AS-822-164-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-164/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06930-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (patikslintas 2013 m. gruodžio 3 d.), prašydama panaikinti atsakovo sprendimą atsisakyti leisti pareiškėjai susitikti su klientais atstovavimo sutarčių pagrindu, kurio motyvai buvo išdėstyti 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. atsakymuose, taip pat panaikinti atsakovo sprendimą atsisakyti leisti susitikti su sulaikytais prieglobsčio prašytojais kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovei, kurio motyvai buvo išdėstyti 2013 m. lapkričio 18 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (21/26)-7K-3056, pripažinti, kad atsakovo atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. leisti sulaikytiems užsieniečiams, prieglobsčio prašytojams, susitikti su teisiniu atstovu – advokatu / advokato padėjėju ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovu, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – sudaryti sąlygas susitikti su atstovaujamais užsieniečiais nesudarant neteisėtų kliūčių ir ribojimų.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui administracinės bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo neteisėtai ir nepagrįstai riboti sulaikytų prieglobsčio prašytojų susitikimus su advokatu/advokato padėjėju, veikiančiu sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, pagrindu ar atstovavimo sutarčių, sudarytų su sulaikytais užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu ir įpareigoti atsakovą leisti sulaikytiems prieglobsčio prašytojams susitikti su advokatu/advokato padėjėju, veikiančiu sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, pagrindu ar atstovavimo sutarčių, sudarytų su sulaikytais užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji prašė panaikinti atsakovo 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. atsakymus, 2013 m. lapkričio 18 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (21/26)-7K-3056, bei įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. sudaryti sąlygas susitikti su atstovaujamais užsieniečiais nesudarant neteisėtų kliūčių ir ribojimų. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas atmetė, pažymėjęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo sprendimas šiuo metu yra praradęs prasmę, nes iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo teisinė padėtis jau nebegali pasikeisti taip, kad nebūtų įmanoma jos atkurti po teismo sprendimo priėmimo.

Pareiškėja E. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir priimti naują nutartį ir pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nemotyvuotai riboti pareiškėjai E. S. susitikti su atstovaujamais užsieniečiais.

Atsižvelgdama i veiksmingos teisinės gynybos ir jos prieinamumo svarbą, teisėjų kolegija sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad teisinių konsultacijų teikimas Užsieniečių registracijos centre laikomiems asmenims yra aktualus einamuoju laikotarpiu, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių procesas šioje byloje taptų beprasmis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės apimtis galimai peržengė nagrinėjamo ginčo apimtį, dėl to negalėjo būti pritaikyta prašoma apimtimi, todėl teismas patikslino pritaikomų reikalavimo užtikrinimo priemonių formuluotę.

II. Pareiškėja E. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties išaiškinimo.

Pareiškėja prašo išaiškinti, ar teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tik tais atvejais, kai pareiškėja turi atstovavimo sutartis su sulaikytais užsieniečiais, ar ir tais atvejais, kai vyksta konsultuoti sulaikytų prieglobsčio prašytojų kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė, sutarties sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pagrindu.

Prašyme nurodo, kad 2014 m. vasario 7 d. kreipėsi į atsakovą dėl leidimo susitikti su sulaikytais prieglobsčio prašytojais. Negavusi atsakymo, pareiškėja 2014 m. vasario 13 d. nuvyko į Užsieniečių registracijos centrą, kur kartu su prašymu pateikė patvirtintą 2013 m. gruodžio 31 d. sutarties su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija Nr. 237 kopiją. 2014 m. vasario 14 d. raštu atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi, nurodė, kad klausimas dėl galimybės susitikti su konkrečiais sulaikytais prieglobsčio prašytojais bus sprendžiamas pareiškėjai pateikus atstovavimo sutartis su minėtais užsieniečiais.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skundas teismui buvo pateiktas dėl atsakovo ribojamų jos susitikimų su sulaikytais prieglobsčio prašytojais kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovei, teikiančiai teisines konsultacijas prieglobsčio prašytojams, neturint atskirų sutarčių su konkrečiais asmenimis (prieglobsčio prašytojais), ir kaip konkrečių prieglobsčio prašytojų atstovei, tais atvejais, kai vienu ar kitu klausimu buvo sudarytos atstovavimo sutartys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas dėl teismo nutarties išaiškinimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi uždraudė atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nemotyvuotai riboti pareiškėjai E. S. susitikti su atstovaujamais užsieniečiais.

Pareiškėja prašo išaiškinti, ar teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tik tais atvejais, kai pareiškėja turi atstovavimo sutartis su sulaikytais užsieniečiais, ar ir tais atvejais, kai vyksta konsultuoti sulaikytų prieglobsčio prašytojų kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė, sutarties sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pagrindu.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu ir prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, išskyrė dvi situacijas, kai advokatai/advokatų padėjėjai veikia sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, pagrindu ir kai jie veikia atstovavimo sutarties, sudarytos su sulaikytais užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu. Minėtų dviejų situacijų vertinimas sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, šių situacijų atskirai nevertino.

Uždrausdamas atsakovui nemotyvuotai riboti pareiškėjos susitikimus su atstovaujamais užsieniečiais, teismas rėmėsi teisiniu reglamentavimu dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Motyvuotu atsakymu laikytinas toks atsakymas, kuris pagrįstas teisės normomis, konkrečiais teisės aktuose numatytais pagrindais, taip pat kuriame aiškiai išdėstyti sprendimo motyvai. Advokatų teisinių paslaugų teikimo sąlygos bei tvarka reglamentuojamos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių bendravimas su nevyriausybinėmis organizacijomis reglamentuojamas Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 1V-340. Atsakovas, atsisakydamas leisti pareiškėjai susitikti su užsieniečiais, turi vadovautis teisiniu reglamentavimu, o atitinkamame sprendime nurodyti teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovavosi. Pareiškėja skunde teismui ginčija atsakovo sprendimų pagrįstumą. Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas nesprendžia dėl skundo reikalavimų ar skundžiamų aktų pagrįstumo. Iš pareiškėjos pateikto prašymo išaiškinti teismo nutartį matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų papildyti (išplėsti) teismo nutartyje išdėstyti motyvai.

Tačiau ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės aiškinti (pildyti ar tikslinti) priimto procesinio sprendimo motyvaciją, nes tai reikštų sprendimo turinio pakeitimą, kas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina, nes, kaip pažymėta ankščiau, teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis yra priimto sprendimo neaiškumų jį vykdant pašalinimas, bet ne tolesnės situacijos modeliavimas ir aiškinimas teismo procesinio sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymo išaiškinti teismo nutartį turinys neatitinka tokio prašymo tikslų, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis, kurią prašoma išaiškinti, yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. S. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė