A-146-167-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-167/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00942-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 6–8), kurį patikslino (I t., b. l. 20–23), prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas) direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8-8583, 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 8-8738 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3991 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN administracija nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. liepos 12 d. pažeidinėjo jo teises ir teisėtus interesus: darė pareiškėjui dokumentų kopijas, kurių jis neprašė, ir už tai išskaičiavo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos pinigus arba nepadarė kopijų pagal pareiškėjo prašymus, bet išskaičiavo pinigus (pagal prašymą Nr. 130-179 išskaičiavo už rašto Nr. 8-3038 baltą lapo pusę; pagal Nr.130-228 prašymą išskaičiavo už rašto Nr. 8-2920 kopiją, nors prašyme buvo nurodytas kitas dokumentas); nepadarė kopijų pagal pareiškėjo prašymus (išvardyta iš viso 18 2012 m. kovo – balandžio mėn. prašymų: Nr. 130-179, Nr. 130-178 arba Nr. 130-181, Nr. 130-259, Nr. 130-261, Nr. 130-263; Nr. 130-269; Nr.1 30-279 – Nr. 130-282; Nr. 130-284; Nr. 130-289 – Nr. 130-296); draudė pareiškėjui turėti prašymų kopijas (atsakymas Nr. 8-6821 į 2012 m. birželio 12 d. prašymą Nr. 264-352); draudė rašyti gimtąja kalba (2012 m. balandžio 16 d. būrio viršininkas pokalbio metu išaiškino pareiškėjui, kad jis turi rašyti lietuvių kalba); nustatė neteisingus įkainius už dokumentų kopijų darymą (pagal Alytaus PN 2011 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 1-294 iš pareiškėjo sąskaitos buvo neteisingai išskaičiuota 2012 m. kovo 15 d. – 0,32 Lt, 2012 m. kovo 22. – 1,12 Lt, 2012 m. balandžio 13 d. – 0,56 Lt, 2012 m. balandžio 18 d. – 0,48 Lt, 2012 m. gegužės 15 d. – 1,08 Lt). Į pareiškėjo skundus dėl pažeidimų Alytaus PN direktorius atsakė 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 8-8738. Šiuos raštus pareiškėjas apskundė juos Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau pateiktas 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 2S-3991 pareiškėjo netenkina, nes jo skundas buvo išnagrinėtas iš dalies. Pareiškėjas teigė, kad dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) jis tapo dirglus, sutriko jo visavertis gyvenimas, prarado pasitikėjimą pareigūnais, pablogėjo darbo ir mokslo kokybė, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, negali ramiai miegoti, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 44–46) paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVT taisyklės) 193 punktą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039. Jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Alytaus PN darbuotojai jokių pareiškėjo neprašytų dokumentų kopijų jam neteikė ir neteiks, kadangi nuteistiesiems pateikiamos tik jų prašomų dokumentų kopijos, už kurias jie turi susimokėti pagal Alytaus PN direktoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-121 patvirtintą Nuteistiesiems teikiamų dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos aprašą (toliau – ir Išlaidų atlyginimo aprašas). Imant iš pareiškėjo mokestį už padarytas dokumentų kopijas buvo padaryta klaida, kurią pastebėjus pareiškėjo permokėti 3,56 Lt 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo grąžinti į jo sąskaitą. Pareiškėjui nedraudžiama bendrauti gimtąja kalba su kitais asmenimis ar rašyti laiškus bendrakalbiams ir artimiesiems, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, įtvirtinančio valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, nuostatomis, Alytaus PN darbuotojai, pareikalavę pareiškėjo savo skundus, prašymus rašyti valstybine kalba (lietuvių), nepažeidė teisės normų, ir jų veiksmai yra teisėti. Skundžiami raštai yra teisėti.

Pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veikimas ar neveikimas, esantis priežastiniame ryšyje su neturtinės žalos atsiradimu. Alytaus PN administracija pareiškėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu (II t., b. l. 34–38) pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą patenkino iš dalies: panaikino Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8-8583, 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 8-8738 ir Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3991 bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skundus bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatas atitinkančius sprendimus. Skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) dėl PĮVT taisyklių 193 punkto pažeidimo. Nurodė, kad nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. Alytaus PN administracija jam darė dokumentų kopijas pagal jo prašymus arba savo pasirinkimu, priverstinai išskaičiuodama iš jo už padarytą dokumento kopiją vietoj 0,21 Lt po 0,25 Lt; nepadarė dokumentų kopijų pagal nurodytus prašymus, nors pagal keletą prašymų iš pareiškėjos sąskaitos buvo išskaičiuoti pinigai; išskaičiavo pinigus už dokumentų kopijas, kurių pareiškėjas neprašė. Šiame skunde pareiškėjas taip pat iškėlė klausimą dėl jo prašymų ir skundų kopijų įtraukimo į draudžiamų daiktų sąrašą (II t., b. l. 26, 27).Pareiškėjo skundas 2012 m. liepos 16 d. buvo persiųstas Alytaus PN (I t., b. l. 62). Alytaus PN direktorius 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. 8-8583 atsakydamas į pareiškėjo skundą paaiškino, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. už dokumentų kopijas buvo išskaitoma pagal Alytaus PN direktoriaus 2011 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 1-294 „Dėl dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“ (už A4 formato kopiją – 0,25 Lt), nuo 2012 m. gegužės 30 d. už dokumentų kopijas buvo išskaitoma pagal Alytaus PN direktoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 1-121 „Dėl nuteistiesiems reikiamų dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (už A4 formato kopiją – 0,21 Lt). Šiame rašte pareiškėjui buvo pateikta informacija apie tai, kada, kokia suma, pagal kokius jo prašymus buvo išskaičiuota iš jo asmeninės sąskaitos, bei nurodyti prašymų, kurie Buhalterinės apskaitos skyriui nebuvo pateikti ir už juos pinigai nebuvo išskaityti iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos, numeriai (I t., b. l. 9, 10).

Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 23 d. skunde Alytaus PN direktoriui pareiškėjas skundėsi dėl to, kad ant dokumento Nr. 8-3038 kopijos yra jo parašas, nors ant originalo tokio parašo nėra. Skundė atsakovo veiksmus dėl jo neprašytų dokumentų kopijų darymo ir pinigų už jas išskaitymo iš jo asmeninės sąskaitos, atsisakymo padaryti jo prašomų dokumentų kopijas, draudimo rašyti prašymus jo gimtąja kalba. Skunde pareiškėjas teigė, kad pataisos įstaigos administracija privalo daryti dokumentų kopijas net ir tuo atveju, jei nuteistasis yra nemokus (II t., b. l. 22, 23). Alytaus PN direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 8-8738 išvardijo duomenis apie Buhalterinės apskaitos skyriuje gautus pareiškėjo skundus ir prašymus (I t., b. l. 11).

Teismas nustatė, kad atsakovo Alytaus PN direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. raštas Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 8-8738 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009), nes juose nurodyti duomenys, aplinkybės iš esmės neatitinka pareiškėjo skundų turinio (neatsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus), šiuose atsakovo raštuose nėra nurodyti šių atsakymų motyvai, faktinės aplinkybės ir teisės normos, kurių pagrindu priimti minėti atsakymai, taip pat nenurodyta apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas, kuriame pakankamai išsamiai nėra nurodomos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis yra grindžiamas šis aktas, neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka gero viešojo administravimo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str.; Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pažymėjo, kad skundžiamų atsakovo atsakymų neatitikimą Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams nustatė ir Kalėjimų departamentas savo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 2S-3991 (I t., b. l. 14, 15).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies 1 punktu (visiškai nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės), įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas nusprendė, kad Alytaus PN direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. atsakymas Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakymas Nr. 8-8738 yra neteisėti iš esmės, todėl šiuos aktus bei Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3991, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, panaikino (ABTĮ 88 str. 2 p.) ir įpareigojo atsakovą Alytaus PN tinkamai, vadovaujantis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skundus bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkančius sprendimus (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Nagrinėdamas skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš atsakovo veiksmų (neveikimo) nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. liepos 12 d., šiam savo nuožiūra darant dokumentų kopijas, kurių pareiškėjas neprašė, už tai išskaičiuojant iš jo asmeninės sąskaitos pinigus; nedarant dokumentų kopijų pagal pareiškėjo prašymus, bet išskaičiuojant už jas pinigus; nedarant dokumentų kopijų pagal pareiškėjo prašymus; draudžiant rašyti gimtąja kalba; taikant netinkamus įkainius už padarytas dokumentų kopijas ir pan.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87519, 19.1 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai turi būti parašyti valstybine kalba; ši nuostata netaikoma prašymams, siunčiamiems paštu. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo veiksmus, išaiškinant pareiškėjui jo teisę rašyti prašymus lietuvių kalba, pripažino teisėtais.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. Alytaus PN administracija buvo nustačiusi neteisingus įkainius už dokumentų kopijų parengimą, permoka pareiškėjui grąžinta (I t., b. l. 35, 36, 52–54). Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 2S-3991 patvirtina, kad pareiškėjo prašymai dėl dokumentų kopijų padarymo ne visada buvo tenkinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas) nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais (I t., b. l. 14, 15). Alytaus PN direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. atsakymas Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakymas Nr. 8-8738 teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.250, 6.271 straipsniais, teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo turi būti nustatyta ne tik tai, ar Alytaus PN pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Teismas pripažino, kad dėl netinkamo dokumentų kopijų darymo, per didelių įkainių už dokumentų kopijų darymą taikymo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, susijusius su papildomų prašymų rašymu, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų tinkamai gavęs reikiamų dokumentų kopijas. Atsižvelgęs į tai, kad permoka pareiškėjui buvo grąžinta, įkainiai už kopijų darymą buvo tinkamai reglamentuoti, o pareiškėjas nepateikė teismui jokių neturtinės žalos faktą patvirtinančių įrodymų (išrašų iš medicinos dokumentų, duomenų apie pablogėjusią mokslo ir darbo kokybę ir pan.), teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – patirtos žalos, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir tariamai pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Todėl teismas konstatavo, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė, ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 41–42) prašo iš dalies panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti visiškai ir priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš remiantis aplinkybėmis ir argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, kad nelogiška įpareigoti Alytaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skundus bei priimti naujus sprendimus, nes apeliantui gali tekti iš naujo pradėti apskundimo procedūras dėl tų pačių atsakovo veiksmų, kurie apskųsti šioje byloje. Apelianto nuomone, atsakovas tyčia neveikė taip, kaip numato PĮVT taisyklių 193 punktas, varžė jo teises tinkamai apskųsti atsakovo neteisėtus veiksmus ir tai, pasak apelianto, yra žiaurus elgesys. Atsakovo neteisėtas neveikimas nebuvo trumpalaikis ar vienkartinis.

Teismo sprendime nenustatytas atsakovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. prašymo Nr. 130-228. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju jam buvo padaryta turtinė žala (0,21 Lt) tyčia išskaičiuojant pinigus už dokumento kopiją, kuri nebuvo padaryta.

Paslaugų teikimas Alytaus PN neatitiko sąžiningumo ir kliento interesų prioritetų, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip numato CK 6.188, 6.718 straipsniai. Dėl neteisingai taikytų dokumentų kopijų darymo įkainių susidariusi permoka apeliantui buvo grąžinta tik 2012 m. rugsėjo 27 d., t. y. po to, kai įpareigojo Kalėjimų departamentas. Tai patvirtina, kad jis turėjo papildomų nepatogumų dėl neteisingai išskaičiuotų pinigų grąžinimo. Be to, apeliantas teigia, kad 2012 m. balandžio 16 d. įvykęs pokalbis su būrio viršininku buvo neteisėtas ir diskriminuojantis. Būrio viršininkas nepadėjo išspręsti problemą, t.y. neveikė taip kaip reikalauja Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnis.

Apeliantas nurodo, kad dėl dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė, tačiau valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų 2012 m. liepos 13 d. raštas Nr. 2-360 patvirtina, jog iki atsakovo neteisėtų veiksmų jis buvo pakėlęs kvalifikaciją, o po neteisėtų veiksmų buvo atleistas iš darbo už nekokybišką produkciją. Lygtinio paleidimo komisijos 2012 m. liepos 25 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. nutartyse pažymėta, kad apelianto elgesys keičiasi į neigiamą pusę.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 49–50) nurodo, jog teismas tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, todėl sprendimas atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nei skunde pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs, kokiais konkrečiais Alytaus PN veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ši žala pasireiškė, taip pat nėra nurodęs priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Alytaus PN bei jų pareigūnų veiksmų. Iš bylos dokumentų matyti, jog visi teisėti pareiškėjo prašymai buvo patenkinti, o netenkinti tik neteisėti reikalavimai.

Alytaus PN prašo priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas, numatytas ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje, nurodydamas, kad išlaidų skaičiavimą pateiks vėliau, tačiau tokie dokumentai nepateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus PN 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 8-8738, kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus, taip pat Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3991, priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl šių raštų. Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už atsakovo neteisėtus veiksmus 2012 m. kovo 14 d. – 2012 m. liepos 12 d. laikotarpiu. Žalą kildino iš atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant pareiškėjo prašymus dėl jam reikalingų dokumentų kopijų padarymo, neteisingų išskaitymų iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos už dokumentų kopijavimą.

Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus raštus ir įpareigojo Alytaus PN išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d.ir 2012 m. liepos 23 d. skundus iš naujo ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkančius sprendimus. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad toks teismo įpareigojimas nelogiškas, nes apeliantui gali tekti iš naujo apskųsti tuos pačius atsakovo veiksmus, dėl kurių jis kreipėsi į teismą šioje byloje. Apeliantas mano, kad jo skundas turėjo būti išspręstas jo prašomu būdu, t. y. panaikinti skundžiami aktai ir priteista jo prašoma suma neturtinei žalai atlyginti.

ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama, be kita ko, į šias įstatymo nuostatas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę, bylai yra aktualus teisinis reguliavimas, kuris nustato kaip turi būti sprendžiami terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prašymai dėl dokumentų kopijavimo. Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

Su šios įstatymo normos taikymu yra susijęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas (bylai aktuali 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr.1R-68 redakcija) nustatantis, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (Žin., 2000, Nr. 75-2294).

Jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. Alytaus PN dokumentų kopijų darymo nuteistiesiems įkainiai (0,25 Lt už vieną A4 formato lapo kopiją) buvo patvirtinti Alytaus PN direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.1-294, kuris buvo parengtas vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1241, kuriuo patvirtintas Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašas.

Alytaus PN direktorius 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-121 pripažino netekusiu galios 2011 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 1-294 ir, vadovaudamasis Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, t. y. tuo teisės aktu, kuriuo nurodyta vadovautis PĮVT taisyklių 193 punkte, patvirtino Nuteistiesiems reikiamų dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos aprašą, kuriame nustatė, kad įkainis už vieną A4 formato lapo dokumento kopiją – 0,21 Lt. Šio Aprašo 2 punkte, be kita ko, nustatyta tvarka, kad nuteistasis dėl reikiamo dokumento kopijos kreipiasi su prašymu pas būrio viršininką, nurodydamas kiek ir kokių dokumentų bei jų egzempliorių reikia; buhalterinės apskaitos skyrius išrašo sąskaitą faktūrą (vienas egz. nuteistajam, antras įstaigai) už padarytas dokumentų kopijas ir išskaito lėšas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, jog atsakovas, taikydamas iki 2012 m. gegužės 30 d. galiojusius neteisingai nustatytus įkainius už dokumentų kopijų darymą iš pareiškėjo sąskaitos išskaičiavo 3,65 Lt. Šiuos atsakovo veiksmus yra pagrindas vertinti kaip neteisėtus CK 6.271 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remdamasis teismas panaikino Alytaus PN 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 8-8738 bei Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3991. Panaikindamas šiuos aktus, teismas neįsigilino į pareiškėjo iškelto ginčo esmę, skundžiamų aktų turinį, formaliai pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, neindividualizavo ir nenurodė konkrečių motyvų, kodėl naikinamas kiekvienas aktas. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio yra teisingi, tačiau ši įstatymo norma neturi būti taikoma vien tik formaliai, ją taikant turi būti atsižvelgiama į iškelto ginčo esmę ir atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes vertinama, ar atitinkamo akto panaikinimu ir įpareigojimu viešąjį subjektą priimti tuo pačiu klausimu naują sprendimą bus apgintos galimai pažeistos asmens teisės dėl kurių gynimo jis kreipėsi į teismą. Realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neprašė teismo įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skundus, o prašė panaikinti atsakovo raštus, kuriais išspręsti šie skundai kaip neteisėtus ir priteisti žalos atlyginimą. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad teismo įpareigojimas išnagrinėti jo skundus iš naujo, jam yra nereikalingas. Atsižvelgiant į pareiškėjo iškelto ginčo esmę ir tai, kad pareiškėjas Alytaus PN 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 8-8738 skundžia reikalavimo atlyginti žalą kontekste, šie raštai nagrinėjamu atveju turi būti vertinami tuo aspektu, ar Alytaus PN veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skundus ir priimant pareiškėjo skundžiamus aktus buvo teisėti CK 6.271 straipsnio taikymo prasme.

Byloje nustatyta, kad Alytaus PN 2012 m. liepos 27 d. raštas Nr. 8-8583 yra atsakymas į pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. skundą, pateiktą Teisingumo ministerijai. Šį skundą Kalėjimų departamentas 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr.2S-3099 persiuntė nagrinėti Alytaus PN direktoriui (BVK 183 str. 1 d., VAĮ 3 str. 7 p.). Gavęs pranešimą apie skundo persiuntimą, pareiškėjas 2012 m. liepos 23 d. skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių, nurodydamas, kad šiuo skundu jis papildo ankstesnį savo skundą, t. y. Kalėjimų departamentas persiųstą nagrinėti skundą.

2012 m. birželio 27 d. pareiškėjo skundo esmė ta, kad jis skundėsi, jog Alytaus PN administracija nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. piktnaudžiavo PĮVT taisyklių 193 punkto nuostatomis dėl jo prašymų padaryti dokumentų kopijas, t. y. už dokumento kopiją vietoj 0,21 Lt skaičiavo po 0,25 Lt; pagal kai kuriuos prašymus (išvardyti 23 prašymai) nepadarė dokumentų kopijų, o kai kuriais atvejais (nurodyti prašymai Nr. 130-228, Nr. 130-300) išskaičiavo iš jo sąskaitos pinigus už nepadarytas kopijas; prašymų ir skundo kopijas priskyrė prie draudžiamų laikyti daiktų (nurodytas atsakymas Nr. 8-6821 į 2012 m. birželio 12 d. prašymą).

Analizuojant 2012 m. liepos 23 d skundo turinį nustatyta, kad juo pareiškėjas papildė savo 2012 m. birželio 27 d. skundo argumentus dėl neteisėtų išskaičiavimų iš jo asmeninės sąskaitos už dokumentų kopijas, taip pat dėl atsakymo į 2012 m. birželio 12 d. prašymą. Pareiškėjas skundo papildyme papildė savo argumentus dėl nepagrįsto išskaitymo pagal prašymą Nr. 130-228 už nepadaryto dokumento kopiją. Be to, nurodė, kad nesupranta, kodėl už dokumento Nr. 8-3038 kopiją išskaičiuoti pinigai ir ant kopijos yra užrašas, kad jis dokumento kopiją gavo, o ant originalo tokio užrašo nėra; skundėsi, kad pagal prašymą Nr. 130-229 buvo padaryta dokumento kopija, kurios pareiškėjas neprašė; teigė, kad būrio viršininkas 2012 m. balandžio 16 d. pokalbyje jam uždraudė rašyti rusų kalba; nurodė, kad atsakymas Nr. 8-7984 prieštarauja PĮVT taisyklių 193 punktui. Apibendrindamas pareiškėjas skundo papildyme prašė, kad Alytaus PN administracija pripažintų, jog dokumentų kopijas darė savo nuožiūra ir pažeidė pareiškėjo vartotojo teises ir naudodamasi padėtimi, išskaičiavo iš pareiškėjo pinigus už neatliktą paslaugą.

Iš pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skundų turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės skundėsi dėl to, kad Alytaus PN administracija dėl jo prašymų padaryti dokumentų kopijas veikė pažeisdama PĮVT taisyklių 193 punkto reikalavimus. Nors pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. skundas yra 2012 m. birželio 27 d. skundo papildymas, tačiau Alytaus PN administracija į šiuos skundus atsakė atskirais raštais (2012 m. liepos 27 d. Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 8-8738).

2012 m. liepos 27 d. rašte Nr. 8-8583, kuriuo atsakyta į Kalėjimų departamento persiųstą pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. skundą, pareiškėjui paaiškinta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. už dokumentų kopijas buvo išskaitoma po 0,25 Lt už A4 formato lapo kopiją, remiantis Alytaus PN direktorius 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-121, o nuo 2012 m. gegužės 30 d. remiantis 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-121 taikomas 0,21 Lt įkainis. Rašte pateikti išsamūs duomenys apie padarytas dokumentų kopijas pagal pareiškėjo prašymus už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. (išvardyti 31 prašymo numeriai ir datos, padarytų dokumentų kopijų skaičius, sąskaitų faktūrų numeriai), tarp jų nurodyti ir pareiškėjo skunde nurodytų prašymų numeriai Nr. 130-228, Nr. 130-300, taip pat 2012 m. liepos 23 d. skunde nurodytas prašymas Nr. 130-229. Be to, 2012 m. liepos 27 d. rašte Nr. 8-8583 išvardyti prašymai (iš viso 19 numerių) pagal kuriuos pinigai iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos nebuvo išskaityti. Tokiu būdu atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. skundo dalį, kurioje jis nurodė pagal kokius savo prašymus (prašymų sąrašas iš esmės sutampa su pareiškėjo skunde teismui išvardytu sąrašu) nebuvo padarytos dokumentų kopijos, atsakovo atstovas iš esmės pripažino, kad kai kurių dokumentų kopijos nebuvo padarytos, nes už padarytas dokumentų kopijas išrašomos sąskaitos faktūros dėl pinigų išskaitymo iš nuteistojo asmeninės sąskaitos. Iš skundžiamo rašto turinio, palyginus jį su skunde iškeltais klausimas, darytina išvada, kad atsakovo 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. 8-8583 išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundo esminį klausimą dėl apmokėjimo už dokumentų kopijas. Pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. skunde prašymai pagal kuriuos nebuvo padarytos kopijos išvardyti galimai neteisingo pinigų išskaitymo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos kontekste, tačiau prašymas padaryti šių dokumentų kopijas nebuvo pateiktas.

Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 8-8738, atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. skundą (t. y. į 2012 m. birželio 27 d. skundo papildymą), nebedėstė iš naujo argumentų, tačiau išvardijo savo raštus, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo skundus ir prašymus dėl apmokėjimų už dokumentų kopijas ir išskaitymų iš pareiškėjo sąskaitos, tarp jų nurodė prieš tris dienas pateiktą 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8-8583 (atsakymą į 2012 m. birželio 27 d. skundą). Be to, nurodė savo 2012 m. gegužės 7 d. atsakymą Nr.8-5247 į pareiškėjo 2012 m. balandžio 20 d. skundą ir 2012 m. gegužės 30 d. atsakymą Nr. 8-6206 į 2012 m. gegužės 24 d. prašymą, kuriuose pareiškėjui buvo pateikta detali informacija apie išskaitymus iš jo sąskaitos už dokumentų kopijas nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. gegužės 8 d. Šiuose atsakovo raštuose pateikta informacija pakartotinai nurodyta ir atsakovo 2012 m. liepos 27 d. rašte Nr. 8-8583, tačiau už ilgesnį laikotarpį (iki 2012 m. gegužės 31 d.), tame tarpe ir dėl pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. skunde nurodytų prašymų Nr. 130-228, Nr. 130-229, Nr. 130-300.

Minėti bylos duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad Alytaus PN pareiškėjui dėl jo prašymų padaryti dokumentų kopijas ir išskaitymų iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos už dokumentų kopijas suteikė išsamią ir teisingą informaciją, t.y. veikė teisėtai. Pareiškėjo nurodyto rašto Nr. 8-3038 prirašytos abi pusės (vienoje spausdintas tekstas, antroje rankraštis). Pareiškėjo prašyme Nr. 103-179 nurodyta, kad jis prašo padaryti šio dokumento 5 kopijas (nėra prašymo kopijuoti tik vieną pusę). Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo padaryta jo neprašyta kopija.

Byloje nustatyta, kad Alytaus PN administracija nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. taikant Alytaus PN direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-294 nustatytą įkainį už dokumentų kopijavimą (0,25 Lt už vieną A4 formato lapo kopiją) iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos pagal išrašytas sąskaitas faktūras išskaičiavo 22,25 Lt. Alytaus PN administracija pripažino, kad 0,25 Lt įkainis buvo taikytas nepagrįstai, apskaičiavo, kad pagal taikytiną įkainį (už vieną A4 formato lapo dokumento kopiją – 0,21 Lt) pareiškėjas už dokumentų kopijas turėjo sumokėti 18,69 Lt.

Pareiškėjo permokėtus 3,56 Lt (22,25 Lt – 18,69 Lt) Alytaus PN buhalterija 2012 m. rugsėjo 27 d. pervedė į pareiškėjo asmeninę sąskaitą ir apie tai 2012 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 8-10922 informavo pareiškėją, o 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. 8-112 pateikė pareiškėjui išsamius duomenis dėl 3,56 Lt grąžinimo (lentelėje nurodyti prašymų dėl dokumentų kopijavimo numeriai ir pateikimo datos, padarytų kopijų skaičius, išrašytos sąskaitos už padarytas kopijas, išskaitytos ir grąžintos pinigų sumos). Šiose lentelėse, kurios buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, be kita ko, yra duomenys apie tai, kad pareiškėjui buvo grąžinta permoka už dokumentų kopijas ir pagal pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skunde minimus prašymus Nr. 130-228, Nr. 130-229, Nr. 130-300.

Įrodinėjimo našta dėl veiksmų teisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme tenka atsakovui. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad pagal prašymus Nr. 130-228, Nr. 130-229, Nr. 130-300 išskaičiavo pinigus už kopijas kurių pareiškėjas neprašė, pateikė įrodymus, kurie nesuteikia pagrindo pripažinti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo prašymuose Nr. 130-228, Nr. 130-229, Nr. 130-300 dėl dokumentų padarymo kiekvienu atveju yra Alytaus PN būrio viršininko spaudu patvirtinti įrašai kiek kopijų (lapų) pagal kiekvieną prašymą padaryta, toks pats kopijų skaičius įtrauktas į sąskaitas faktūras dėl pinigų išskaitymo iš pareiškėjo sąskaitos bei lentelę dėl permokos pagal taikytą įkainį po 0,25 Lt už vieną lapą apskaičiavimo.

Sąskaitoje-faktūroje Nr. 63 (ji išrašyta dėl padarytų 14 kopijų pagal 2012 m. balandžio 6 ir 10 d. prašymus, tarp jų pagal prašymus Nr. 130-228, Nr. 130-229) pareiškėjas pasirašė, kad kopijas gavo. Sąskaitoje faktūroje Nr. 79, kuri išrašyta pagal keturis 2012 m. gegužės 7 ir 8 d. prašymus (tarp jų pagal prašymą Nr. 130-300) dėl padarytų dokumentų kopijų (iš viso 27 lapų), yra būrio viršininko įrašas, kad nuteistajam įteiktas šis kiekis dokumentų kopijų, tačiau nuteistasis atsisakė pasirašyti ant sąskaitos faktūros.

Pareiškėjas prašymu Nr. 130-300 prašė padaryti jo 2012 m. balandžio 20 d. skundo ir prie jo pridėtų dokumentų (priedai neišvardyti) kopijas ir pinigus už kopijas išskaičiuoti iš jo asmeninės sąskaitos. Toks prašymo turinys, kai pareiškėjas neišvardijo pridėtų prie skundo dokumentų ir tame pačiame prašyme suskaičiuotas ir nurodytas kopijų (lapų) skaičius, teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo išvadoms, kad atsakovo atstovas atliko veiksmus, kurių pareiškėjas neprašė, ar išskaitė iš pareiškėjo sąskaitos už daugiau kopijų nei buvo padaryta.

Iš įrašų sąskaitoje faktūroje Nr. 79 matyti, kad kopijas pareiškėjas gavo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus PN 2012 m. liepos 27 d. rašte Nr. 8-8583 ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 8-8738 pareiškėjui pateikta jo prašoma informacija apie išskaitymus iš pareiškėjo sąskaitos už dokumentų kopijas atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Minėtus raštus pripažinti atsakovo neteisėtais veiksmais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šiuos raštus panaikino nepagrįstai.

Byloje nustatyta, kad Alytaus PN savo atsakymuose į pareiškėjo 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 23 d. skundus nepasisakė dėl pareiškėjo paminėtų Alytaus PN direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. rašto Nr. 8-6821 ir 2012 m. birželio 11 d. rašto Nr. 8-7984. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus PN direktorius neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo pretenzijų minėtu klausimu, nes pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį bausmes vykdančių institucijų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kitaip tariant, Alytaus PN direktorius neturėjo teisinio pagrindo revizuoti savo priimtų sprendimų. Todėl konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo atstovo veiksmai išaiškinant pareiškėjui teisės aktų reikalavimus dėl valstybinės kalbos yra teisėti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3991. Šis sprendimas, priešingai nė nurodyta teismo sprendime, atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija šiame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Alytaus PN už dokumentų kopijavimą neteisingai nustatė įkainius ir nurodė šiai įstaigai grąžinti pareiškėjo permokėtą sumą, pagal teisės aktų reikalavimus paaiškino pareiškėjui kalbos taikymo reikalavimus. Šiame sprendime išdėstyta nuomonė dėl Alytaus PN priimtų sprendimų turinio yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsta pareiškėjo nurodytų prašymų analize, tačiau vien dėl to naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. Ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas yra aktas, patvirtinantis, kad pareiškėjas pasinaudojo ginčo nagrinėjimo ne teismo procedūra, tačiau teisinių pasekmių sukėlimo prasme nagrinėjant ginčą yra reikšmingi viešojo administravimo subjekto veiksmai bei sprendimai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus tik ta apimtimi, kad iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos už dokumentų kopijas, padarytas pagal jo prašymus, taikant neteisingus įkainius (vietoj 0,21 Lt už kopiją buvo skaičiuojama po 0,25 Lt) nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. gegužės 8 d. buvo nepagrįstai išskaityta iš viso 3,56 Lt. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad šią sumą, t. y. pareiškėjo skunde teismui nurodytą sumą, 2012 m. rugsėjo 27 d. grąžino į pareiškėjo sąskaitą.

Pažymėtina, kad neturtine žala (CK 6.250 str.) gali būti pripažįstamas ne bet koks valdžios institucijos aktais asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, realiai patyrė atitinkamus CK 6.250 straipsnyje nurodytus neigiamus padarinius, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų aktais, kokia buvo jų trukmė, intensyvumas ir pan. Įrodinėjimo našta dėl žalos atsiradimo tenka pareiškėjui. Pareiškėjas byloje neįrodė, kad dėl šio neilgą laiką (mažiau nei du mėnesius) trukusio Alytaus PN neteisėto veiksmo ir dėl išskaitytos labai nedidelės sumos (3,56 Lt), kuri jam yra grąžinta, kilo realios pasekmės, kurias CK 6.250 straipsnio prasme būtų galima pripažinti neturtine žala. Nenustačius žalos fakto (vieno iš atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį elementų) valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus sprendimus, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pakeičiamas ir pareiškėjo skundas atmetamas visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas