Legislator Case Law & Legislation
AS-785-624/2015 AI generated

AS-785-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-785-624/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nurodyti Kauno apygardos prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

Legislator headnote

AI generated

AS-785-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi (b. l. 18–19) atsisakė priimti pareiškėjo P. R. skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-785-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01584-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nurodyti Kauno apygardos prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2015 m. vasario 2 d. raštą Nr. 17.2.-1506; 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą nurodyti Kauno apygardos prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi (b. l. 18–19) atsisakė priimti pareiškėjo P. R. skundą.

Teismas iš skundo turinio nustatė, jog pareiškėjas siekia, kad Kauno apygardos prokuratūra atliktų ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalies, BPK 62, 168 straipsnių nuostatomis. Pareiškėjo skundžiamame Generalinės prokuratūros 2015 m. vasario 2 d. rašte Nr. 17.2.-1506 nurodyta, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra pakartotinis ir todėl nenagrinėjamas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžiamu klausimu yra suformavęs praktiką analogiškoje byloje, kurioje buvo vertinamas teisėtumas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašto, kuriame buvo nurodyta, kad į pareiškėjų skundą ankstesniu raštu atsakyta tinkamai, todėl papildomi sprendimai nepriimami ir pakartotinai pareiškėjų keliamas klausimas nebus nagrinėjamas. Teismas šioje byloje pasisakė, kad tokiu atsisakymu prokuratūra neveikia viešojo administravimo srityje, skųstas raštas buvo priimtas pagal pareiškėjų pareiškimą apie nusikalstamą veiką, t. y. susijęs su prokurorų procesinės veiklos vykdymu, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų prokurorų veiklos nepriklausomumo principą, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas dėl jo panaikinimo yra nenagrinėtinas administracinių teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-388/2013).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, jog atsakovas neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal baudžiamojo proceso įstatymus, turi teisę tokį neveikimą skųsti baudžiamojo proceso tvarka, todėl skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas P. R. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 26–27), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį ir bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra buvo suklaidinta Kauno apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūrų, dėl ko 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 17-2-1506 pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtas kaip kartotinis. Pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, taip pat su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo P. R. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. įstatyme įtvirtinta ne konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, bet ir pareiga šią teisę įgyventi įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas ją nagrinėti administracinio proceso tvarka.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 16 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Generalinės prokuratūros 2015 m. vasario 2 d. raštą Nr. 17.2.-1506 ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą nurodyti Kauno apygardos prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą. Prašomu panaikinti raštu Generalinė prokuratūra pareiškėją informavo, kad jo reikalavimai, kuriais iš esmės prašoma atnaujinti ikiteisminį tyrimą, įvertinti kaip kartotiniai, todėl pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu. Taigi, pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, iš esmės siekia, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl jo nurodytų aplinkybių.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (2012 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau, kaip minėta, administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-388/2013).

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (redakcija nuo 2014 m. spalio 7 d.) (toliau – ir Aprašas), 70 punkte nustatyta, jog jei prašymas, pareiškimas ar skundas yra baudžiamosios teisinės prigimties, t. y. yra susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu ar proceso veiksmų atlikimu, tačiau nėra pagrindo šį skundą nagrinėti tvarka, numatyta BPK ar Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (pavyzdžiui, iš esmės analogiško turinio prašymas, pareiškimas ar skundas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismui arba yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, pasibaigę apskundimo terminai ar pan.), pareiškėjui pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas šio Aprašo tvarka.

Taigi, nors pareiškėjo skundžiamu Generalinės prokuratūros raštu buvo pateikta informacija dėl pareiškėjo prašymo palikimo nenagrinėtu ir nebuvo atliekami Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuoti veiksmai, šis raštas buvo priimtas dėl pareiškėjo baudžiamosios teisinės prigimties prašymo: pareiškėjas tiek į Generalinę prokuratūrą, tiek ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi prašydamas nurodyti pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. siekdamas, kad būtų atlikti baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmai, argumentai, kuriais jo reikalavimai yra grindžiami, nėra susiję su viešuoju administravimu.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Generalinės prokuratūros raštas bei skundo reikalavimas įpareigoti Generalinę prokuratūrą nurodyti atlikti ikiteisminį tyrimą yra susiję su prokurorų procesinės veiklos ikiteisminiame tyrime vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nenagrinėtini administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė