A-122-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-122-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03329-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Š. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-122-438/2015 pagal pareiškėjos M. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir S. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 68-136 (toliau – ir VMI sprendimas); 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (04.5)-K3-101 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas); 3) netenkinus prašymo panaikinti sprendimus visiškai, panaikinti sprendimų dalį priskaičiuoti pareiškėjai 6 538 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigius ir 1 000 Lt GPM baudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu (III t., b. l. 15–21) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, 2015 m. vasario 3 d. nutartimi (III t., b. l. 67–75) šį skundą iš dalies tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjos M. Š. skundą iš dalies tenkinti. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. liepos 29 d. sprendimo „Dėl M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2013‑05‑14 skundo“ Nr. 68-136 dalis, susijusias su gyventojų pajamų mokesčio bazės apibrėžimu, mokėtinų gyventojų pajamų mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų apskaičiavimu. Pareiškėjos M. Š. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.5)‑K3‑101 nurodytoje dalyje perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo. Kitą pareiškėjos M. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

II. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai iš valstybės biudžeto 525,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apmokant už suteiktas teisines paslaugas (III t., b. l. 97–98).

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo priteisti jai ne daugiau kaip pusę teisės aktais nustatytos maksimalios sumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas pareiškėjos patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimo klausimas.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (III t., b. l. 97–98) suformulavo reikalavimą priteisti jai iš valstybės biudžeto 525,15 Eur sumą (atitinkamai 1 813,24 Lt), kurią ji sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ už išnagrinėtoje administracinėje byloje suteiktas teisines paslaugas.

Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį „Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą“. Išnagrinėtoje administracinėje byloje „kita šalis“ yra atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne Lietuvos Respublika, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus sprendžiamas byloje atsakovu patraukto asmens atžvilgiu.

Iš prie pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pridėtų dokumentų matyti, kad dalis prašomų priteisti atstovavimo išlaidų (1 158,25 Lt, atitinkamai 335,45 Eur ) buvo patirta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (III t., b. l. 99–100, 104), o kita dalis (655 Lt, atitinkamai 189,7 Eur) – bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (III t., b. l. 101–103). Tačiau nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinės pareiškėjos prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o kitą prašymo dalį perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad „Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio“. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Dėl išlaidų atlyginimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu“.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. kovo 10 d. surašytą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo (III t., b. l. 35–40). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Apeliacinio skundo rengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimali galima priteisti suma už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 2 000 Lt (2 x 1000). Iš pareiškėjos pateiktos 2014 m. kovo 12 d. atliktų darbų ataskaitos (III t., b. l. 102) matyti, kad apeliacinį skundą parengė advokato padėjėjas, todėl turi būti vadovaujamasi Rekomendacijų 5 punktu, kuriame įtvirtinta, kad „už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio“.

Taigi nagrinėjamu atveju maksimali galima priteisti suma už nurodytos paslaugos suteikimą yra 1 600 Lt. Pareiškėja prašo priteisti 605 Lt sumą už minėto procesinio dokumento parengimą. Aplinkybę, kad minėtas išlaidas pareiškėja realiai patyrė, patvirtina 2014 m. kovo 12 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP 14112 (III t., b. l. 101), 2014 m. kovo 12 d. atliktų darbų ataskaita (III t., b. l. 102) ir 2014 m. rugsėjo 22 d. sąskaitos išrašas (III t., b. l. 103). Iš šių dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėja advokatų profesinei bendrijai kompensavo ir šios bendrijos už ją sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį, tačiau šis mokestis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi (III t., b. l.

43) buvo grąžintas pareiškėjai, šį veiksmą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ši suma pakartotinai pareiškėjai negali būti priteista. Taigi nagrinėjamu atveju liko spręstinas 605 Lt sumos už apeliacinio skundo surašymą (kaip jau minėta prieš tai, maksimali galima priteisti suma yra 1 600 Lt) priteisimo pareiškėjai klausimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, 2015 m. vasario 3 d. nutartimi (III t., b. l. 67–75) šį skundą iš dalies tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjos M. Š. skundą iš dalies tenkinti. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. liepos 29 d. sprendimo „Dėl M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2013‑05‑14 skundo“ Nr. 68-136 dalis, susijusias su gyventojų pajamų mokesčio bazės apibrėžimu, mokėtinų gyventojų pajamų mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų apskaičiavimu. Pareiškėjos M. Š. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.5)‑K3‑101 nurodytoje dalyje perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo. Kitą pareiškėjos M. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146‑457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Konstatuotina, kad, nors pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, patirta apmokant už teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą, neviršija maksimalios galimos priteisti sumos (sudaro tik apie trečdalį šios sumos), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog jos apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies (panaikintos ginčytų sprendimų dalys, susijusios su gyventojų pajamų mokesčio bazės apibrėžimu, mokėtinų gyventojų pajamų mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų apskaičiavimu; atitinkamai pareiškėjos skundas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.5)-K3-101 nurodytoje dalyje perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo), teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta dar penktadaliu (20 proc.). Taigi pareiškėjai iš atsakovo priteistina 140,18 Eur (atitinkamai 484 Lt) suma.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perduodamas spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui; pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovo 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos M. Š. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjos M. Š. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai M. Š. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 140,18 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys