AS-1188-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1188-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04104-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus centro vidurinės mokyklos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus centro vidurinė mokykla (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, kuria nutarta Vilniaus centro vidurinę mokyklą pertvarkyti į Vilniaus centro mokyklą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.3, 2.3, 3 ir 4 dalis.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: 1) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 dalies, kuria nutarta reorganizuoti Vilniaus centro vidurinę mokyklą į Vilniaus centro mokyklą, galiojimą; 2) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.3, 2.3, 3 ir 4 dalių galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami sprendimai sukelia konkrečias teisines pasekmes Vilniaus centro vidurinei mokyklai – pareiškėjas jau nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nebegali priimti mokinių į 11–12 klases.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašė jų šioje byloje netaikyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi priėmė Vilniaus centro vidurinės mokyklos skundą, pašalino Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš atsakovų byloje, įtraukė atsakovu į bylą Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Teismas taip pat tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 4 eilutės galiojimą; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.3, 2.3, 3 ir 4 dalių galiojimą. Nurodė, kad nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra skubaus vykdymo.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005; 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012). Ginčijamais sprendimais (jų dalimis) nuspręsta įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką ir iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti Vilniaus centro vidurinę mokyklą į Vilniaus centro mokyklą. Pertvarkius Vilniaus centro vidurinę mokyklą į Vilniaus centro mokyklą, joje nebus formuojamos 11–12 klasės. Kaip teisingai nurodoma pareiškėjo skunde, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, mokykla 2015–2016 mokymosi metais negalės priimti moksleivių į 11–12 klases, todėl mokiniams, norintiems tęsti mokslus šioje mokykloje ir mokytis pagal jiems patvirtintas ugdymo programas, tokia galimybė nebus užtikrinta. Teismo vertinimu, nesustabdžius ginčijamų sprendimų dalių galiojimo, kyla reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas. Pažymėjo, kad sprendimas dėl Vilniaus centro vidurinės mokyklos pertvarkymo priimtas 2015 m. liepos 29 d., o jo įvykdymo terminas – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ginčijami sprendimai bus įvykdyti, o pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, nes mokykloje nebus sukomplektuotos 11–12 klasės, o mokiniai turės mokytis kitose mokymosi įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kokie padariniai gali kilti pareiškėjui ir šioje mokykloje mokslus norintiems tęsti moksleiviams, ir įvertinant tų padarinių pašalinimo galimybes bei tai, kad, atmetus pareiškėjo skundą, atsakovas galės tęsti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, taip pat sritį, kurioje susiklosto byloje nagrinėjami teisiniai santykiai, teismas konstatavo, kad proporcingumo principas ir viešasis interesas nėra pažeidžiami. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintinas.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują – atmesti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas pažymi, kad skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai buvo priimti vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Švietimo įstatymu bei Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768. Nurodo, kad įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino savivaldybių pareigą organizuoti mokyklų tinklą taip, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nebeliktų vidurinės mokyklos tipo. 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Seimas perkėlė tokios pertvarkos galutinę įgyvendinimo datą dviem metais, iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Pažymi, jog naujoji Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nepaisant įstatymo pakeitimų, įvertinusi vykdomą mokyklų pertvarką ir pasinaudodama suteikta teise savarankiškai organizuoti švietimą, nusprendė mokyklų pertvarką užbaigti dar šiais metais. Pažymi, jog teisės aktai nenumato, kad mokyklų pertvarka privalo būti užbaigta būtent 2017 metais – ji gali būti užbaigta ir anksčiau. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius skundžiamų sprendimų galiojimą, buvo paneigtas savivaldybės savarankiškumas šioje srityje ir sutrikdyta mokyklų pertvarka. Tinkamas švietimo organizavimas yra siejamas su viešuoju interesu, o mokyklų pertvarkos, kurios tikslas būtent ir yra tinkamas švietimo organizavimas, nepagrįstas stabdymas ir vilkinimas (nes mokyklų pertvarka iki 2017 metų vis tiek turi būti baigta), sudaro pagrindą spręsti, jog švietimas nėra tinkamai organizuojamas ir tokiu būdu pažeidžiamas viešasis interesas.

Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma mokyklų pertvarka liečia ne tik pareiškėją, jo mokinius ir mokytojus, bet ir gretimas mokyklas. Šioms kitoms mokykloms, tinkamai vykdant mokyklų pertvarką ir įgyvendinant savo įsipareigojimus, atsiranda teisėtas lūkestis, kad dar šiemet į jas ateis mokiniai iš mokyklų, kuriose nebeformuojamos atitinkamos klasės.

Nurodo, kad Vilniaus centro vidurinė mokykla nepasinaudojo savo teise siekti gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją. Todėl taikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimą susidaro tokia situacija, kai mokykla, neturinti ir nesiekusi gauti Švietimo ir mokslo ministerijos akreditacijos viduriniojo ugdymo programos vykdymui, tokią programą vis dėlto vykdys.

Nurodo, kad pats pareiškėjas 2015 m. gegužės 18 d. raštu Nr. SD-75 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas priskirti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus Centro vidurinėje mokykloje besimokančius 11-ose klasėse mokinius Vilniaus „Santaros“ vidurinei mokyklai su galimybe mokytis Vilniaus centro vidurinės mokyklos patalpose ir su tais pačiais mokytojais. Pažymi, kad prašymus surašė visi (28) 11-ą klasę šiemet pabaigę pareiškėjo moksleiviai (ar jų tėvai). Atkreipia dėmesį, jog 12-ųjų klasių mokiniams nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. leista tęsti mokslą vidurinių mokyklų patalpose su juos mokiusiais mokytojais.

Pažymi, kad savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų. Vilniaus centro vidurinė mokykla savo veiklą pradėjo 2012 m. liepos 4 d. Dar nuo 2005 m. Vilniaus Lukiškių (po reorganizacijos Centro) mokyklą buvo ketinama pertvarkyti į pagrindinę. Taip pat akcentuoja, kad sprendimas nekomplektuoti 11-ų ir 12-ų klasių Vilniaus Centro vidurinėje mokykloje 2015/2016 mokslo metams buvo priimtas 2015 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2322, kas tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjui šioje byloje skundžiami savivaldybės tarybos sprendimai nebuvo netikėti. Galiojančiu ir neapskųstu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2322 pareiškėjui nenumatyta teisė komplektuoti 11-as ir 12-as klases.

Visos išdėstytos aplinkybės, atsakovo manymu, suponuoja, jog skundžiamų sprendimų galiojimo stabdymas neatitinka tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos principų. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis šioje byloje nėra pakankamai motyvuota.

Nurodo, kad sustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimą, tačiau vėliau netenkinus reikalavimo, susikurs tokia situacija, kai mokykla faktiškai turės 11–12 klases, tačiau po nepalankaus jiems teismo sprendimo negalės vykdyti viduriniojo ugdymo programos, t. y. neturės teisinio pagrindo turėti ir mokyti 11–12 klasių moksleivių. Nepalankaus pareiškėjams sprendimo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimas sukeltų komplikuotas pasekmes, atsirastų santykių neapibrėžtumas, kuomet daugiausiai nukentėtų mokiniai.

Vilniaus centro vidurinė mokykla jau ilgą laiko tarpą kenčia nuo mokinių skaičiaus mažėjimo, todėl akivaizdu, kad esant tokiam mažam mokinių skaičiui neįmanoma efektyviai užtikrinti moksleiviams galimybės pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui sustabdžius skundžiamų sprendimų galiojimą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebegalės tinkamai įgyvendinti skundžiamų sprendimų ir taip bus pažeidžiamas viešasis interesas – savivaldybė nebeužtikrins tinkamo švietimo organizavimo, bus nepagrįstai sutrikdyta nuosekliai ir ilgą laikotarpi vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 4 eilutę yra nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas byloje sustabdydamas 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.3, 2.3, 3, 4 punktų galiojimą, nenurodė, kokia apimtimi šių punktų galiojimas sustabdytas. Skundžiamo sprendimo 3 ir 4 punktai yra bendri visoms skundžiamame sprendime nurodytoms mokykloms, todėl šių punktų galiojimo sustabdymas pilna apimtimi galimai užkirstų kelią visų nurodytų mokyklų pertvarkų įgyvendinimui. Tokiu būdu pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės viršytų skundo reikalavimų turinį, būtų nepagrįstos ir netikslingos.

Pareiškėjas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad atsakovas netinkamai traktuoja viešojo intereso sąvoką, akcentuodamas tik neva paneigtą jo savarankiškumą mokyklų pertvarkos srityje, o teiginiai apie kitų mokyklų teisėtus lūkesčius tėra subjektyvi nuomonė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pirmoje redakcijoje buvo numatyta pertvarkyti Vilniaus centro vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jeigu nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai atskirų mokyklų tipams. Paskutinėje šio sprendimo redakcijoje minėtas tekstas (jeigu nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai atskirų mokyklų tipams išbrauktas) išbrauktas, nors Švietimo įstatymo nuostatos pasikeitė – 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1909 perkėlė mokyklų pertvarkos galutinę įgyvendinimo datą dviems metams, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė skundžiamą sprendimą nepaisydama Seimo priimtų Švietimo įstatymo pataisų, nesuderinusi su mokyklų bendruomenėmis. Į Vilniaus centro vidurinės mokyklos 11-12 klases atėjo 51 mokinys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo Vilniaus centro vidurinės mokyklos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 4 eilutės bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.3, 2.3, 3 ir 4 dalių galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, kuria nutarta Vilniaus centro vidurinę mokyklą pertvarkyti į Vilniaus centro mokyklą bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.3, 2.3, 3 ir 4 dalis ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvavo tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ginčijami sprendimai bus įvykdyti, o pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, nes mokykloje nebus sukomplektuotos 11–12 klasės, o mokiniai turės mokytis kitose mokymosi įstaigose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria taikyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ginčijamų aktų galiojimo laikinas sustabdymas), nesutinka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad nesustabdžius ginčijamų aktų atitinkamų dalių galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas, pareiškėjo interesai gerokai nusvertų viešuosius interesus, kas nagrinėjamu atveju inter alia prieštarautų teisingumo principui, kadangi, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė atsakovas, savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams (2005 m. gruodžio 21 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-981), o vėliau ir 2012–2015 metams (2012 m. vasario 8 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-446).

Tai, kad Vilniaus Lukiškių (po reorganizacijos Centro) mokyklą ketinama pertvarkyti į pagrindinę buvo numatyta nuo 2005 m. (2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-981 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo“ 2 priedo 3 eilutė). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pritaikius pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti sutrikdyta nuosekliai ir ilgą laikotarpį pagal galiojančius (nenuginčytus) teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai buvo priimti, be kita ko, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, nuostatomis. Šių taisyklių 3 punktas nustato, jog mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą; siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju liečia ne tik pareiškėją, tačiau ir bendruosius visuomenės interesus – tinkamą švietimo sistemos organizavimą.

Pareiškėjo ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ nuspręsta iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. į pagrindines mokyklas pertvarkyti šias Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas: Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklą), Vilniaus „Ateities“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Ateities“ mokyklą), Vilniaus centro vidurinę mokyklą (į Vilniaus centro mokyklą), Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą (į Vilniaus Fabijoniškių mokyklą), Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą (į Vilniaus Lazdynų mokyklą), Vilniaus Levo Karsavino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Levo Karsavino mokyklą), Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklą), Vilniaus Senamiesčio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Senamiesčio mokyklą), Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą). 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1909 buvo pakeistas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnis (ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis pripažinta netekusia galios 2017 m. rugsėjo 1 d.), tačiau šis pakeitimas, nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nenagrinėtinas (į jį gali būti atsižvelgiama bylą nagrinėjant iš esmės). Taigi nuosekliai nuo 2005 metų pagal galiojančius, nenuginčytus teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, ją vykdančių institucijų sprendimu, turėjo būti užbaigta iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Nors pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, skunde argumentavo, jog nepritaikius jų, atsakovo sprendimai pareiškėjui sukels konkrečias teisines pasekmes (pareiškėjas negalės priimti mokinių į 11–12 klases), kaip matyti iš į bylą pateikto 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus rengto pasitarimo mokyklų tinklo pertvarkos klausimais protokolo Nr. A-17-632/15(3.1.13-KS) (b. l. 45–46), pertvarkomų vidurinių mokyklų, tame tarpe – ir Vilniaus centro vidurinės mokyklos, 12-ųjų klasių mokiniams leista nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. tęsti mokslą šios vidurinės mokyklos patalpose su juos mokiusiais mokytojais, t. y. jiems leista pabaigti tą pačią vidurinio ugdymo programą. Vilniaus centro vidurinės mokyklos 10-ųjų ir 11-ųjų klasių mokiniams, pageidaujantiems tęsti mokslą gimtąja kalba, ateinančiais mokslo metais sudaryta galimybė mokytis Vilniaus „Juventos“, Vilniaus „Santaros“ ar Vilniaus Valsilijaus Kačialovo gimnazijų III ar IV klasėse (2015 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas Vilniaus centro vidurinei mokyklai Nr. A51-74069/15, b. l. 44).

Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, jog, kaip kad nurodė atsakovas atskirajame skunde, Vilniaus centro vidurinė mokykla nepasinaudojo savo teise siekti gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją. Todėl sustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimą, tačiau vėliau netenkinus pareiškėjo skundo, gali susidaryti situacija, kai ši mokykla faktiškai turės 11–12 klases, tačiau negalės vykdyti viduriniojo ugdymo programos, t. y. neturės teisinio pagrindo turėti ir mokyti 11–12 klasių moksleivių. Tokia situacija lemtų, kad nepasibaigus mokslo metams šių klasių mokiniai turėtų būti perkeliami į kitas mokyklas, tačiau jokia mokykla iškart nebūtų pasiruošusi priimti šių mokinių (keičiantis mokinių skaičiui mokyklos turi spręsti personalo, inventoriaus ir kitus klausimus). Be to, ir patys mokiniai susidurtų su mokslo programos tęstinumo problema – dalį vidurinio ugdymo šie mokiniai gautų vienoje mokykloje pagal vieną programą, kitą dalį – kitoje mokykloje). Vadinasi, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, o iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų (bei kitų konstitucinių principų) kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. AS-1183-146/2015, AS-1181-146/2015, AS-1180-146/2015, AS-1179-146/2015, AS-1182-520/2015, nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės analogiškoje situacijoje, buvo nutarta, kad taikyti jas nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šioje nutartyje aptartų aplinkybių, todėl iš esmės nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 4 eilutės bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.3, 2.3, 3 ir 4 dalių galiojimą. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis panaikinama, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir pareiškėjo Vilniaus centro vidurinės mokyklos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan