AS-502-1096-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-1096/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01737-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. O. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. O. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (10.1)3-46590; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2964; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio mėn. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalį – 12 055,63 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus neišmokėtą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensiją – 12 055,63 Lt ir įpareigojo išmokėti pareiškėjai šią sumą per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (10.1)3-46590 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos senatvės pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų; panaikino VSDFV 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2964; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėja D. O. K. 2014 m. liepos 24 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti 1 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą – priteisė jai iš VSDFV Vilniaus skyriaus 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-3732-643/2013 Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjos D. O. K. skundą patenkino. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai bei remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Nustatyta, jog laikotarpiu, kada pareiškėjos atstovas advokatas R. K. teikė jai teisines paslaugas, buvo nustatytas 1000 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“. Taigi įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja D. O. K. nurodo, jog patyrė 1500 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų (skundo) rengimu ir teisinėmis konsultacijomis bylos nagrinėjime pirmojoje instancijoje. Pažymi, kad patirtos išlaidos neviršija priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl laikytinos protingomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuria pareiškėja pavedė advokatui R. K. atstovauti ją su visomis teisėmis priklausančiomis pareiškėjui, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę pasirašyti pretenzijas, prašymus, užklausimus, skundus, pareiškimus ir kt. Byloje taip pat pateikta 2014 m. liepos 23 d. sąskaita už teisines paslaugas RKS Nr. 00991 ir 2014 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 737736, kuriuo patvirtinta, kad pareiškėja advokatui R. K. sumokėjo 1500 Lt už teisines konsultacijas ir skundo parengimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas sutiko su VSDFV argumentu, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad advokatas R. K. iki pareiškėjos kreipimosi į teismą būtų teikęs teisines konsultacijas ir (ar) surašęs teismui pateiktą skundą. Pažymėjo, kad skundas teismui paduotas 2013 m. gegužės 27 d., o atstovavimo sutartis tarp pareiškėjos ir advokato R. K. pasirašyta 2013 m. rugpjūčio 23 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turėtų būti kompensuotos tos bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė už advokato R. K. teiktas teisinės pagalbos paslaugas pagal atstovavimo sutartį, t. y. išlaidos, patirtos po 2013 m. rugpjūčio 23 d.

Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. į bylą yra pateiktas advokato R. K. pasirašytas prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo. Be to, byloje esanti 2013 m. rugsėjo 3 d. pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą patvirtina pareiškėjos atstovo dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje. Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą yra 0,12 minimalios mėnesinės algos. Teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovas, truko tik 17 min. (Rekomendacijų 9 p.).

Tačiau atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentas, kad ginčas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo išsamios socialinio draudimo srities teisės aktų analizės vertintas kritiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad ilgą laiką ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas. Nagrinėjamoje byloje aktualių teisinių santykių vertinimui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo sudaręs ne vieną išplėstinę teisėjų kolegiją, kas patvirtina, kad byloje kelti klausimai buvo sudėtingi ir reikalavo specialių žinių.

Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos reikalavimas teisme buvo patenkintas, ginčas buvo sudėtingas, kompleksinis, reikalavo specialių žinių, byloje buvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą teismas sumažino iki 500 Lt.

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą.

VSDFV paaiškina, kad pareiškėjos pateiktoje 2014 m. liepos 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas RKS Nr. 00991 nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – teisinės konsultacijos, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (10.1)3-46590 ir VSDFV 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. (6.5)1-2964 panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo parengimas. Tačiau, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, įrodymų, jog 2013 m. gegužės 22 d. skundą surašė advokatas R. K., nėra – skundą pasirašė pareiškėja, dokumentų kopijas patvirtino advokatas V. B., o teisinių paslaugų sutartis tarp pareiškėjos ir advokato R. K. sudaryta 2013 m. rugpjūčio 23 d., t. y. vėliau, nei buvo surašytas skundas pirmosios instancijos teismui. Taigi neįrodyta, kad tarp pareiškėjos ir advokato R. K. iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, ir kad pareiškėja turėjo išlaidų už šio advokato suteiktas teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pareiškėjai.

Vadovaujantis ABTĮ 44 ir 45 straipsniais teismas gali priteisti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą bei pagrindimą. Aiškindamas šias nuostatas sistemiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Nustatyta, kad pareiškėja, siekdama pasinaudoti bylą laimėjusios proceso šalies teise į išlaidų atlyginimą, 2014 m. liepos 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 500 Lt procesinių dokumentų rengimo pirmojoje instancijoje išlaidų. Prie 2014 m. liepos 23 d. prašymo ji pridėjo 2014 m. liepos 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas, detalizuojančią, jog visa minėta suma buvo sumokėta už teisines konsultacijas ir skundo pirmosios instancijos teismui surašymą, kas atitinka Rekomendacijų 8.2 punkte įvardytą teisinę paslaugą. Pažymėtina, jog šioje dalyje teismas atmetė pareiškėjos prašymą, ir ji, sutikdama su 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties motyvais, atskirojo skundo dėl to nepadavė. Taip pat D. O. K. nesirėmė aplinkybe, kad be kita ko patyrė išlaidų, susijusių su 2013 m. rugsėjo 2 d. prašymo atnaujinti praleistą terminą surašymu ir advokato dalyvavimu 2013 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, ir nereikalavo jų atlyginti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog klausimą dėl Rekomendacijų 8.16 ir 9 punktuose nurodytų išlaidų priteisimo, kurį VSDFV kaip tik kelia atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti savo iniciatyva, t. y. nesant tam pareiškėjos valios, ir negavęs konkrečių įrodymų, patvirtinančių papildomas 500 Lt išlaidas (nes 1 500 Lt, kaip teigia pareiškėja, kainavo skundas). Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas ne tik neleistinai peržengė pareiškėjos prašymo ribas, bet ir priteisė jai realiai nepatirtą bei Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius aiškiai viršijančią 500 Lt sumą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis keičiama – D. O. K. prašymas atmetamas visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir pareiškėjos D. O. K. prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas