AS-120-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-120-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00102-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo J. K. skundą, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius): 1) turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 8 d. – negautą vidutinės pareiginės algos dalį, kurią pareiškėjas būtų gavęs, jei nebūtų atsakovo atstovo sprendimu neteisėtai atleistas iš tarnybos; kompensaciją už nepanaudotas atostogas už šį laikotarpį; pareiškėjo vienos mėnesinės algos dydžio proginę išmoką, pareiškėjui sukakus 50 metų; 2) 1 000 000 Lt neturtinės žalos, kuri atsirado dėl VSDFV Utenos skyriaus neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje žodžiu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Irenai Varžinskienei, kuri taip pat yra šio teismo pirmininkė.

Nušalinimą motyvavo tuo, kad teisėja neišreikalavo visų pareiškėjo skunde nurodytų įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį, kurių pareiškėjas negali gauti pats, taip pat praeito teismo posėdžio metu neprijungė jo teiktų dokumentų, kurie rodo neteisėtą ir kryptingą V. M. ir A. B. veikimą jo atžvilgiu, tokiu būdu užkirto pareiškėjui kelią įrodinėti skundo aplinkybes, toks elgesys, pareiškėjo nuomone, rodo teisėjos palankumą atsakovui. Be to, teisėja I. Varžinskienė teismo posėdžio metu jam grasina baudomis, tai parodo neigiamą teisėjos nusistatymą jo atžvilgiu.

II. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja N. Čekanauskienė 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo reiškiamą nušalinimą teisėjai I. Varžinskienei.

Nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas nušalinimą teisėjai I. Varžinskienei nagrinėjamojoje byloje reiškia jau ketvirtą kartą. Ankstesni pareiškėjo teisėjai reikšti nušalinimai buvo išspręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi, Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos D. Pranckienės 2014 m. liepos 14 d. nutartimi, konstatavus, jog pareiškėjo reikšti nušalinimai yra nepagrįsti bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. protokoline nutartimi, konstatavus, jog nušalinimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau buvo atmestas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi bei 2014 m. liepos 14 d. nutartimi. Nurodytais atvejais nušalinimas teisėjai grindžiamas ta aplinkybe, kad teismas neteisingai sprendžia jo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir jo teikiamų įrodymų prijungimo prie bylos, anksčiau išnagrinėtų bylų prijungimo prie bylos. Remiantis ABTĮ 47 straipsnio 7 dalimi, pakartotinis nušalinimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais nušalinimas yra atmestas, atmestinas.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu teisėjai I. Varžinskienei nušalinimą pareiškė ir tuo pagrindu, kad ji pareiškėjui grasina baudomis.

Nutartyje pažymėta, kad teismo posėdžio darbą pagal ABTĮ normas organizuoja teismo posėdžio pirmininkas, jis turi pareigą užtikrinti teismo posėdžio tvarką, nevilkinti teismo proceso. Be to, ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisėja, 2014 m. spalio 8 d. teismui konstatavus, jog pakartotinis nušalinimas reiškimas tais pačiais pagrindais ir protokoline nutartimi atmetus pareiškėjo reikštą nušalinimą, įspėjo pareiškėją, jog už piktnaudžiavimą nušalinimo teise gali būti skiriamos baudos. Tokia administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisė yra numatyta ABTĮ 1 dalies 5 punkte. Pagal ABTĮ 10 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl teisėja, įspėjusi pareiškėją dėl ABTĮ numatytų pasekmių, pareiškėjui reiškiant pakartotinius nušalinimus tais pačiais pagrindais, kuriais grindžiami nušalinimai jau buvo atmesti, atliko savo pareigą, nustatytą ABTĮ 10 straipsnyje, tai negali būti laikoma grasinimu pareiškėjui ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisėja I. Varžinskienė pareiškėjo atžvilgiu yra šališka.

Pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą teisėjai, nenurodė nei vieno pagrindo, numatyto ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje, o kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjos nešališkumu, nebuvo nustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjai yra nepagrįstas (ABTĮ 47str.).

III. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjui paskirta 100 Lt (28,96 Eur) bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Teismas, pažymėjo, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjas nušalinimą teisėjai I. Varžinskienei nagrinėjamojoje byloje pareiškė keturis kartus, kas sudarė kliūtis operatyviai išnagrinėti bylą. Pareiškėjo reikšti nušalinimai buvo išspręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi, Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos D. Pranckienės 2014 m. liepos 14 d. nutartimi, konstatavus, jog jie yra nepagrįsti bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. protokoline nutartimi, konstatavus, jog nušalinimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau buvo atmestas, Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos N. Čekanauskienės 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi, konstatavus, jog nušalinimas tuo pagrindu, kad teisėja neteisingai sprendžia jo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir jo teikiamų įrodymų prijungimo prie bylos, pakartotinai reiškiamas tuo pačiu pagrindu, o nušalinimas tuo pagrindu, jog teisėja jam grasina baudomis, yra nepagrįstas. Iš šių nutarčių ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teisėjai I. Varžinskienei nušalinimą tais pačiais argumentais reiškė jau tris kartus. Teisėja 2014 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu, teismui konstatavus, jog pakartotinis nušalinimas reiškiamas tais pačiais pagrindais ir protokoline nutartimi atmetus pareiškėjo reikštą nušalinimą, įspėjo pareiškėją, jog už piktnaudžiavimą nušalinimo teise gali būti skiriamos baudos. Tačiau 2014 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje pareiškėjas vėl pareiškė nušalinimą teisėjai I. Varžinskienei tuo pagrindu, jog ji neteisingai sprendžia jo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir jo teikiamų įrodymų prijungimo prie bylos. Teisėjai pakartotinai išaiškinus galimas tokio nušalinimo reiškimo pasekmes, pareiškėjas paaiškino, kad nušalinimą teisėjai I. Varžinskienei jis reiškė ir reikš. Išvardinti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise ir skirti jam baudą (ABTĮ 84 str. 1 d. 5 p.). Bauda paskirta atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį (bedarbis).

IV. Pareiškėjas J. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 123–132), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria pareiškėjui paskirta bauda.

Pareiškėjo nuomone, bauda paskirta nepagrįstai, neteisingai išaiškinus ir pritaikius įstatymą. Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto savo argumentus dėl bylos procese savo reikštų nušalinimų pagrįstumo. Pažymi, kad pasinaudojimas savo procesine teise dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas sužinojo paskutinio posėdžio metu negali būti traktuojama kaip nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas teise.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Atskirojo skundo dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjui paskirta 100 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą (ABTĮ 84 str. 2 d., redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.).

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.

Nustatyta, kad teismui nagrinėjant šią administracinę bylą pareiškėjas 2014 m. gegužės 14 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai I. Varžinskienei ir visiems Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams, 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. spalio 8 d. ir 2014 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas reiškė nušalinimą teisėjai I. Varžinskienei. Šiuo procesiniu pagrindu buvo priimtos atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2014 m. gegužės 19 d. nutartis (b. l. 39–41), Panevėžio apygardos administracinio 2014 m. liepos 14 d. nutartis (b. l. 71–72), 2014 m. spalio 8 d. protokolinė nutartis (b. l. 94) ir 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis (b. l. 116–117). Pareiškėjo reikšti nušalinimai visais atvejais buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administraciniuose teismuose (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62‑2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareikšti nušalinimai iš esmės buvo grindžiami teisėjos I. Varžinskienės atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėjas, nors paprastai tokios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėja I. Varžinskienė buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi nei reikšdamas nušalinimus, nei teikdamas šį atskirąjį skundą.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui (ABTĮ 47 str. 7 d.), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikštų nušalinimų klausimus sprendę teismai nustatė, jog reikalavimai nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nėra pagrįsti įstatyme numatytomis aplinkybėmis, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjo pareiškimus net keturiais teismų procesiniais dokumentais, todėl šie pareiškėjo veiksmai pagrįstai laikytini piktnaudžiavimu nušalinimo teise, ir pareiškėjui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, paskirta 100 Lt bauda vertinama kaip pagrįsta ir teisinga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia baudos skyrimo pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė