A-445-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-445-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05934-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais (I t., b. l. 1–4, 28–30, 45–47), prašydamas panaikinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) pavedimą Nr. 1PRAV-(1.8)-547 „Dėl darbo grupės 2013 m. liepos 18 d. išvadoje Nr. 1LS-(7.5)-86 nurodytų siūlymų įgyvendinimo“ ir 2013 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2103 bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atnaujinti sustabdytas procedūras ir veiksmus, susijusius su lygiaverčiu turėtam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimu neatlygintinai nuosavybėn pagal jo prašymo tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui padavimo datą – 2010 m. gegužės 4 d.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui taip pat pateikė skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.5)-4387 ir priimti teismo patvarkymą, kad Nacionalinė žemės tarnyba tuoj pat nutrauktų vilkinimą ir nebedarytų kliūčių vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. kovo 4 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-135 ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-621 pradėtą žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūrą (II t., b. l. 50–52, 57–58).

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-156/2013 atmetė NŽT apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą, todėl pareiškėjas tikėjosi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka per penkiolika dienų. Jis pats buvo aktyvus: 2013 m. vasario 22 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją su prašymu ir teiravosi, ar bus Vilniaus r., Avižienių sen., Riešėje, jam skirtas sklypas. Apie tai, kad nevykdomas teismo sprendimas, kalbėjosi su NŽT direktoriaus pavaduotojais ir kitais pareigūnais. 2013 m. kovo 5 d. gavo teismo išduotą vykdomąjį raštą. NŽT pateikė jam du raštus: 2013 m. kovo 4 d. „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2013 m. gegužės 29 d. „Dėl informacijos pateikimo“, kurie vienas kitam prieštarauja. Pirmajame rašte nurodyti konkretūs pavedimai NŽT Vilniaus rajono skyriui, kad įvykdytų teismo sprendimą, todėl buvo priimtas 2013 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-621, kad pareiškėjas įtrauktas į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, eilę-sąrašą pagal prašymo padavimo datą – 2010 m. gegužės 4 d. 2013 m. kovo 21 d. pranešimu „Dėl įtraukimo į sąrašus“ skyriaus vedėjas informavo, kad Avižienių sen., Riešėje, pageidaujamo sklypo individualiai statybai nėra, o keletas laisvų sklypų statyboms yra Zujūnų seniūnijos Čekoniškių kaime ir Zujūnų kaime, todėl paprašė patikslinti 2010 m. gegužės 4 d. prašymą ir nurodyti, kad prašo sklypo individualiai statybai Zujūnų kaime. Prašymą pareiškėjas patikslino 2013 m. balandžio 3 d., o vedėjas sutvarkyti sklypo skyrimo klausimus pažadėjo per savaitę. Tačiau iš NŽT 2013 m. gegužės 29 d. rašto sužinojo, kad NŽT direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. IP-(1.3)-124 „Dėl darbo grupės sudarymo“ ir 2013 m. balandžio 29 d. direktoriaus pavaduotojo pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-265 neapibrėžtam laikui sustabdytos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros, pradėtos 2013 m. sausio–vasario mėnesiais.

Teigė, kad NŽT nuo savo įgaliojimų pradžios (2010 m. liepos mėnesio) į jo 2010 m. gegužės 4 d. prašymą skirti žemės sklypą individualiai statybai Avižienių sen., Riešėje, žiūrėjo nepalankiai, todėl jis dar 2010 m. lapkričio 29 d. raštu pasiteiravo dėl vilkinimo. Net ir 2013 m. vasario 6 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, jis nevykdomas, tęsiamas vilkinimas, kuris NŽT teisinamas tuo, kad atkurti nuosavybės teises nėra galimybės.

Dėl skundžiamo NŽT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus jo 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymą, nurodė, kad teismo sprendimas sumenkinamas, teigiant, kad teismas neįpareigojo atkurti nuosavybės teisių į žemę, perduodant konkretų lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip tik konstatavo, kad atsakovas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje. Teismai nustatė, kad įgyta jo teisė gali būti realizuota prašomu būdu.

Nesutiko, kad po teismų įvertinimo dar sudaromos darbo grupės ir vadovaujamasi jų išvadomis. Tai laikytina Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimu ir piktnaudžiavimu valdžia. Taip pat nesutiko, kad jam ketinama taikyti naująją žemės sklypo individualiai statybai suteikimo tvarką, t. y. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją eilę, o ne kaip iki šiol – atsižvelgus į prašymo padavimo datą.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Vyriausybės, o plačiąja prasme ir valstybės, prisiimtos pareigos neįvykdymas, t. y. įstatyme nustatytos tvarkos nepatvirtinimas, negali paneigti įstatyme nustatytos piliečio teisės pageidaujamu būdu atkurti nuosavybės teisių į žemę. Taigi pareiškėjui negali būti taikomos NŽT direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu sudarytos darbo grupės išvados bei direktoriaus pavaduotojo 2013 m. balandžio 29 d. pavedimu sustabdytos jau Vilniaus rajono skyriaus beužbaigiamos sklypo skyrimo nuosavybėn procedūros. O argumentai, kad kažkam iš vietinių gyventojų pareiškėjas trukdo atkurti nuosavybę, nepagrįsti, nes jam nuosavybės teisės turi būti atkuriamos iš laisvo valstybės žemės fondo.

Nurodė, kad iš 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4387 sužinojo, kad 2013 m. lapkričio 20 d. NŽT direktoriaus pavedimu Nr. IPAV-(1.8)-718 nutrauktos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Manė, kad minėti aktai neteisėti, todėl turi būti panaikinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundus (I t., b. l. 74–89; II t., b. l. 64–69) su pareiškėjo reikalavimais nesutiko.

Paaiškino, kad NŽT direktorius, atsižvelgdamas į piliečių skundus, gautus NŽT Žemės tvarkymo departamento direktoriaus priėmime, ir siekdamas nustatyti, ar perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiems nauji žemės sklypai individualiai statybai pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje piliečiams perduodami teisėtai, 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-124 sudarė darbo grupę ir NŽT direktoriaus pavaduotojas 2013 m. balandžio 29 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-265 sustabdė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant už valstybės išperkamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, procedūras.

Taip pat šiuo pavedimu yra sustabdytas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204, 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-212 ir 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 įgyvendinimas, o Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta pateikti darbo grupei visus su šių įsakymų priėmimu susijusius dokumentus. Darbo grupė nustatė, kad, sprendžiant piliečiams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam naujus žemės sklypus individualiai statybai klausimus, pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 laipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 4, 5 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, o darbo grupė konstatavo, kad Žemės sklypų siūlymo tvarka, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 2.3-5515-(41), pakeista NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4950, buvo naudojama sprendžiant piliečiams nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus rajone neturint tam teisinio pagrindo. NŽT direktoriaus pavaduotojas, vadovaudamasis darbo grupės išvadoje nurodytomis išvadomis ir siūlymais, 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-547 (toliau – ir Pavedimas Nr. 547), be kita ko, įpareigojo Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, kurie nurodyti sąrašuose, patvirtintuose Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267, ir kurie yra pasirinkę jiems pasiūlytus naujus žemės sklypus (jų dalis) individualiai statybai Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse. Pavedime Nr. 547 išdėstyti nurodymai Vilniaus rajono skyriaus vedėjui teritoriniu požiūriu apima Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietoves ir susiję su konkrečiais asmenimis, nurodytais sąrašuose, patvirtintuose NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267. Pareiškėjas į šiuos sąrašus nėra įrašytas, tačiau jam buvo pasiūlyta pasirinkti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai teritorijoje, nurodytoje Pavedime Nr. 547, todėl patikrinimo objektu turėjo būti ir jam pasiūlyti žemės sklypai. Pareiškėjo skundžiamas NŽT direktoriaus pavaduotojo Pavedimas Nr. 547 yra vidinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, skirtas darbo grupės išvadoje nurodytiems nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese nustatytiems pažeidimams bei procedūroms pašalinti.

Be to, pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kokios jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti priėmus Pavedimą Nr. 547.

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1963-562/2012, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartimi paliktas nepakeistas, NŽT buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 5 d. skundą, o konstatuojamoje dalyje pažymėta, kad pareiškėjas nėra iškėlęs reikalavimo įpareigoti atsakovą vienokiu ar kitokiu būdu atkurti jam nuosavybės teises į žemę, taigi, vykdydama teismo sprendimą, ji pareiškėjo 2011 m. lapkričio 5 d. skundą išnagrinėjo ir atsakė 2013 m. kovo 4 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-423. Taigi, pretenzija dėl teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo nevykdymo nepagrįsta.

Teigė, kad ginčijamame 2013 m. spalio 3 d. sprendime pareiškėją informavo, jog NŽT direktoriaus pavaduotojas 2013 m. balandžio 29 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-265 sustabdė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant už valstybės išperkamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, procedūras, taip pat paaiškino, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), bei kitais teisės aktais.

Pareiškėjas skundžiamuoju sprendimu taip pat buvo informuotas, kad darbo grupė konstatavo, jog nesant galiojančiuose teisės aktuose atskiros tvarkos dėl lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kaimuose ir miestuose, kur buvo turėtoji žemė, ar lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitose, negu buvo turėtas žemės sklypas, kaimo vietovėse piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai gali būti formuojami ir perduodami piliečiams pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę.

Taip pat paaiškino, kad žemės sklypai, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei, o turi būti grąžinami pretendentams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Zujūnų kaime yra pretendentų, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į Zujūnų kaime turėtą žemę natūra. Tik suformavus žemės sklypus pretendentams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra, likusioje laisvos žemės fondo žemėje žemės sklypai gali būti projektuojami ir perduodami piliečiams (iš jų ir lygiaverčiai turėtiesiems nauji žemės sklypai individualiai statybai) pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę.

Taigi, 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-2103 yra atsakyta į visus penkis pareiškėjo pateiktame prašyme išdėstytus klausimus, sprendimas nėra susijęs su vilkinimu. Be to, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl reikalavimas jį panaikinti nepagrįstas.

Manė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai kaimo gyvenamojoje vietovėje procedūras ne pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytąją eilę, o kita tvarka (pavyzdžiui, pagal piliečių prašymo padavimo datą), būtų pažeistas piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įstatymų ginamas interesas be eilės atgauti žemę buvusio savininko turėtoje žemėje, taip pat būtų nepaisoma piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę ne buvusio savininko turėtoje vietoje, bet tos seniūnijos, kurioje jie gyvena, teritorijoje, interesų.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-621 įtraukė pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašą pagal jo prašymo padavimo datą – 2010 m. gegužės 4 d., taigi jo atžvilgiu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai procedūra buvo pradėta pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, t. y. vadovaujantis jo prašymo padavimo data ir visiškai nevertinant minėtoje nuostatoje nurodyto aukštesnės eiliškumo grupės pretendentų teisėto ir pagrįsto intereso grąžinti žemę turėtoje vietoje.

Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4387 pagrįstai nutraukė žemės sklypo individualiai statybai perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjui procedūrą, kuri neteisėtai buvo pradėta 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-621. Taigi, šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra nutraukta ir tai reiškia, kad nuosavybės teisės pareiškėjui nebus atkuriamos vadovaujantis Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašu, kuriame jis įrašytas pagal prašymo padavimo datą ir kuriame, pasak pareiškėjo, jis įrašytas pirmuoju numeriu.

Neteisėtai pradėtos procedūros pareiškėjo atžvilgiu nutraukimas nereiškia, kad NŽT iš esmės atsisako atkurti nuosavybės teises jo pageidaujamu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdu, t. y. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai kaimo vietovėje. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjas atitinka 9-os eiliškumo grupės pretendentų kriterijus, todėl jam nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individuliai statybai klausimas bus sprendžiamas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę konkrečios Vilniaus rajono savivaldybės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimo metu.

Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos teritorijoje yra trys kadastro vietovės – Danilavos, Vėriškių ir Sužionių. Pareiškėjas buvo įrašytas į Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14319-(41) patvirtintą Pretendentų Danilavos kadastro vietovėje, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo metodikos 28 straipsnį ir pateikusių prašymus iki 2009 m. balandžio 26 d., sąrašą, tačiau, rengiant 2009–2010 m.

Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jis nepasirinko žemės sklypo iš laisvos žemės fondo žemės ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2.3-3735-(41) tvirtinant šį projektą iš minėtų sąrašų buvo išbrauktas. Pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2010 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą perkelti jo dokumentus į kitą seniūniją – Avižienių. Vadovaujantis pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojusios Atkūrimo tvarkos 29 punktu, jo vardu parengta Išvada Nr. 11-7048 į kitą Vilniaus rajono savivaldybės seniūniją negalėjo būti persiųsta, nes tiek Sužionių seniūnijos Danilavos kadastro vietovėje, kurioje pareiškėjas buvo įrašytas į pretendentų sąrašą, tiek kitose dviejose Sužionių seniūnijos kadastro vietovėse laisvos žemės fondo žemės yra.

Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje nurodytais duomenimis, Danilavos kadastro vietovėje orientacinis laisvos žemės fondo žemės plotas, liksiantis suprojektavus lygiaverčius žemės sklypus pagal išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir patenkinus prašymus pirkti valstybinę žemę, sudaro 266,62 ha. Taigi, nesilaikydamas Atkūrimo tvarkos 29 punkto nuostatos, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48Vį-(14.48.2.)-621 neteisėtai pradėjo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo individualiai statybai perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjui procedūrą pagal jo 2010 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą, todėl 2013 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4387 pagrįstai nutraukta lygiaverčio turėtajam žemės sklypo individualiai statybai perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjui procedūra. Įsakymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nurodytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Manė, kad netenkintinas pareiškėjo reikalavimas priimti patvarkymą, kuris įpareigotų vykdyti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-621 neteisėtai pradėtą lygiaverčio turėtajam žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūrą. Pareiškėjui nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individuliai statybai klausimas turi būti sprendžiamas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę rengiant konkrečios Vilniaus rajono savivaldybės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamo žemės sklypo planą. Šiuo metu vykdant projektavimo darbus konkrečiose Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kadastro vietovėse pareiškėjo pavardė nėra įrašyta nė viename iš patvirtintų pretendentų sąrašų, todėl, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 29 punkto nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui pagal išvadą Nr. 11-7048 klausimas turi būti sprendžiamas Vilniaus rajono savivaldybės Danilavos kadastro vietovėje ar kitose dviejose Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos kadastro vietovėse.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (II t., b. l. 111–121) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-547 „Dėl darbo grupės 2013 m. liepos 18 d. išvadoje nurodytų Nr. ILS-(7.5)-86 siūlymų įgyvendinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2103. Likusią skundo dalį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra pripažinta ir atsakovas to neneigia, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai kaimo vietovėje. Tačiau ginčas byloje kyla dėl to, ar pareiškėjui nuosavybės teisės turi būti atkuriamos vadovaujantis Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašu, kuriame jis įrašytas pagal prašymo padavimo datą (2010 m. gegužės 4 d.), ar, kaip teigia NŽT, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas nustatytą eilę konkrečios Vilniaus rajono savivaldybės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimo metu.

Dėl 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-547 ir NŽT 2013 m. spalio 3 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2103

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.), teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-547 laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, o ne individualiu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes. Pavedimas yra skirtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui, kuris, jį vykdydamas, turi priimti atitinkamus teisines pasekmes sukeliančius sprendimus. Šiuo atveju NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu nutraukė pradėtą žemės sklypo individualiai statybai perdavimo nuosavybėn neatlygintinai A. B. procedūrą, ir būtent šis įsakymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Atsižvelgus į tai, bylos dalis dėl šio pavedimo panaikinimo nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į NŽT su prašymu suteikti informaciją: 1) koks NŽT pareigūnas paskirtas pasirūpinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimų įgyvendinimu be vilkinimo; 2) kokiais įstatymais vadovaudamasi NŽT nuo 2013 m. balandžio 25 d. sustabdė administracinių teismų sprendimais nustatyto teisingumo vykdymą; 3) kokiu pagrindu darbo grupės išvados yra viršesnės už teismų sprendimais nustatytą teisingumą; 4) kodėl NŽT vadovybė neužbaigia vykdyti teismo sprendimo, nors NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 20 d. rašte nurodė, kad laisvų sklypų, skirtų individualiai statybai, yra Čekoniškių ir Zujūnų kaimuose; 5) kada bus atkurtos nuosavybės teisės. NŽT 2013 m. spalio 3 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2103 išsamiai atsakė į kiekvieną pareiškėjo užduotą klausimą, nurodė teisės aktus ir faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi sustabdydama nuosavybės teisių atkūrimą, paaiškino, kokioms sąlygoms esant pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus baigtas, ir kt. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ginčijamo 2013 m. spalio 3 d. rašto Nr. 1SS-(7.5.)-2103 turinį, padarė išvadą, kad jis pats savaime nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms, yra informacinio pobūdžio, todėl bylos dalis dėl nurodyto rašto panaikinimo taip pat nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.5)-4387

Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204 (patikslintas 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-14.48.2.)-212) patvirtino: 1) piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašus, kurie sudaryti pagal prašyme nurodytą kadastro vietovę (Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės) ir prašymo gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono teritorijoje gavimo datą; 2) siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse, sąrašus; 3) piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse sąrašus (I t., b. l. 112–130, 131–150).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 patvirtino Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovių teritorijose piliečių sąrašus, kurie pasirinko jiems pasiūlytus žemės sklypus individualiai statybai Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse (I t., b. l. 105–111). Tačiau pareiškėjas į šiais įsakymais patvirtintus sąrašus nebuvo įrašytas. Vis dėlto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-621 įtraukė pareiškėją į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašą pagal jo prašymo padavimo datą (2010 m. gegužės 4 d.) (I t., b. l. 101). Nors pareiškėjas 2010 m. gegužės 4 d. prašyme pageidavo žemės sklypo individualiai statybai Avižienių seniūnijoje, Mažosios Riešės vietovėje (II t., b. l. 3), tačiau 2013 m. vasario 22 d. pateiktame prašyme 2013 m. balandžio 3 d. yra prierašas, kad sutinka, jog jam būtų perduotas lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individuliai statybai Zujūnų seniūnijoje, Zujūnų kaime (II t., b. l. 1).

NŽT direktoriaus pavaduotojas 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-547 Vilniaus rajono skyriaus vedėjui, be kita ko, pavedė patikrinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse, taip pat įvertinti, ar yra piliečių, kurie pageidavo atkurti nuosavybės teisės į žemę, grąžinant ją natūra Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovių, Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų, Gineitiškių, Didžiosios Riešės, Galgių ir Nemėžio kaimuose.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta patikrinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras teritorijoje, kuri apima ir žemės sklypus, kurie pasiūlyti pasirinkti pareiškėjui, todėl ir jo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, vykdant 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimą, galėjo ir turėjo būti tikrinamos.

Pareiškėjo 2008 m. gruodžio 23 d. išvada buvo persiųsta į Vilniaus rajoną, jis įrašytas į Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14319-(41) patvirtintą pretendentų Danilavos kadastro vietovėje, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo metodikos 28 straipsnį ir pateikusių prašymus iki 2009 m. balandžio 26 d. sąrašą (II t., b. l. 80–82), tačiau pareiškėjas nepasirinko žemės sklypo iš laisvos žemės fondo žemės, o 2010 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą perkelti jo dokumentus į kitą seniūniją – Avižienių. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei Atkūrimo tvarkos 29 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. balandžio 23 d., t. y. pareiškėjui paduodant 2010 m. gegužės 4 d. prašymą) nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjui parengta 2008 m. gruodžio 23 d. išvada Nr. 11-7048 į kitą Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją apskritai negalėjo būti persiųsta, nes Sužionių seniūnijos Danilavos kadastro vietovėje, kurioje pareiškėjas buvo įrašytas į pretendentų sąrašą, laisvos valstybinės žemės yra ir tai patvirtina NŽT interneto tinklalapio duomenys (II t., b. l. 70–74).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pareiškėjo atžvilgiu pradėtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl jos pagrįstai nutrauktos.

Pažymėta, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 29 d. įsakymu į pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sąrašą pagal jo prašymo padavimo datą įrašytas vadovaujantis Žemės sklypų siūlymo tvarka, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5515-(41), o pakeista NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4950 (I t., b. l. 151–155, t. II, b. l. 42).

Darbo grupė, atlikusi tyrimą, 2013 m. liepos 18 d. išvadoje nustatė, kad minėta Žemės sklypų siūlymo tvarka vadovautasi ir ji buvo pakeista neturint tam teisinio pagrindo, t. y. Vilniaus rajono skyrius neturėjo teisės aktais suteiktų įgaliojimų keisti likviduotos įstaigos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – įsakymą. Teismo nuomone, atsižvelgus į tai, kad NŽT po darbo grupės atlikto tyrimo kilo pagrįstų abejonių dėl Žemės sklypų siūlymo tvarkos, kuria vadovautasi priimant įsakymą įrašyti pareiškėją į pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sąrašą, atsakovas turėjo pagrindą nutraukti pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui.

Kaip matyti iš Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, pirmiausia žemėtvarkos projektuose žemės sklypai formuojami asmenims, kurie pageidavo žemę susigrąžinti natūra, o tik po to likusioje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje sklypai formuojami ir siūlomi kitiems asmenims, pageidaujantiems gauti šioje kadastro vietovėje žemės plotus pagal nustatytą eilę.

Atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad, valstybei išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, t. y. ją galės įsigyti kiti asmenys, o tai reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą, teismas pagrįsta pripažino atsakovo išvadą, kad žemės sklypai, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei, o turi būti grąžinami pretendentams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę.

Pažymėta, kad darbo grupei nustačius, jog Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų ir Gineitiškių kaimų, Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kaimo, Mickūnų seniūnijos Galgių kaimo, Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaimo teritorijose esantys žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai, pažymėti valstybės išperkama žeme, nors tokiai negalėjo būti priskirta, NŽT turėjo imtis veiksmų ir nutraukti pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nebūtų pažeisti buvusių žemės savininkų interesai.

Teismas, įvertinęs išdėstytas teisės aktų nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjui persikėlus išvadą dėl nuosavybės teisių grąžinimo į Vilniaus rajoną iš Kelmės rajono, jis neturi pirmumo teisės prieš tuos buvusius savininkus, kurie iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę Vilniaus rajone. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, NŽT, nustačiusi pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, turėjo teisę vertinti savo pačios ir Vilniaus rajono skyriaus veiksmus ir priimti ginčijamą 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymą, kuris, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestas.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti 2013 m. kovo 4 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-135 ir 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-621 pradėtą nuosavybės teisių procedūrą, nes nėra nustatyta, kad atsakovas atsisakytų ar nepagrįstai vilkintų ją atlikti. Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui nutrauktas dėl nustatytų pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad jis prarado teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individuliai statybai. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime ir tai patvirtino atstovai teismo posėdyje, pareiškėjo išvada turės būti grąžinta į Sužionių seniūnijos Danilavos kadastro vietovę ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individuliai statybai klausimas bus sprendžiamas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę rengiant konkrečios Vilniaus rajono savivaldybės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą.

Apibendrinus tai, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti NŽT atnaujinti sustabdytas procedūras ir veiksmus, susijusius su lygiaverčiu turėtam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimu neatlygintinai nuosavybėn pagal jo prašymo tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui padavimo datą – 2010 m. gegužės 4 d., ir įpareigoti NŽT tuoj pat nutrauktų vilkinimą ir nebedarytų kliūčių NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013 m. kovo 4 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-135 ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-621 pradėtos žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūros vykdymui, taip pat atmesti.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo turinio ir jo rezoliucinės dalies, NŽT nebuvo įpareigota atkurti pareiškėjui nuosavybės teises ir perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai (II t., b. l. 14–20). NŽT teismo sprendimu buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 5 d. skundą, o tai ji padarė 2013 m. kovo 4 d., priėmusi sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-423 (II t., b. l. 8). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo argumentai, kad NTŽ nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, atmesti kaip nepagrįsti.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 126-128), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Plačiąja prasme pareiškėjas siekė dviejų tikslų: 1) gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, kitoje negu buvo turėtas, gyvenamojoje vietoje, - Riešės kaime, Avižienių seniūnijos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą; 2) kad NŽT įvykdytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetęs NŽT apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 6 d. nutartimi (byla Nr. A525-156/2013) paliko nepakeistą.

2. Atsakovas teigia, kad Danilavos kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės yra, tačiau nepaaiškina kokios. Pareiškėjui reikia individualiai statybai. Todėl 2009 m. spalio 19 d. jis atsisakė, kadangi buvo siūloma pelkė. Nesuprantama, kas galėjo pakisti? Tuomet buvo pasiūlyta Avižienių seniūnijoje, kur pareiškėjas 2010 m. gegužės 4 d. prašymu paprašė į Riešės gyvenamąją vietovę. Tačiau iš atsakovo pusės buvo tik pažadai skirti žemės sklypą individualiai statybai. Vis atsirasdavo reikšmingesnių pretendentų, nors pagal pareiškimo padavimo datą pareiškėjas buvo ketvirtas. Iš tikrųjų Riešės kaime dar yra sklypų, tinkamų individualiai statybai. „Vilniaus diena“ laikraštyje NŽT skyrius paskelbė informaciją, kad 2014 m. vasario 24 d. – 2014 m. kovo 24 d. vyks Riešės ir Avižienių kadastro vietovių žemėtvarkos projektų viešas svarstymas. Pareiškėjas tuoj pat raštu pareiškė pretenzijas NŽT Vilniaus rajono skyriui ir žemėtvarkos tarnybai, tačiau pareiškėjas nebuvo pakviestas. Tai parodo visišką NŽT nenorą įvykdyti teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą. Vilkinimas nenutrauktas, nuosavybė neatkurta. Į vienokią ar kitokią eilę, sąrašus pareiškėjas nėra įrašytas.

3. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 4387 pagrįstai nutraukė žemės sklypo individualiai statybai perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjui procedūrą, kuri netikėtai buvo pradėta 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 621, o tai reiškia, kad nuosavybės teisės pareiškėjui nebus atkuriamos sąrašu pagal prašymo padavimo datą, tačiau nauja tvarka – pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, neva galiojančiuose teisės aktuose nėra atskiros tvarkos, numatytos naujo žemės sklypo perdavimui individualiai statybai. Pareiškėjo nuomone, tai netiesa. Pagal Vyriausybės įgaliojimus sklypų skyrimo tvarkas statyboms parengdavo ir patvirtindavo apskričių viršininkai. Nuo 2010 m. liepos mėn. – NŽT vadovai bei jų įgalioti teritorinių skyrių vedėjai.

4. Darbo grupė sudaryta iš pačios NŽT pareigūnų. Jai vadovauja NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius, kuriam, Žemės ūkio ministro įsakymu pavesta atlikti NŽT direktoriaus funkcijas. Jis 2013 m. liepos 29 d. pritarė išvadoms ir siūlymams, nurodytiems Darbo grupės 2013 m. liepos 18 d. išvadoje. Tačiau abejotinas išvados teisėtumas, kai ji nepaskelbta „Valstybės žiniose“. Be to, šią išvadą pateisina pats pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad atsižvelgiant į tai, jog NŽT po darbo grupės atlikto tyrimo kilo pagrįstų abejonių dėl žemės sklypų siūlymo tvarkos, kuria vadovautasi priimant įsakymą įrašyti pareiškėją į pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sąrašą, atsakovas turėjo pagrindą nutraukti pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui. Pareiškėjo manymu, tokios abejonės sukėlė jam skaudžias pasekmes.

5. To paties NŽT pareigūno veiksmai prieštaringi. 2013 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 1SS (7.5)-423 nurodymai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui vykdyti 2012 m. birželio 21 d. teismo sprendimą ir pareiškėjui skirti sklypą nuosavybėn individualiai statybai pagal prašymo padavimo datą – 2010 m. gegužės 4 d., vykdyti su tuo susijusias procedūras. 2013 m. lapkričio 20 d., kaip einantis NŽT direktoriaus pareigas, įsakė teritorinio skyriaus vedėjai nutraukti pareiškėjo naudai vykdytas procedūras.

6. Darbo grupė pasiūlė NŽT direktoriui pavesti Vilniaus rajono skyriui įvertinti, ar yra piliečių, kurie pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant ją natūra. Vilniaus rajono skyrius direktoriui atsakė 2014 m. sausio 15 d. tarnybiniu raštu Nr. 554, kad Nemėžio kadastro vietovėje Nemėžio kaime, Riešės kadastro vietovėje Didžiosios Riešės kaime, Avižienio kadastro vietovės Avižienių ir Riešės kaimuose, Mickūnų kadastro vietovės Galgių kaime nėra pretendentų, pageidavusių grąžinti žemę natūra, kuriems dar nepriimti sprendimai atkurti nuosavybės teises.

7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kada ir kam (t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijai) pareiškėjas yra padavęs prašymą už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. Naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų piliečiams, tvarka, patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 23-515(41), galiojo iki 2013 m. balandžio 29 d., kai NŽT sustabdė individualioms statyboms žemės sklypų piliečiams skyrimo procedūras, jos teisėtumui nustatyti. Pareiškėjas šiuo atveju neturi nukentėti, kad administravimo subjektas – NŽT, nevykdė pareigų ar vilkino išspręsti žemės sklypų siūlymo tvarką po Vilniaus apskrities viršininko pareigybės ir jo administracijos panaikinimo. Dar ta tvarka deramai nenustatyta. Atmesdamas NŽT apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovo argumentai, jog tokią pareiškėjo teisę paneigia ta aplinkybė, jog iki šiol Vyriausybė nėra priėmusi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto antrajame sakinyje numatytos tvarkos, atmetami kaip nepagrįsti. Vyriausybės, o plačiąja prasme ir valstybės prisiimtos pareigos neįvykdymas, t. y. įstatyme numatytos tvarkos nepatvirtinimas, negali paneigti įstatyme numatytos piliečio teisės pageidaujamu būdu atkurti nuosavybės teisės į žemę. Taigi, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeista pareiškėjo teisė atkurti nuosavybę pageidaujamu būdu – gauti lygiavertį žemės sklypą turėtajam individualiai statybai (Avižienių seniūnijos Riešės kaimo gyvenamojoje vietoje Vilniaus rajone).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 133-138) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tiesiogiai nenurodė, kokias įstatymų ir (ar) įstatymus įgyvendinančiųjų teisės aktų normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taip pat nenurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, į kurią buvo neatsižvelgta, priimant minėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra be konkrečių teisinių argumentų, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė jo teisę atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2013 m. lapkričio 18 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. skundus, tačiau nei viename iš jų neprašė teismo, kad šis įpareigotų Nacionalinę žemės tarnybą atkurti jam nuosavybės teises, perduodant konkretų lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Riešės kaimo gyvenamojoje vietovėje, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nurodė: „<...> Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra pripažinta ir atsakovė to neneigia, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai kaimo vietovėje. Tačiau ginčas byloje kyla dėl to, ar pareiškėjui nuosavybės teisės turi būti atkuriamos vadovaujantis Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašu, kuriame jis įrašytas pagal prašymo padavimo datą (2010-05-04), ar, kaip teigia NŽT, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas nustatytą eilę konkrečios Vilniaus rajono savivaldybės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimo metu <...> Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui nutrauktas dėl nustatytų pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad jis prarado teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. <...>“.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2014 m. birželio 2 d. sprendimą nagrinėjo, kokį ryšį su nagrinėjamu ginču turi to paties teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimas. Nacionalinė žemės tarnyba neginčija pareiškėjo apeliaciniame skunde cituotos 2013 m. vasario 6 d. nutarties, kuria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą paliko nepakeistą minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d., ištraukos, tačiau mano, kad ši ištrauka neturi tiesioginės įrodomosios reikšmės sprendžiant šį ginčą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarčiai, priimtai administracinėje byloje Nr. A525-156/2013, ar atskiroms tos nutarties dalims.

4. Dėl NŽT Darbo grupės 2013 m. liepos 18 d. išvados Nr. 1LS-(7.5)-86 „juridiškumo“ pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktuose skunduose nebuvo nurodęs savarankiško reikalavimo panaikinti Darbo grupės 2013 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 1LS-(7.5)-86 kaip neteisėtą. Nagrinėjant bylą apeliacinės teismo instancijos teisme, turi būti vertinami pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, o pareiškėjas neturi kelti tų reikalavimų, kurių nebuvo pareiškęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu. Be to, Darbo grupės 2013 m. liepos 18 d. išvada Nr. 1LS-(7.5)-86 laikytina tarpiniu procedūriniu dokumentu.

5. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kada ir kam pareiškėjas yra padavęs prašymą už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. Teismo sprendime būtent nurodoma, kad „<...> Pareiškėjas VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2010-05-04 pateikė prašymą perkelti jo dokumentus į kitą seniūniją - Avižienių (t. II, b. 1. 3). <...>“. Be to, teismas įvertino, kad minėto prašymo pagrindu pareiškėjui parengta Šiaulių apskrities viršininko (pareigybė panaikinta 2010 m. birželio 30 d.) išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 11-7048 į kitą Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją apskritai negalėjo būti persiųsta, nes Sužionių seniūnijos Danilavos kadastro vietovėje, kurioje pareiškėjas buvo įrašytas į pretendentų sąrašą, laisvos valstybinės žemės yra ir tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės duomenys. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne tik nustatė faktinę aplinkybę, kada ir kam pareiškėjas yra padavęs prašymą už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, bet ir tinkamai įvertino šio prašymo įtaką tolesniam nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pareiškėjui procesui.

6. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus „sklypų skyrimo tvarkas statyboms“ parengdavo ir patvirtindavo apskričių viršininkai, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovai bei jų įgalioti teritorinių skyrių vedėjai. Nuo 1997 m. liepos 9 d. galiojančios redakcijos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Iki 1999 m. balandžio 30 d. lygiaverčių turėtiesiems naujų žemės sklypų individualiai statybai kaimo gyvenamosiose vietovėse perdavimą piliečiams neatlygintinai reglamentavo Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“. Šis nutarimas ir juo patvirtinta tvarka buvo pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos 1999 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 464 „Dėl piliečių, kuriems kompensuojama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, sąrašų sudarymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“. Nuo 1999 m. gegužės 1 d. atskiros Vyriausybės nustatytos tvarkos dėl lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitose, negu buvo turėtas žemės sklypas, kaimo vietovėse, nėra.

7. Piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai kaimo gyvenamosiose vietovėse turi būti formuojami ir perduodami piliečiams neatlygintinai nuosavybėn pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytąją eilę konkrečios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, todėl jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir jų nekartodamas tik, atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, papildo jas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-547 ir NŽT 2013 m. spalio 3 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2103 ir šioje dalyje savo sprendimą tinkamai argumentavo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.5)-4387 panaikinimo.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.5)-4387 1 punktu buvo nutraukta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.48(VĮ-(14.48.2)-621 pradėta žemės individualiai statybai perdavimo nuosavybėn neatlygintinai piliečiui A. B. procedūra. Šis įsakymas yra grindžiamas NŽT direktoriaus 2013 m. lapkričio 20 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-718 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2013-03-01 Nr.1PAV-(1.8)-135 pavedimo vykdymo“, kuriame buvo konstatuota, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai kaimo gyvenamosiose vietovėse turi būti formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytąją eilę konkrečios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimo metu. Nustatyta, kad pareiškėjo eiliškumas, pretenduojant į naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, buvo nustatytas nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatyto eiliškumo.

Tokia atsakovo nuostata yra teisinga, nes Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu yra nustatyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose eilės tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje numatytus įstatymo tikslus eiliškumas taikytinas ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse. Todėl nustatyta pretendentų eilė, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą eiliškumą, yra neteisėta. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo teisę nutraukti žemės sklypo perdavimo procedūrą pareiškėjui, nustatęs eiliškumo pažeidimą. Pažymėtina, kad toks procedūros nutraukimas nekliudo pareiškėjui teikti naują prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai jo pasirinktoje Vilniaus rajono savivaldybės kadastrinėje vietovėje.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.5)-4387.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą nutraukti vilkinimą ir nebedaryti kliūčių vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. kovo 4 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-135 ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-621 pradėtą žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūrą pažymėtina, kad teismui pripažinus, jog atsakovas pagrįstai nutraukė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, todėl neliko pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-621 pradėtą tą pačią žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūrą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys