Legislator Case Law & Legislation
AS-492-1204-14 AI generated

AS-492-1204-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-492-1204-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-492-1204-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. N. 2014 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją atlikti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnų sukčiavimų, bandant pareiškėją apiplėšti atkuriant nuosavybės teises į senelio A. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-1204/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04427-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. 2014 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją atlikti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnų sukčiavimų, bandant pareiškėją apiplėšti atkuriant nuosavybės teises į senelio A. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog BPK nustatyta tvarka kreipėsi į prokuratūrą, dėl, jo manymu, neteisėtų VAVA ir Tarnybos pareigūnų veiksmų, atimant pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises į senelio A. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 7,91 ha žemės plotą, prokurorė K. Rekertienė 2014 m. gegužės 9 d. nutarime netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus faktus, neatliko BPK nustatytų veiksmų, priėmė nepagrįstą nutarimą. Be to, ir ikiteisminio tyrimo teisėjas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Iš pareiškėjo skundo nustatyta, kad jis remiasi BPK nuostatomis ir siekia, jog dėl VAVA ir Tarnybos pareigūnų veiksmų BPK nustatyta tvarka būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra susijęs su prokurorų veiksmais ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi nustatančia, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, teismas konstatavo, kad administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Visi tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie spręstini bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas reikalavimą nagrinėjamoje byloje kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokurorų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžia BPK nuostatomis, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pvz. 2014 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-556-749-14.

Atsižvelgęs į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 33-34), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nenurodė pareiškėjui į kokią instituciją jam reikia kreiptis. Mano, kad skundą turi nagrinėti administraciniai teismai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Asmens procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Ji priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų faktinių aplinkybių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kokiu atveju. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 d. 1 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 16 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. gegužės 9 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad nutarimą priėmusi prokurorė neteisingai vertino pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VAVA ir Tarnybos pareigūnų sukčiavimo.

Visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis.

Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo nepriskirtinas administraciniam teismui ir turi būti paduotas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 16 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalis numato, jog prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui; ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka, t. y. aukštesniam teismui (BPK 439 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 9 d. nutartimi skundą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad ji per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė į kokią instituciją jis turi kreiptis. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad nagrinėjamu atveju byla nepriskirtina administraciniam teismui, todėl teismo nutartis paliktina galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė