmeniui teisę atstovauti partneriams teismuose, įskaitant ir teisę iškelti bylą, paduodant tam tikros formos dokumentą.

Paminėtu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sprendimu dėl įgaliotojo atstovo (įgaliotinio) išrinkimo įgaliotiniu nuo 2012 m. spalio 1 d. išrinktas A. M.

Be to, A. M. yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad A. M. yra įgaliotas pasirašyti ir paduoti administraciniam teismui skundą tiek daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties dalyvių, tiek savo vardu.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis palikti skundą nenagrinėtą pagal ABTĮ 103 straipsnio 3 punktą negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė