eAS-670-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-670-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00946-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovams Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir valstybės įmonei „Šiaulių regiono keliai“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ištaisyti teisės aktų pažeidimus ir įrengti kelio Nr. A9 Panevėžys–Šiauliai 42-me kilometre, už sankryžos su keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva, važiuojantiems į Panevėžio pusę, kelio ženklą Nr. 329 (ribotas greitis 70 km/h) dubliuojantį ženklą, kairėje važiuojamosios dalies pusėje (saugos salelėje) arba kairėje kelio pusėje arba virš važiuojamosios dalies; 2) priteisti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje jis buvo nubaustas bauda už tai, kad 2014 m. birželio 27 d. 13.58 val. Radviliškio rajone, kelio Panevėžys–Šiauliai 42-me kilometre, vairuodamas automobilį, esant leistinam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 94 km/h greičiu, viršijo greitį 23 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas teigė, kad jo nurodytu atveju greitį ribojantis kelio ženklas buvo pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (jį matyti trukdė elektros stulpas). Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindė argumentais, kad dėl atsakovų kaltės buvo sumenkinta jo reputacija, jis yra laikomas teisės pažeidėju, turi galiojančią administracinę nuobaudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas kelia ginčą gindamas viešąjį interesą, kadangi skunde nurodoma, jog greitį ribojantis kelio ženklas įrengtas pažeidžiant Lietuvos standartizacijos departamento 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 229 patvirtintą Lietuvos standartą LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles bei kitus reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo prasme negali būti priskirtas prie subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis administracinės nuobaudos paskyrimą sieja su netinkamu kelio ženklo įrengimu, teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę pareiškėjas turėjo įrodinėti administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad administracinio teisės pažeidimo byloje būtų konstatuota, jog pareiškėjo padarytą KET pažeidimą lėmė netinkamas kelio ženklo įrengimas, apsunkinęs (ar visiškai atėmęs) pareiškėjui galimybę pastebėti kelio ženklą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo klausimu kreipėsi į Kelių direkciją ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“, gautus atsakymus vertino kaip atsakovų neveikimą ir vilkinimą atlikti veiksmus, tačiau gautų atsakymų teismui neskundė.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo teismas atsisakė priimti kaip išvestinį.

III. Pareiškėjas E. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad netinkamas kelio ženklo įrengimas turėjo įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, nes už netinkamai įrengto kelio ženklo reikalavimų pažeidimą jis buvo nubaustas administracine tvarka. Todėl pareiškėjas mano, kad kelio ženklo įrengimo teisėtumas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo, kad jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas siekia inicijuoti administracinį ginčą dėl kelio ženklo įrengimo teisėtumo ir savo reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus (įrengti papildomą kelio ženklą) sieja su konkrečia situacija, kurioje jis (transporto priemonę vairuojantis asmuo) buvo nubaustas už KET pažeidimą (greičio viršijimą), kurį, pasak pareiškėjo, lėmė netinkamas kelio ženklo Nr. 329 (ribotas greitis 70 km/h) įrengimas kelio Nr. A9 Panevėžys–Šiauliai 42-me kilometre (už sankryžos su keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą, nors ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo prasme jis negali būti priskirtas prie subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl kelio ženklo įrengimo teisėtumo yra pateiktas ginant viešąjį interesą. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis (eismo dalyvis) kelio ženklo įrengimo teisėtumo klausimą kelią konkrečios situacijos, kuri jam (eismo dalyviui) sukėlė jo nurodytas pasekmes, kontekste. Todėl atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip pateiktą asmens, ginančio viešąjį interesą, neturint tokios teisės, nebuvo pagrindo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įrengiant papildomą kelio ženklą.

Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, teisme galima ginti ne tik subjektinės teises bet ir įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ne kartą yra konstatavęs, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Teismas, nagrinėdamas bylą turi patikrinti, ar skundą padavusio asmens teisės, įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeisti jo nurodytu būdu.

Pabrėžtina ir tai, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialinės teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad kreipęsis teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). LVAT praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiomis skundo nepriimtinumo aplinkybėmis. Pagal LVAT praktiką tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėti atvejai yra išimtinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal LVAT suformuotą praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) reikalavimas dėl žalos atlyginimo paprastai nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012, 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o tuo pačiu ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis naikintina perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje pažymėtų aplinkybių, kad pareiškėjas ginčo klausimu kreipėsi į Kelių direkciją ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“, tačiau atsisakymų įrengti papildomą kelio ženklą teismui neskundė, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą iš naujo ir turėdamas pagrindo manyti, kad visapusiškam pareiškėjo keliamo ginčo išnagrinėjimui turėtų būti keliamas ginčas ir dėl minėtų aktų, pasinaudodamas ABTĮ 10 ir 81 straipsniuose numatytomis aktyvaus administracinio teismo teisėmis, turėtų spręsti dėl išaiškinimo pareiškėjui teisės patikslinti savo skundo reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo E. Š. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis