AS-502-720-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-720/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01866-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. Ž., Kauno tardymo izoliatoriui ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 3 000 Lt neturtinės žalos.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki balandžio 15 d. skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.), t. y. patikslinti skundą pagal nutarties motyvuojamoje dalyje pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis žalą kildina iš Kauno tardymo izoliatoriaus arba Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų, tačiau neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir jokių argumentų, kokiais veiksmais minėta institucija jam padarė žalą, nenurodo, pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, turėtų suformuluoti reikalavimą tos institucijos atžvilgiu, iš kurios veiksmų kildina žalą, o tuo atveju, jei pareiškėjas mano, kad žalą turėtų atlyginti būtent Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, tuomet skunde turėtų paaiškinti, kaip pasireiškė Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai ir iš jų kilusi žala.

Pirmosios instancijos teisme nustatytu terminu nebuvo gautas pareiškėjo skundo patikslinimas, todėl pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 18) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas A. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41–44), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsniu, paaiškina, jog pareiškėjas neturi galimybės nustatyti, kuri iš įkalinimo įstaigų (Kauno tardymo izoliatorius ar Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) pažeidė jo teises, todėl abi įstaigas įtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo A. G. skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.), kadangi pareiškėjas nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Šiuo atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas, jog pareiškėjas turėtų suformuoti reikalavimą tos institucijos atžvilgiu, iš kurios veiksmų kildinama žala, o tuo atveju, jei žala kildinama iš Kalėjimų departamento, skunde paaiškinti kaip pasireiškė Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai ir iš jų kilusi žala. Pirmosios instancijos teismas taip pat paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui apima ir pareiškėjo pareigą įvardinti atsakovą, kildintiną iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios skunde (prašyme) nurodyti tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardą, pavardę, asmens kodą (jei žinoma), pareigas arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimą, buveinę, pagrindu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ reikalavimus, sudarė pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, o pareiškėjas tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė