AS-261-904-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-904/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00840-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas L. Z. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, pareiškėjo naudai 5 Lt turtinės žalos, neišmokėtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimą, o už sukeltus nepatogumus – 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pervedant į pareiškėjo nurodomą sąskaitą.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Iš pareiškėjo skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia turtinės žalos, kurią jis patyrė dėl sumažintos išmokos, atlyginimo bei taip pat siekia neturtinės žalos, kurią patyrė dėl sukeltų nepatogumų, atlyginimo. Nors pareiškėjas savo skunde neginčija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. 6-141 išreikšto viešojo administravimo institucijos sprendimo, tačiau, siekdamas pareiškėjui padėti tinkamai apginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, teismas išaiškino, jog minėtu raštu yra išreikšta institucijos pozicija, t. y. juo yra atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 5 Lt pervedimo į jo nurodytą sąskaitą, todėl minėtas raštas turi būti ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, kaip savarankiškas pasekmes sukeliantis sprendimas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažino, jog tokio pobūdžio ginčams spręsti įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą. Be to, išankstinę ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką nustato ir poįstatyminis aktas, reglamentuojantis šį konkretų ginčo santykį, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 12 punktas nustato, jog sprendimai dėl piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo gali būti skundžiami Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, jog dėl šio ginčo išsprendimo pareiškėjas gali paduoti skundą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Nesutikdamas su jo sprendimu, pareiškėjas gali kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo į Kauno apygardos administracinį teismą (BVK 183 str. 3 d.).

Kadangi pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas L. Z. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi dėl 2 pažeidimų: 1) neteisėtų atsakovo veiksmų, kadangi pareiškėjas, jam einant pasiimti vaistų, buvo nubaustas nuobauda, o po to sumažinta išmoka nuo 10 Lt iki 5 Lt; 2) neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl to, kad atsakant į pareiškėjo elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, atsakovas pateikė nepasirašytą saugiu elektroniniu parašu dokumentą, neužtikrino teksto apsaugos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pažeidimo, o BVK nenumato nei žalos atlyginimo, nei nagrinėjimo bylų dėl elektroninio parašo taikymo. BVK nenumato, kad pareiškėjui būtų atlyginama žala iš Kalėjimų Departamento, taip pat, kaip turi atsakyti atsakovas, nagrinėjantis pareiškėjo skundus, ir atsakydamas elektroniniu paštu. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. dėl analogiškų teisės aktų pažeidimų priėmė pareiškėjo skundą ir nereikalavo kreiptis į Kalėjimų Departamentą dėl žalos atlyginimo (ABTI 15 str. 1 d. 3 p., ABTĮ 18 str. 2 d. 4 p.).

Nurodo, kad 2014 m. gegužės 1 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri nenagrinėjo jo skundo dėl išmokos neteisėto sumažinimo bei neperdavė jo Kalėjimų departamentui pagal kompetenciją (VAĮ 23 str. 4 d.), nors neteisėti veiksmai buvo nustatyti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1002-402/2014. Tokiu būdu Teisingumo ministerija veikė neteisėtai ir pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio reikalavimus. 2014 m. birželio 9 d. Teisingumo ministerija atsiuntė pareiškėjui nepasirašytą saugiu elektroniniu parašu dokumentą, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Tačiau galiausiai į pareiškėjo skundą nebuvo atsakyta, nors pagal BVK 5 straipsnio 4 dalį bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, laikytina, kad pareiškėjas tinkamai kreipėsi į atitinkamas institucijas, išnaudojo visas galimybes ginčą išspręsti ne teisme.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, suvaržė pareiškėjo teisę kreiptis teisminės gynybos į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, bei prie jo pridedamų dokumentų, pareiškėjas nesutinka su jam Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos paskirta 5 Lt pinigine išmoka, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 67-1172 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Jo manymu, jam turi būti paskirta 10 Lt piniginė išmoka. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, neteisėtai buvo sumažinta jam skiriama piniginė išmoka.

Dėl tokio sprendimo pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją (direktorių) su skundu. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. 7-2016 paaiškino pareiškėjui, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija teisėtai ir pagrįstai paskyrė jam 5 Lt piniginę išmoką, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 67-1172 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jam vykstant per KPP-3 postą į medicinos dalį pasiimti vaistų, nepagrįstai pataisos namų pareigūnų buvo nepraleistas ir 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 67-1172 jam paskirtas papeikimas, už tai, kad neprisistatė ir be leidimo bandė praeiti pro KPP-3.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies. Pripažinta, kad pareiškėjo teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas, remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu, 2014 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją (direktorių), prašydamas be teismo sugrąžinti 5 Lt piniginę išmoką.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. 6-141 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, teigdamas, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija teisėtai ir pagrįstai paskyrė jam 5 Lt piniginę išmoką, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 67-1172 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalis numato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Piniginių išmokų laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260. Pagal šių Taisyklių 12 punktą sprendimai dėl piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo gali būti skundžiami Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis numato bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. Pagal ją viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (183 str. 1 d.). Bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (183 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2014 m. birželio 12 d. raštas Nr. 6-141, kuriuo atsisakyta išmokėti 5 Lt dydžio piniginę išmoką, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalimi, šis raštas turi būti skundžiamas Kalėjimų departamento direktoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 25 str. 1 d.), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo nurodomi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pažeidimai dėl netinkamos minėto Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2014 m. birželio 12 d. rašto Nr. 6-141 formos (nepasirašytas elektroniniu parašu) taip pat turi būti nurodomi tame pačiame skunde Kalėjimų departamento direktoriui. Nesutikdamas su jo sprendimu, pareiškėjas gali kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo į Kauno apygardos administracinį teismą (BVK 183 str. 3 d.).

Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti: asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kuri užtikrina asmens teisių apsaugos prioritetą valstybės interesų atžvilgiu bei greitą ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13)). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, suvaržė jo teisę kreiptis teisminės gynybos į teismą, yra nepagrįsti ir atmestini.

Pažymėtina, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos galimai neteisėtų veiksmų, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio reikalavimus, yra naujos aplinkybės, kurių pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurios nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėtos ir įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, patikrina tik tos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. šios nutarties, priimtos pagal pareiškėjo skundą, nagrinėjimo ribose, todėl šiuo atveju negali vertinti ir pasisakyti dėl argumentų, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl kurių nepasisakė. Be to, pridurtina, jog kreipimasis dėl piniginės išmokos išmokėjimo ne į BVK 183 straipsnyje numatytą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o į kitą valstybės instituciją (šiuo atveju Teisingumo ministeriją), nelaikytinas pasinaudojimu išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies prasme.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo L. Z. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys