AS-146-1290-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-1290/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03919-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 62–70), kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) direktoriaus 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-1849 ir NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-920 „Dėl žemės sklypų Nr. 44-4, Nr. 44-5, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą“ 1.1 ir 1.2 punktus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 10 d. elektorinių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjo atstovės prašymas (b. l. 159–160) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti visas atsakovo vykdomas ginčo žemės sklypų perleidimo procedūras. Prašymas grindžiamas tuo, jog ginčo objekte, t. y. laisvos valstybinės žemės plotuose Nr. 44-4 ir Nr. 44-5 buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1113, Nr. 1115 ir Nr. 1120. Sklypai Nr. 1113 ir Nr. 1115 yra suprojektuoti perleisti pretendentams nuosavybėn neatlygintinai, o sklypas Nr. 1120 suprojektuotas ilgalaikei nuomai. Vadinasi, atsakovas ėmėsi administracinių veiksmų dėl ginčo žemės sklypų ir priėmė sprendimus dėl jų perleidimo tretiesiems asmenims. Prašyme pabrėžiama, kad iki teismo sprendimo ginčo žemės sklypai gali būti perleisti kitiems asmenims, todėl palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b. l. 164–165) pareiškėjo J. J. atstovės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, formuojamą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati jo siekiamam tikslui, suvaržytų į bylą neįtrauktų asmenų teises, pažeistų viešąjį interesą – teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais vykdyti pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Teismas taip pat vertino, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo objekte suformuoti žemės sklypai gali būti perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims, savaime nereiškia, jog palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, nes pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jis turės galimybę teismine tvarka ginčyti atsakovo priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, pagal atsakovo rašte pateiktą informaciją negalima daryti išvados, kad iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo dienos bus baigta pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo atstovės prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra, todėl prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas J. J. atskirajame skunde (b. l. 168–170) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. sustabdyti visas atsakovo vykdomas ginčo žemės sklypų perleidimo procedūras.

Pareiškėjas mano, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes: 1) pareiškėjo siekiamas teisėtas tikslas bei turtinis interesas – ginti savo pažeistas teises įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą – yra ne mažiau svarbus nei pretendentų atkurti nuosavybės teises ginčo sklype teisės ir teisėti interesai; 2) teismas nutartyje nenurodė, kodėl turi būti ginamos būsimo nuomininko (viena dalis ginčo žemės sklypo yra suformuota ilgalaikei nuomai), o ne būsimo pirkėjo (pareiškėjo) teisės; 3) teismas negali atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu yra akivaizdžių įrodymų, jog galutinis teismo sprendimas gali būti apsunkintas ir (ar) negalės būti vykdomas iš karto, t. y. galės būti vykdomas tik po to, kai bylą laimėjusi šalis dar kartą kreipsis į teismą ir laimės kitą administracinę ar civilinę bylą; taigi, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių būtina imtis siekiant užtikrinti, kad atsakovas neatliktų veiksmų, galinčių apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą; 4) teismas nepagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas nurodytų tikslią datą, kada atsakovas ketina perleisti žemės sklypus, juolab, kad negalima prognozuoti per kiek laiko bus išnagrinėta ši administracinė byla ir kada tiksliai įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu prašoma patikrinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo atstovės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniam teismui pareikšto reikalavimo užtikrinimą reglamentuoja ABTĮ 71 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, AS438-558/2008, AS143-612/2010, AS63-416/2011, AS444-376/2013, AS822-570/2013, AS525-182/2014, AS756-438/2014 ir kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).

Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo, paduotų pirmosios instancijos teismui (b. l. 1–8, 62–70), argumentų bei ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5.)-1849 (b. l. 12–15) ir NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-920 (b. l. 35–39) turinio galima daryti išvadą, jog administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad atsakovas priėmė sprendimą paimti į laisvos valstybinės žemės fondą pareiškėjo tėvui (miręs – b. l. 55) J. J. suteikto valstiečio ūkiui steigti žemės sklypo dalį – t. y. žemės sklypą Nr. 44-4 (15,58 ha) ir žemės sklypą Nr. 44-5 (7,35 ha), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (bendras plotas 22,93 ha). Pareiškėjas (vienas iš savo tėvo turto paveldėtojų – b. l. 54) su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka ir mano, kad jo tėvui J. J. neteisėtais NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus veiksmais buvo užkirstas kelias iki įstatymo nustatyto termino (t. y. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.) Vilniaus apskrities viršininko priimto 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2066-89 (b. l. 34) pagrindu išsipirkti jam suteiktą valstiečio ūkiui steigti 22,93 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas pirmą kartą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškė pirmosios instancijos teismui savo paduotame skunde ir patikslintame skunde (b. l. 1–8, 62–70), t. y. prašė uždrausti atsakovui perleisti ginčo žemės sklypą kitiems asmenims ar jį apsunkinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (b. l. 118–120) pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo yra pagrįsti prielaidomis dėl galbūt ateityje įvyksiančių veiksmų, pareiškėjas jokių duomenų, kad atsakovas būtų inicijavęs ginčo žemės sklypo pardavimą, perdavimą tretiesiems asmenimis, jį išnuomojęs, nepateikė. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, todėl sprendė, jog pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra.

Tikrinamu atveju pareiškėjas antrą kartą kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su iš esmės analogišku prašymu (gautas teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2014 m. lapkričio 10 d. – b. l. 159–160) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti visas atsakovo vykdomas ginčo žemės sklypų perleidimo procedūras, t. y. faktiškai pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (vykdyti visas ginčo žemės sklypų perleidimo procedūras). 2014 m. lapkričio 10 d. teismui pateiktas pareiškėjo prašymas grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis bei naujais argumentais, kad ginčo objekte, t. y. laisvos valstybinės žemės plotuose Nr. 44-4 ir Nr. 44-5, suprojektuoti žemės sklypai siekiant perleisti juos pretendentams nuosavybėn neatlygintinai bei ilgalaikei nuomai. Kartu su pareiškėjo prašymu pateiktas rašytinis įrodymas – NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 44SS-(14.44.104.)-777 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 161–163) patvirtina pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kad laisvos valstybinės žemės plotuose Nr. 44-4 ir Nr. 44-5 suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1113, Nr. 1115 ir Nr. 1120, iš kurių žemės sklypai Nr. 1113 ir Nr. 1115 yra suprojektuoti perleisti pretendentams nuosavybėn neatlygintinai, o žemės sklypas Nr. 1120 yra suprojektuotas pretendentui ilgalaikei nuomai. Iš atsakovo į bylą pateikto NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-180 (b. l. 153–158) matyti, kad iš tiesų atsakovas patvirtino Pretendentų, kuriems (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame žemės sklypų plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą, kuriame numatė suprojektuotus žemės sklypus Nr. 1113 ir Nr. 1115 (bendras plotas atitinkamai 8,30 ha ir 5,55 ha) perleisti pretendentams nuosavybėn neatlygintinai (1 priedo lentelės 2 ir 3 eilutės), o suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1120 (bendras plotas 7,35 ha) – išnuomoti (1 priedo lentelės 6 eilutės antra pastraipa).

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog tikrinamu atveju į bylą pateikti objektyvūs duomenys, kurie patvirtina, jog atsakovas ėmėsi konkrečių administracinių veiksmų dėl ginčo žemės sklypų perleidimo trečiųjų asmenų (pretendentų) nuosavybėn (suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1113 ir Nr. 1115) ir nuomai (suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1120). Todėl galima pagrįstai teigti, jog šiuo metu realiai susiklostė tokia situacija, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus šioje byloje pareiškėjui palankų sprendimą, jį būtų neįmanoma arba sudėtinga įvykdyti, nes siekiant atkurti iki ginčijamų sprendimų buvusią padėtį tektų ginčyti trečiųjų asmenų (šiuo metu pretendentų) teises (nuosavybės, nuomos) į ginčo žemės sklypus, tokiu būdu būtų padaryta žalos kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams, būtų nepagrįstai kišamasi į jau susiformavusius teisinius santykius.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog tikrinamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 10 d. paduotą teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis naikintina. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju yra ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo prašymas, gautas teisme 2014 m. lapkričio 10 d., tenkinamas – t. y. laikinai, kol įsiteisės teismo baigiamasis aktas šioje administracinėje byloje, atsakovui uždraudžiama vykdyti NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-920 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytų žemės sklypo Nr. 44-4 (15,58 ha) ir žemės sklypo Nr. 44-5 (7,35 ha), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, perleidimo tretiesiems asmenims procedūras. Kolegijos vertinimu, tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė pagal nustatytas faktines aplinkybes yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo J. J. prašymą, gautą teisme 2014 m. lapkričio 10 d., tenkinti – t. y. laikinai, kol įsiteisės teismo baigiamasis aktas šioje administracinėje byloje, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (įskaitant jos teritorinius skyrius) uždrausti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-920 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytų žemės sklypo Nr. 44-4 (15,58 ha) ir žemės sklypo Nr. 44-5 (7,35 ha), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, perleidimo tretiesiems asmenims procedūras.

Išsiųsti šios nutarties nuorašą pareiškėjui J. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui ir valstybės įmonei Registrų centrui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas