A-624-1373-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1373/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02209-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. I. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas, Administracijos direktorius) 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 41-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 41-527), kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėja nurodė, kad tarnybinė nuobauda jai skirta už tai, kad laiku neįvykdė savivaldybės informacinėje duomenų valdymo sistemoje „@vilys“ pareiškėjai suformuotų užduočių ir nesiėmė veiksmų jų įvykdymo terminui atidėti, neįvykdė vienos užduoties, taip pat neatsakė į kai kuriuos asmenų prašymus. Pareiškėja teigė, kad Įsakymas Nr. 41-527 yra nepagrįstas, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas neteisėtai, tyrimas iš esmės neatliktas, išvada nemotyvuota, nenustatyta kaltės forma, nenurodytos pasekmės, nusižengimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kaltė dėl išvadoje nurodytų nusižengimų neįrodyta. Pažymėjo, kad ginčo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ne oficialios informacijos pagrindu, o vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 40-77 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punktu bei direktoriaus 2013 m. balandžio 9 d. pavedimu. Pareiškėjos nuomone, Tvarkos aprašas prieštarauja galiojančiam norminiam reglamentavimui, faktiškai įteisina neteisėtą savivaldybės darbuotojų sekimą bei persekiojimą, todėl neteisėtu pagrindu pradėtas ir atliktas tyrimas negali sukelti teisinių pasekmių. Be to, pasak pareiškėjos, atsakovas pažeidė tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas valstybės tarnautojams, nes tyrimas truko per ilgai, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta pavėluotai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nė vienu atveju jokių neigiamų pasekmių neatsirado, tarnybinio patikrinimo metu jos nebuvo nustatytos, įrodymų apie tai nėra.

Dėl ne laiku įvykdytų užduočių Nr. 12256180, Nr. 12256238 ir Nr. 12875636 pareiškėja paaiškino, kad šios užduotys buvo susijusios su Nacionalinės žemės tarnybos prašymais dėl natūra grąžintinų žemės sklypų, o pagal pareigybės aprašymą pareiškėja negali atlikti užduočių, susijusių su natūra grąžintinų sklypų projektavimu, nes tai ne jos kompetencija. Dėl užduočių Nr. 12616757 ir Nr. 12140975 neatlikimo, t. y. atsakymų neparengimo į J. K., J. M. ir V. P. (P.) prašymus pareiškėja nurodė, kad visais minėtais atvejais nurodytiems piliečiams buvo atsakyta žodžiu ir raštiško atsakymo jie nepageidavo, todėl, pareiškėjos nuomone, jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 39 punktą.

Dėl minėtų pažeidimų yra suėjęs senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Dėl užduoties Nr. 12504626 ir atsakymo į A. N. prašymą pareiškėja paaiškino, kad A. N. 2012 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą leisti padidinti esamą sklypą laisvoje valstybinėje žemėje. Pasak pareiškėjos, nagrinėjant asmenų, pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus, prašymus leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, klausimas, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, gali būti sprendžiamas skyriaus inicijuotame pasitarime, kurio nutarimas įforminamas protokolu.

Pažymėjo, kad šiuo atveju toks pasitarimas buvo inicijuotas ir sprendimas buvo įformintas Miesto plėtros departamento pasitarimo miesto plėtros klausimais 2012 m. lapkričio 28 d. protokolu ir šio protokolo kopiją priėmimo metu pareiškėja atidavė A. N., nepraleisdama įstatymo nustatyto termino. Nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. situacija, dalyvaujant pačiam A. N., buvo apžiūrėta vietoje ir vėl svarstyta skyriaus pasitarime, kuris 2012 m. gruodžio 20 d. protokolu priėmė sprendimą, o protokolo kopiją pareiškėja taip pat įteikė A.

N.. A. N. visa informacija buvo suteikta laiku. Paaiškino, kad užduotis Nr. 11907256 yra UAB „Paribys“ prašymas dėl galimybės pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Pabrėžė, kad tai labai sudėtingas atvejis ir šiuo klausimu nesutampa Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų nuomonė. Šiuo klausimu tiek pareiškėja, tiek skyriaus atstovai diskutavo su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais ir apie visas diskusijas nuolat buvo informuojami tiek UAB „Paribys“, tiek meras.

Nurodė, kad užduotyje Nr. 12341766 buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 24 d. prašymas dėl sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. Anot pareiškėjos, išnagrinėjimo, ar sklypo plotas atitinka laisvos žemės sąvoką, terminas baigiasi 2012 m. lapkričio 22 d., o atsakymo pateikimo terminas sueina 2012 m. lapkričio 29 d. Atsakymas į šį prašymą buvo parengtas 2012 m. lapkričio 29 d., išsiųstas 2012 m. lapkričio 30 d. Be to, dėl šio pažeidimo tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2013 m. gegužės 30 d., taigi nuobauda paskirta praleidus nustatytą terminą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 44–54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios data laiko 2013 m. balandžio 9 d., todėl nepagrįstai teigia, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3, 11, 13 punktai. Paaiškino, kad 2013 m. balandžio 9 d. Administracijos direktorius įpareigojo Personalo departamentą atlikti tarnybinį patikrinimą, kuris nelaikytinas tarnybinio nusižengimo tyrimu, pareiškėjos atžvilgiu.

Pasak atsakovo, oficialios informacijos pateikimu Administracijos direktoriui laikytinas Personalo departamento 2013 m. gegužės 15 d. tarnybinis raštas, kuriame pateiktos atlikto tarnybinio patikrinimo aplinkybės. Atsižvelgdamas į gautą oficialią informaciją, Administracijos direktorius 2013 m. gegužės 17 d. įpareigojo Personalo departamentą pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, taigi tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepraleidus nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, taip pat nebuvo praleistas ir terminas išvadai surašyti, kadangi tyrimo dėl I.

K. tarnybinio nusižengimo išvada surašyta 2013 m. birželio 4 d. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad 4 atvejais yra suėjęs 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Pareiškėjos padaryti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, todėl senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kiekvienos dienos, kol užduotis neįvykdyta. Be to, pabrėžė, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju tyrimo išvada Administracijos direktoriui buvo pateikta 2013 m. birželio 4 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2013 m. birželio 10 d., t. y. praėjus mažiau nei vienam mėnesiui.

Pažymėjo, kad pagal tyrimo išvadą galima įvardinti visus pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Pabrėžė, jog pareiškėja ne tik laiku neatliko jai paskirtų užduočių, bet ir nesiėmė jokių veiksmų užduočių atlikimo terminui atidėti. Dėl užduočių, kurios, pasak pareiškėjos, nepriskirtinos jos kompetencijai, atsakovas paaiškino, kad I. K. dar iki 2013 m. sausio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atidėti jai suformuotų užduočių Nr. 12256180 ir Nr. 12256238 įvykdymo terminai, o vėliau, dirbdama (duomenys neskelbtini) poskyryje, nesiėmė veiksmų, kad nurodytų užduočių vykdymas būtų užbaigtas ir šias užduotis Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ pasinaikino tik 2013 m. balandžio 16 d.

Taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai interesantas pateikia Savivaldybės administracijai rašytinį prašymą, skundą ar pranešimą, jam privalo būti parengtas rašytinis atsakymas į jį. Anot atsakovo, netinkamas užduočių ir pavedimų vykdymas daro neigiamą poveikį kitų tarnautojų ir darbuotojų požiūriui į tarnybines ir darbo pareigas, daro neigiamą poveikį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teikiamų administracinių paslaugų kokybei. Pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, yra keliami aukšti profesinės veiklos reikalavimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 2–11) pareiškėjos I. K. skundą tenkino visiškai ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 41-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. K. skyrimo“ bei priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas valstybės tarnautojams, reglamentuoja VTĮ ir Taisyklės. Teismas atsižvelgė į VTĮ 28 straipsnio, 2 straipsnio 12 dalies, 29 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto, VTĮ 30 straipsnio nuostatas, taip pat į Taisyklių 3, 7, 8, 11, 13, 14, 15 punktų nuostatas. Nustatė, kad 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimų skyrius, atsižvelgdamas į pasitikėjimo telefonu gaunamus anoniminius interesantų pranešimus dėl galimai netinkamo pareiškėjos tarnybinių funkcijų vykdymo, raštu Nr. A121-7616(3.1.29-PD3) pasiūlė Administracijos direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Atsakovas tą pačią dieną davė sutikimą patikrinimui pradėti (b. l. 68). 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas tarnybiniu raštu Nr. A121-10668(3.1.29-PD3) (b. l. 70–79) informavo Administracijos direktorių apie atlikto tarnybinio patikrinimo pareiškėjos atžvilgiu rezultatus. Šiame tarnybiniame rašte buvo pateiktos išvados, kad pareiškėja netinkamai vykdo Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ jai suformuotas užduotis: užduotys vykdomos nesilaikant jų įvykdymui nustatytų terminų ir nesiimama veiksmų užduočių įvykdymo terminams atidėti, užduočių rezultatai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

Be to, nurodyta, jog pareiškėja netinkamai rengia atsakymų į asmenų prašymus, pranešimus ir skundus projektus – juose nenurodoma apskundimo tvarka, nesilaikoma teisės aktų nustatytų terminų atsakymams parengti, atsakymų projektuose nenurodoma, kokiais teisės aktais remiantis priimamas vienoks ar kitoks sprendimas, atsakymų projektai rengiami ne tų subjektų, į kuriuos kreipėsi asmenys, parašais. Minėtame tarnybiniame rašte atsakovui pasiūlyta pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovas 2013 m. gegužės 17 d. nurodė pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Vilniaus savivaldybės administracijos Personalo departamento 2013 m. gegužės 22 d. pranešimu Nr. A164-41(3.4.53-PD3) pareiškėja buvo informuota apie įtariamus tarnybinius nusižengimus (b. l. 18–20, 82–84). Pareiškėja 2013 m. gegužės 30 d. pateikė savo paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 21–24, 85–88). 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas surašė tyrimo dėl I. K. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-44(3.4.53-PD3) (toliau – ir Tyrimo išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėja laiku neįvykdė Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ jai suformuotų užduočių Nr. 11907256, Nr. 12504626, Nr. 12616757, Nr. 12140975, Nr. 12256180, Nr. 12256238, Nr. 12341766 ir nesiėmė veiksmų jų įvykdymo terminui atidėti.

Be to, I. K. iki 2013 m. birželio 4 d. neįvykdė sistemoje „@vilys“ jai suformuotos užduoties Nr. 12875636, nors ši užduotis privalėjo būti įvykdyta iki 2013 m. vasario 11 d., taip pat pavėluotai parengė atsakymą į A. N. prašymą, neparengė raštiškų atsakymų į J. K., J. M., V. P. prašymus. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.11 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 40-405 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 156.5, 157.1.2 ir 159 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.3 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1 ir 7.2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30, 31, 39 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį.

Tyrimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinis nusižengimas, be to, įvertinta, kad I. K. galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, nors anksčiau jai jau buvo taikyta tarnybinė atsakomybė – skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už nerūpestingą ir aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą. Nei tarnybinę atsakomybę sunkinančių, nei ją lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėta, kad atmestinas valstybės tarnautojo požiūris į tinkamą pareigų vykdymą daro neigiamą poveikį kitų to struktūrinio padalinio tarnautojų ir darbuotojų požiūriui į tarnybines ir darbo pareigas, neigiamai veikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teikiamų paslaugų gyventojams kokybę, kelia pagrįstą pasipiktinimą savivaldybe kaip institucija, daro neigiamą poveikį jos autoritetui.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui pasiūlyta skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. 2013 m. birželio 10 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-527 pareiškėjai už minėtus pažeidimus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 25–26, 56–57).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento tarnybinis raštas Nr. A121-10668(3.1.29-PD3) yra oficiali informacija, kurios pagrindu pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimų skyriaus raštas Nr. A121-7616(3.1.29-PD3) buvo tik pagrindas rinkti informacijai, kurios pagrindu ir buvo surašytas oficialus pranešimas (oficiali informacija), todėl Taisyklių 3, 7, 8, 11, 13 punktuose nustatyti terminai nebuvo praleisti.

Teismas atsižvelgė į VTĮ 30 straipsnio 1 dalies normą ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja ir atsakovas skirtingai vertina datas, kada paaiškėjo tarnybinis nusižengimas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr. pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3–720/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248–803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas teisingai nurodė, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data laikytina 2013 m. birželio 4 d. Tačiau atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, tik jeigu išpildoma antroji VTĮ 30 straipsnio 1 dalies imperatyvi sąlyga – nepraėjo šeši mėnesiai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos. Pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjos padarytais pažeidimais įvardina pareiškėjos vėlavimą įvykdyti jai suformuotas užduotis. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir jo pabaiga sietina su pareigos įvykdymu, t. y. suformuluotos užduoties atlikimu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas dėl vieno pareiškėjos galimai padaryto pažeidimo praleido terminą nuobaudai skirti. Pažymėjo, kad užduoties Nr. 12341766 įvykdymo terminas buvo 2012 m. lapkričio 16 d. Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją, kad ši užduotis įvykdyta tik 2013 m. balandžio 16 d., nes, kaip nurodo ir pats atsakovas, ši data reiškia tik informacijos apie užduoties užbaigimą įvedimą į sistemą „@vilys“, tuo tarpu pati užduotis buvo įvykdyta 2012 m. lapkričio 29 d., parengus atsakymą, kuris buvo išsiųstas 2012 m. lapkričio 30 d. Taigi dėl šios užduoties galimo netinkamo įvykdymo atsakovas praleido terminą nuobaudai paskirti.

Iš Tyrimo išvados nustatė, kad, anot atsakovo, netinkamai atlikdama nurodytas užduotis, pareiškėja pažeidė tokius teisės aktų reikalavimus: 1) savo pareigybės aprašymo 7.11 punktą; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 40-405 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 156.5, 157.1.2 ir 159 punktus; 3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.3 punktus; 4) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1 ir 7.2 punktus; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.2 punktą; 6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30, 31 bei 39 punktus; 7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 punktą; 8) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą; 9) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį.

Teismas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veikos ar neveikimo konstatavimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Taigi sprendžiat, ar Įsakymu Nr. 41-527 nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė sistemos „@vilys“ užduočių vykdymo ataskaitą. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Tyrimo išvadą rengusi ir tarnybinį patikrinimą atlikusi G. Ū. paaiškino, jog pareiškėjos veiklą tikrino pagal sistemos „@vilys“ duomenis. Pažeidimų atveju buvo tikrinami pirminiai dokumentai, kurių pagrindu sukurta užduotis, bei sistemoje prisegti dokumentai, kuriais įvykdyta užduotis. Pasak liudytojos, pas pareiškėją esančios bylos tikrintos nebuvo. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo į bylą pateiktą medžiagą, liudytojos paaiškinimus ir pareiškėjos skundo argumentus, darė išvadą, jog atsakovo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, o jo išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu, vien sistemoje „@vilys“ esančios informacijos vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos padarytus pažeidimus, kadangi, kaip paaiškino pati pareiškėja, ji į sistemą perkeldavo ne visus duomenis, sistemą pildė nenuosekliai, ne visada laiku. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tarybinėn atsakomybėn buvo patraukta ne už sistemos „@vilys“ netinkamą pildymą, o už tam tikrų užduočių netinkamą atlikimą, tačiau iš atsakovo surinktos informacijos, kurios pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, teismas negali daryti išvados, jog pareiškėja pažeidė atsakovo nurodytus teisės aktų reikalavimus.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas nevertino, ar visais nustatytais atvejais pareiškėja galėjo veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. 41-527 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas darė išvadą, kad bendra pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš viso sudaro 2 400 Lt. Teismo nuomone, atsižvelgiant į bylos pobūdį, šios išlaidos yra protingos ir proporcingos, todėl priteistinos pareiškėjai.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (II t., b. l. 15–23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja motyvus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 39 punktu, į asmenų prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Dėl šios priežasties daro išvadą, kad į raštu pateiktus asmenų prašymus turi būti parengiami rašytiniai atsakymai, išskyrus atvejus, jei pačiuose raštu pateiktuose prašymuose pareiškėjai nurodo, kad pageidauja atsakymą gauti elektroniniu paštu, telefonu ar pan. Todėl pareiškėjos užduočių atlikimas nelaikytinas tinkamu, o tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo išsamus ir teisėtas. Taigi mano, kad pirmos instancijos teismo vertinimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, o priimtas sprendimas naikintinas.

Remiasi ABTĮ 86, 87, 57, 81 straipsniais ir teigia, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų – joje teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remiantis padarė išvadą, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti.

Teigia, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento atliktą tyrimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą išvadą galima įvardinti visus pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties elementus.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl užduoties Nr. 12341766 buvo praleistas terminas nuobaudai skirti. Mano, kad pareiškėjai kyla pareiga tinkamai ir laiku tvarkyti informaciją apie užduočių atlikimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka, tinkamai ir laiku apie užduoties atlikimą pažymint Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“. Todėl užduotis laikytina baigta ir terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas būtent nuo 2013 m. balandžio 16 d.

Mano, jog iš Tyrimo išvados turinio matyti, kad priešingai nei konstatavo teismas, tyrimas buvo atliktas išsamiai išanalizavus surinktus duomenis bei atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Tvirtina, jog pareiškėjos veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kas reiškia, jog Įsakymas Nr. 41-527 yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei priimant Įsakymą Nr. 41-527 buvo laikomasi visų teisės aktuose numatytų procedūrų, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai ir tinkamai, jį atliekant vadovautasi VTĮ, Taisyklių nuostatomis, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra atitinka visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėja I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 27–30) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog apeliacinis skundas pakartoja 2013 m. birželio 4 d. Tyrimo išvados teiginius, kurie ir buvo skundžiami bei pirmos instancijos teismo pripažinti nepagrįstais, tačiau jame nėra konkrečių ir aiškiai apibrėžtų argumentų, suteikiančių pagrindą naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Tyrimo išvada negali būti vertinama kaip įrodymas byloje, nes pati yra ginčo objektas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad atsakovas nevertino, ar visais atvejais pareiškėja galėjo veikti kaip to reikalauja teisės aktai, kas reiškia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas paviršutiniškai, formaliai. Toks tyrimas negali būti laikomas teisėtu, o jo išvados pagrįstomis, kadangi tyrimas atliktas ir skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Tvirtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo padarymo faktą bei įrodymų apie tai, kad buvo vertinamos pareiškėjos 2013 m. gegužės 29 d. „Paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ nurodytos aplinkybės apie tai, kad „@avilio“ sistemos duomenys yra nepilni. Be to „@vilio“ sistemoje neatsispindi piliečių priėmimo rezultatai, neatsispindi prašymuose piliečių padarytos papildomos žymos apie jiems suteiktą informaciją, gautą dokumentą, pageidavimą informaciją gauti tam tikru būdu ir pan., todėl visais atvejais būtina tikrinti bylose esančią ir pilną medžiagą, o ne informacinėje sistemoje matomus atskirus jos fragmentus ir jų pagrindu daryti išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad vien sistemoje „@vilys“ esančios informacijos vertinimas dėl jos fragmentiškumo ir neišsamumo nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos padarytus pažeidimus. Mano, jog priimant skundžiamą įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl ko toks sprendimas naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Pažymi, kad apeliacinis skundas išimtinai grindžiamas vien informacinės duomenų sistemos „@vilys“ duomenimis, visiškai nekreipiant dėmesio į byloje nustatytą faktą, kad sistema nebuvo pildoma nuosekliai. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad į raštu pateiktus prašymus gali būti parengiami tik rašytiniai atsakymai, o piliečio pageidavimas gauti atsakymą kitokiu būdu būtinai turi būti tik rašytinis, yra nepagrįstas ir nepatvirtintas įrodymais – rengdamas tyrimo išvadą ir nepatikrinęs pagal užduotis parengtų bylų turinio, atsakovas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad bylose nėra rašytinių pareiškėjų prašymų informaciją gauti žodžiu. Be to atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 39 punktą. Jame nenurodyta, kokiu būdu pareiškėjas turi teisę išreikšti savo pageidavimą gauti atsakymą kitokia, nei rašytinė, forma, todėl teiginys, kad toks prašymas gali būti tik rašytinis, yra teisiškai nepagrįstas bei ribojantis piliečių teisę pateikti prašymą žodžiu. Teigdamas, kad nėra piliečių prašymų ar sutikimų gauti atsakymą žodžiu, būtent atsakovas turi pagrįsti šiuos teiginius.

Teigia, kad atsakovui nerūpi faktinė situacija, kada atlikta užduotis, jam daug svarbiau, kada atsirado įrašas „@vilyje“. Nurodyta situacija tik patvirtina pareiškėjos skundo bei pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas neteisėtu pagrindu – jam pradžią davė melagingas 2013 m. balandžio 9 d. Personalo departamento etikos ir nusižengimų skyriaus raštas „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodoma neva gaunami anoniminiai skambučiai dėl pareiškėjos darbo bei anksčiau paskirta ir galiojanti tarnybinė nuobauda papeikimas. Pareikalavus pateikti šių teiginių įrodymus, atsakovas jų nepateikė. Neteisėtu pagrindu pradėtas tyrimas negali sukelti teisinių pasekmių. Vadovaudamasis neteisėtu, prieštaraujančiu Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi, administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-77, atsakovas išplėtė savo galias ir kompetenciją, neteisėtai pareiškėjos atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą ir apskritai sau priskyrė galias, kurias turi tik kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Tyrimo išvada – šių neteisėtų veiksmų pasekmė. Tai savaime pačią išvadą daro neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 41-527, kuriuo pareiškėjai I. K. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, jog dėl užduoties Nr. 12341766 galimo netinkamo įvykdymo atsakovas praleido terminą nuobaudai paskirti, o dėl kitų užduočių atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, o jo išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. 41-527 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad skundžiamame 2013 m. birželio 10 d. Įsakyme Nr. 41-527 (I t., b. l. 25–26) nurodyta, jog pareiškėjai skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji laiku neįvykdė Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ jai suformuotų užduočių Nr. 11907256, Nr. 12504626, Nr. 12616757, Nr. 12140975, Nr. 12256180, Nr. 12256238, Nr. 12341766 ir nesiėmė veiksmų jų įvykdymo terminui atidėti, be to, neįvykdė užduoties Nr. 12875636, kuri privalėjo būti įvykdyta iki 2013 m. vasario 11 d. Taip pat pavėluotai parengė atsakymą į A. N. prašymą, neparengė raštiškų atsakymų į J. K., J. M., V. P. prašymus. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.11 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 40-405 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 156.5, 157.1.2 ir 159 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.3 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1 ir 7.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30, 31, 39 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. apibendrinime).

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija), kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Taisyklių 13 punkte nustatyta, jog ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad administracinis aktas, kuriuo valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011 ir kt.).

Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tyrimą atliekantis asmuo turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti jo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas vertinant vien sistemoje „@vilys“ esančią informaciją. Vienareikšmiškai sutikti su tokia išvada negalima: nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja G. Ū. patvirtino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, duomenys buvo imami iš sistemos „@vilys“, tačiau tuo pačiu nurodė, kad Tyrimo išvada parengta ne tik Užduočių įvykdymo ataskaitos, bet ir pareiškėjos paaiškinimuose pateiktos informacijos bei raštų, kurių pagrindu sukurtos užduotys, pagrindu. Vertinant Tyrimo išvados turinį, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, atlikdamas pareiškėjos tarnybinį patikrinimą, rėmėsi Savivaldybės informacinę dokumentų valdymo sistemos „@vilys“ duomenimis, tačiau vertindamas kiekvienos užduoties vykdymą atskirai, analizavo ir pareiškėjos paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes.

Visgi vien tam, kad atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą būtų galima laikyti tinkamu ir išsamiu, nepakanka konstatuoti, kad atsakovas vertino ir pareiškėjos argumentus. Kaip minėta, motyvuota tyrimo išvada suformuojama įvertinus visus surinktus įrodymus, patikrinus tarnautojo paaiškinime nurodytas aplinkybes. Taigi, Tyrimo išvada turi būti išsami, motyvuota, joje negali būti neaiškumų ar prieštaravimų. Todėl sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo priimta tinkama Tyrimo išvada, ir atitinkamai, ar Įsakymas Nr. 41-527 yra pagrįstas, turi būti įvertinta, ar atsakovas pagrįstai teigia padarius jo nurodytus pažeidimus, vykdant konkrečias užduotis.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Įsakymu Nr. 41-527 pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo skirta už tam tikrų Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ jai suformuotų užduočių neįvykdymą laiku ir veiksmų jų įvykdymo terminui atidėti nesiėmimą, užduoties neįvykdymą bei raštiškų atsakymų į asmenų prašymus neparengimą. Įsakyme Nr. 41-527 (I t., b. l. 25–26) ir Tyrimo išvadoje (I t., b. l. 58–67) nurodyta, kad pareiškėja laiku neįvykdė Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ jai suformuotų užduočių Nr. 11907256, Nr. 12504626, Nr. 12616757, Nr. 12140975, Nr. 12256180, Nr. 12256238, Nr. 12341766 ir nesiėmė veiksmų jų įvykdymo terminui atidėti. Be to, I. K. iki 2013 m. birželio 4 d. neįvykdė sistemoje „@vilys“ jai suformuotos užduoties Nr. 12875636, nors ši užduotis privalėjo būti įvykdyta iki 2013 m. vasario 11 d., taip pat pavėluotai parengė atsakymą į A. N. prašymą, neparengė raštiškų atsakymų į J. K., J. M., V. P. prašymus.

Visų pirma, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog dėl užduoties Nr. 12341766 galimo netinkamo įvykdymo atsakovas praleido terminą nuobaudai paskirti. Atsakovas nurodė, kad šios užduoties įvykdymo terminas buvo 2012 m. lapkričio 16 d., tačiau ji įvykdyta 2013 m. balandžio 16 d., kada sistemoje „@vilys“ buvo įvesti duomenys apie jos įvykdymą. Pareiškėja nurodė, kad šios užduoties terminas pasibaigė 2012 m. lapkričio 29 d., ji šią užduotį įvykdė 2012 m. lapkričio 30 d. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustato, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Ginčijamu įsakymu pripažinta, kad užduotį Nr. 12341766 pareiškėja įvykdė praleidus jos (užduoties) įvykdymo terminą. Taigi, nors pareiškėja, vykdydama šią užduotį, duomenų apie išsiųstą atsakymą iš karto ir neįvedė į sistemą „@vilys“, tai nesudaro pagrindo teigti, kad šios užduoties įvykdymo data yra ne atsakymo išsiuntimo data, t. y. 2012 m. lapkričio 30 d., o duomenų apie jos įvykdymą užpildymo sistemoje „@vilys“ data. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad užduotis Nr. 12341766 buvo įvykdyta 2012 m. lapkričio 30 d., todėl terminą skirti nuobaudai už jos nesavalaikį įvykdymą atsakovas jau buvo praleidęs.

Dėl užduoties Nr. 12875636 atsakovas nurodė, kad jos įvykdymo terminas buvo 2013 m. vasario 11 d., tačiau tarnybinio patikrinimo, pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo ir Tarnybinės išvados rengimo metu ji dar nebuvo įvykdyta ir nebuvo duomenų, kad buvo imtasi veiksmų nurodytos užduoties įvykdymo terminui atidėti. Pareiškėja paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad šios užduoties įvykdymo terminas turėjo baigtis 2013 m. birželio 18 d., t. y. po Tyrimo išvados ir Įsakymo Nr. 41-527 priėmimo.

Tyrimo išvadoje buvo remiamasi tik savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ nustatytu užduoties įvykdymo terminu. Įvertinus tai, kad užduotis Nr. 12875636 2012 m. gruodžio 18 d. buvo suformuota pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NTA) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. A50-37829 „Dėl papildomų natūra grąžintinų sklypų suformavimo“, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 1061 punkto (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) nuostatą, numatančią, kad savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui, galima teigti, kad pareiškėja pagrįstai nurodė, jog užduoties Nr. 12875636 įvykdymo terminas nuobaudos skyrimo metu dar nebuvo pasibaigęs. Atsakovas, priimdamas Tyrimo išvadą ir Įsakymą Nr. 41-527, šios aplinkybės apskritai nevertino, suprantamo paaiškinimo nepateikė ir atsiliepime į skundą.

Iš esmės dėl tos pačios priežasties nėra galima teigti, kad atsakovas pagrįstai teigia pareiškėją pažeidus ir užduočių Nr. 12256180 ir 12256238, kurios 2012 m. spalio 16 d. buvo suformuotos pagal NTA Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. spalio 15 d. raštus dėl natūra grąžinamų žemės sklypų suformavimo, įvykdymo terminus: tokios užduotys turėtų būti įvykdomos 6 mėnesių terminu, tuo tarpu pareiškėja nuo 2013 m. sausio 12 d. nebedirbo skyriuje, kuris yra atsakingas už tokio pobūdžio užduočių įvykdymą, o šių užduočių vykdymas, pareiškėjos teigimu, buvo perduotas kitam kompetentingam tarnautojui.

Atsakovas šių aplinkybių netyrė ir, vertindamas pareiškėjos veiksmus, iš esmės vadovavosi tik sistemos „@vilys“ duomenimis apie terminų nustatymą ir užduočių įvykdymą, kas yra nepagrįsta, taip pat iš esmės nepateikė paaiškinimų, kuo pagrįstas trumpesnio nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 1061 punkte numatyto termino tokio pobūdžio veiksmams atlikti nustatymas.

Tyrimo išvadoje ir Įsakyme Nr. 41-527 nurodyta, kad pareiškėja nepateikė raštiškų atsakymų į J. K., J. M., V. P. prašymus. Atsakovas nustatė, jog į šiuos prašymus buvo atsakyta žodžiu arba telefonu, kai patys prašymai buvo teikiami raštu. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 39 punkte (2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 892 redakcija) nustatyta, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Šiuo atveju pareiškėja paaiškinime teigė, kad šie prašymus teikę asmenys raštiško atsakymo nepageidavo, neprieštaravo gavę žodinį atsakymą. Atsakovas šių teiginių pagrįstumo netyrė, nesiaiškino, ar šie asmenys pradiniuose savo prašymuose ar kituose dokumentuose nebuvo nurodę pastabos, kad pageidauja gauti atsakymą kitu būdu, t. y. žodžiu ar telefonu, ar pareiškėjos paaiškinimas dėl atsakymų rengimo atitinka tikrovę, pavyzdžiui, kad J. K. prašymas apsvarstytas darbiniame pasitarime, ką esą patvirtina protokolas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja G. Ū. patvirtino, kad tarnybinio patikrinimo metu pas pareiškėją esančios bylos tikrintos nebuvo. Taigi, atsakovas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, todėl išvadą, kad ji netinkamai atsakė į J. K., J. M., V. P. prašymus, padarė nepagrįstai. Kita vertus, atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad, reaguojant į patikrinimo rezultatus, raštiški atsakymai į J. K., J. M., V. P. prašymus visgi buvo parengti, todėl vertinant, kad pareiškėja tik netinkamai įvykdė (vietoje atsakymo raštu, atsakė žodžiu) užduotis atsakyti į J. K., J. M., V. P. prašymus, buvo (J. K. ir J. M. atveju) arba galimai buvo (V. P. atveju) praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti.

Iš Tyrimo išvados ir Įsakymo Nr. 41-527 nėra aišku, kodėl atsakovas akcentuoja užduoties Nr. 12504626, kuri suformuota pagal A. N. 2012 m. lapkričio 8 d. prašymą Nr. A647-1559 „Dėl žemės sklypo padidinimo“, nesavalaikį įvykdymą (šis, atsakovo teigimu, pažeidimas minimas du kartus), be to, jo įvykdymo data laiko 2013 m. vasario 27 d. (užduoties įvykdymo terminas baigėsi 2013 m. vasario 3 d.): nors iš Tyrimo išvados matyti, kad atsakovas neneigė pareiškėją atliktus jos nurodytus veiksmus vykdant šią užduotį (2012 m. lapkričio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. protokolai), tačiau netyrė ir nevertino, ar pareiškėja pateikė A. N. 2012 m. gruodžio 20 d. protokolą, kuriuo, pareiškėjos teigimu, iš esmės buvo atsakyta į jo 2012 m. lapkričio 8 d. prašymą, o 2013 m. vasario 27 d. raštu A. N. pateikti duomenys apie veiksmus, atliktus atsižvelgiant į jo žodinį prašymą bei naujai pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Tyrimo išvadoje yra prieštaravimų ir dėl kitų užduočių vykdymo: dėl užduoties Nr. 11907256 atsakovas nurodė, kad jos įvykdymo terminas buvo 2012 m. lapkričio 18 d., tačiau ji įvykdyta tik 2013 m. vasario 28 d. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo, matyti, jog sprendžiant problemas dėl klausimų, susijusių su šia užduotimi, pareiškėja 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. A51-33159 (2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, o 2013 m. kovo 26 d. merui buvo pateiktas paaiškinimas raštu.

Iš šių aplinkybių būtų galima spręsti, kad į UAB „Paribys“ prašymą, dėl kurio buvo suformuota užduotis Nr. 11907256, 2013 m. vasario 28 d. iš esmės dar nebuvo atsakyta, kadangi dėl su šiuo prašymu susijusių klausimų ir po šios datos buvo kreipiamasi į kitus subjektus. Kita vertus, atsakovas netyrė ir nevertino pareiškėjos paaiškinimo, kad UAB „Paribys“ prašyme suformuluotos problemos sprendimas nagrinėtas susitikimuose su meru, diskusijoje su kita kompetentinga institucija, todėl nėra galima spręsti, ar į šį prašymą nebuvo atsakyta tokių susitikimų metu, ar nekito UAB „Paribys“ prašymo esmė ir pan.; dėl užduoties Nr. 12140975 atsakovas nurodė, kad jos įvykdymo terminas buvo 2012 m. spalio 21 d., tačiau ji įvykdyta 2013 m. balandžio 16 d., nurodant, kad „du kartus teikta nagrinėti darbiniame pasitarime Miesto plėtros departamento klausimais.

Nepritarta. Pareiškėja informuota telefonu“. Nors įsakyme Nr. 41-527 nurodyta, kad pareiškėja užduoties Nr. 12140975 tik laiku neįvykdė, atsakovas vėlgi nenurodo, kokiais duomenimis remiantis tokia išvada padaryta. Vertinant tai, kad, kaip jau minėta, apie užduočių įvykdymo terminus atsakovas sprendė pagal datą, kada duomenys apie užduoties įvykdymo rezultatus fiksuoti sistemoje „@vilys“, vėlgi pažymėtina, kad pareiškėja tarnybinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad užduotį įvykdė praleidusi terminą, o ne dėl to, jog netinkamai pildė sistemą „@vilys“.

Be to, nors iš bylos duomenų galia spręsti, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. D. M. ir R. M. prašymas Nr. A647-1346 „Dėl žemės sklypo padidinimo“ buvo rašytinės formos, o pareiškėja į jį atsakė telefonu, atsakovas šiuo atveju pažeidimo dėl atsakymo formos jau nekonstatavo; dėl užduoties Nr. 12616757 atsakovas nurodė, kad jos įvykdymo terminas buvo 2013 m. vasario 14 d., tačiau ji įvykdyta 2013 m. vasario 28 d. Pareiškėja paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad informavo V.

P., teikusį 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. A647-1596 „Dėl žemės sklypo padidinimo“, kurio pagrindu ir buvo suformuota užduotis Nr. 12616757, telefonu, taigi, užduotį įvykdė. Dėl šios užduoties vėlgi pažymėtina, kad pareiškėja šiuo atveju tarnybinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad užduotį įvykdė praleidusi terminą, o ne dėl to, jog netinkamai pildė sistemą „@vilys“. Taigi, atsakovas, spręsdamas, ar pareiškėja iš tiesų laiku neįvykdė šios užduoties, turėjo vertinti, kada pareiškėja faktiškai atsakė į šį prašymą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, o jo išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, todėl atsakovo apeliacinio skundą netenkina ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.). Pareiškėja prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pridėjo 2014 m. sausio 6 d. advokato orderį Nr. 1014998 ir pinigų priėmimo kvitą (serija LAT, Nr. 742712), taip pat 2013 m. sausio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 14/01, išrašytą 1 000 Lt sumai už atsiliepimo į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo parengimą. Kadangi atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2014 m. sausio 13 d., darytina išvada, kad ši sąskaita išrašyta 2014 m. sausio 13 d., o klaidinga jos išrašymo data (2014 m. sausio 13 d.) nurodyta dėl padaryto rašymo apsirinkimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra palankus pareiškėjai, prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl priteisia jas iš atsakovo (ABTĮ 44 str., 45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai I. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 289,62 Eur (1 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė