AS-525-292-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-292/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02189-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1D-5792(11);

2) solidariai priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. 19 160,89 Lt;

3) solidariai priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės po 338,39 Lt kas mėnesį neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. sausio mėnesį, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, jam mokama mažesnė valstybinė pensija nei paskirtoji. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Pareiškėjas nesutiko su VRM sprendimu, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Pabrėžė, jog savo pažeistas teises suinteresuoti asmenys gali apginti per 3 metų terminą, o apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi (b. l. 48−51) nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti.

Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirta 1 724,74 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio mokama mažesnė pensija nei paskirtoji (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktu, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, tačiau į teismą jis kreipėsi tik 2013 m. birželio 25 d. (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą.

Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas pasiūlė pareiškėjui teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjas tokia savo teise pasinaudojo ir pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo (b. l. 43–45), tačiau pastarajame jokių svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nenurodė, o iš esmės teigė, kad termino kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos vis dėlto nepraleido.

Teismas pareiškėjo teiginius, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2012 m. vasario 6 d., vertino kritiškai, kadangi, kaip minėta, pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta dar 2010 m. vasario mėnesį, todėl ši data ir laikytina pareiškėjo sužinojimo apie jo pažeidžiamas teises (sumažintos pensijos mokėjimą) data. Nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu terminas skundui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti galėtų būti atnaujintas, teismas nusprendė, kad byla dalyje dėl reikalavimų solidariai priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. 19 160,89 Lt ir solidariai priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės po 338,39 Lt kas mėnesį neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 taip pat nurodyta, kad, kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Iš pareiškėjo skundo turinio teismas nustatė, kad ginčo esmė šioje byloje yra valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo ginčijamas VRM sprendimas (b. l. 8), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, tik patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Šis ginčas, kaip konstatuota, turėjo būti iškeltas teisme per minėtą trejų metų procesinį terminą. Pareiškėjas ginčą kelia praleidęs trejų metų terminą kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Taigi, procesas negali būti beprasmis ir begalinis, nes jeigu ginčui dėl pensijos nepriemokos priteisimo yra praleistas procesinis terminas kreiptis į teismą, tai ir sprendimui dėl ginčo iškėlimo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką taip pat yra praleistas terminas, t. y. šis skundžiamas aktas pareiškėjui akivaizdžiai nesukels jokių teisinių pasekmių, nes teismas, net ir minėto sprendimo panaikinimo atveju negalėtų apginti asmens teisių.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 56−58), kuriuo prašo panaikinti 2014 m. sausio 6 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Patenkinti skundą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo VRM, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 19 160,89 Lt, kuri papildomai susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Administracinę bylą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 12/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis nutraukti administracinę bylą ta apimtimi, kuria byla nutraukta dėl reikalavimo priteisti 19 160,89 Lt valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, nepagrįsta. Nurodo, kad į teismą kreipėsi remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu paskelbtu 2012 m. rugsėjo 21 d., nepraleisdamas 3 metų nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą senaties termino. Mano, kad byla, ta apimtimi, kuria ginčo dalykas yra neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo turėjo būti išnagrinėta, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos bylos ir priimti galutiniai sprendimai, kurių pagrindu jau yra išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos. O byla dalyje dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, turėjo būti sustabdyta, atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam Teismui yra pateiktas prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

Atsakovas VRM, kartu atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Teigia, kad byla nutrauktina, nesikreipiant į Konstitucinį Teismą ir nestabdant bylos nagrinėjimo. Pažymi, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas buvo laikinas ir kiekvienais metais įsigaliojo iš naujo. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nustatanti pensijos perskaičiavimą iš naujo įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Apie jos pritaikymą pareiškėjas sužinojo 2013 m. vasario mėnesį, gavęs pensiją už sausio mėnesį. Tuo metu jau galiojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatuota, kad šis terminas nėra periodinis, prasidedantis kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas 6 mėnesių terminą praleido.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau − Tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą.

Mano, kad teismas, remdamasis 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nustatęs, kad apie pensijos sumažinimą pareiškėjas sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, tačiau į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 25 d., teismui pasiūlius pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau jame nenurodė svarbių priežasčių, sukliudžiusių į teismą kreiptis laiku, iš esmės teigė, kad termino kreiptis į teismą nepraleido, bylą nutraukė pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarnybai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), jog kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. O pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Atsižvelgiant į minėtą administracinių teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes − kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y., kai jam buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. sausio mėnesį, tačiau skundą teismui pateikė tik 2013 m. birželio 25 d., pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe yra tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimo (b. l. 43−45), kuriuo, nors ir vertino, kad nėra praleidęs trejų metų senaties termino, jo nuomone, skaičiuojamo nuo 2012 m. vasario 6 d., nurodė priežastis dėl kurių į teismą nesikreipė iki 2013 m. vasario mėnesio bei prašė atnaujinti praleistą terminą šioje byloje.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014), išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Tokiais atvejais reikalinga vertinti tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, darytina išvada, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.

Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Vertintina, jog išvardytos priežastys, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atnaujinęs kreipimosi į teismą terminą, administracinę bylą perduoda iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, 34 ir 133 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti, atnaujinti pareiškėjui S. S. trejų metų terminą skundui paduoti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas