AS-452-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-452-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00247-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3; 63.3.8; 63.3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. 2015 m. sausio 10 d. (pagal spaudą ant voko) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1D-9559; 2) priteisti iš VRM neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 9 596,22 Lt, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas nurodė, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Būdamas lojaliu piliečiu pareiškėjas buvo įsitikinęs jog Lietuvos Respublikos Seimas priima Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmąją sumažintą pensiją suprato, jog tai daroma susiklosčius krizinei situacijai ir buvo įsitikinęs, kad toks mažinimas yra laikinas bei praėjus sunkmečiui pensijos ne tik bus atstatytos, bet ir kompensuoti praradimai dėl mažinimo. Tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo nutarimu suprato, jog valstybinė pensija sumažinta pažeidžiant konstitucinius principus. Pareiškėjas manė, kad termino paduoti skundą dėl pensijos nepriemokos nepraleido, tačiau jeigu teismas vertintų, jog terminas praleistas, prašė jį atnaujinti dėl nurodytų objektyvių ir svarbių aplinkybių.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, jog dėl teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo buvo žymiai apsunkintos asmenų teisės į teisminę gynybą dėl neišmokėtų valstybinių pensijų priteisimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra treji metai, skaičiuojami nuo tada, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, t. y. nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio mėnesio, tačiau prie skundo pateiktoje Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014 m. gruodžio 17 d. pažymoje apie pareiškėjo pensijos dydį 2010–2013 metais matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjui paskirta 2010 m. gruodžio mėn., pirmąją sumažintą valstybinę pensiją pareiškėjas gavo 2011 m. sausio mėn. už 2010 m. gruodžio mėn.

Atsižvelgdamas į minėtą administracinių teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes − kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. sausio mėn., t. y., kai jam buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. gruodžio mėn., teismas konstatavo, jog išsiųsdamas skundą teismui 2015 m. sausio 10 d. pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, ir pažymėjo, kad pareiškėjas objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminą paduoti skundą, nenurodė. Pareiškėjo žinojimas apie pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis į teismą, laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą. Jokių objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą paduoti skundą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas nenurodė. Šiuo atveju terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjui iš atsakovo valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Tokia išvadą teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-355/2014).

Teismas pabrėžė, jog nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012 m. vasario 6 d., taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012 m. rugsėjo 21 d., praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėjas galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą; taip pat praėjo beveik du metai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per trejų metų terminą, pašalintas minėtas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; daugiau nei vieneri metai po 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose, paskelbimo. Per nurodytus laikotarpius pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui. Toks delsimas laikytinas nepateisinamai ilgu, todėl pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių ir individualių termino praleidimą pateisinančių įrodymų ir aplinkybių, prašymo dėl termino atnaujinimo patenkinimas neatitiktų protingumo principo, lemtų teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo pažeidimą. Taip pat teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014. Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, tačiau skundą teismui pateikė tik 2015 m. sausio 10 d., todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti VRM 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1D-9559 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, sprendė, jog minėtas VRM sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to jis nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 10 d. buvo pateikęs skundą dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., t. y. už tą patį laikotarpį, už kurį prašo priteisti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažintą valstybinės pensijos dalį ir šioje byloje. Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. spalio mėn., kuri buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo. Byla teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Laikinojo įstatymo 15 straipsnio konstitucingumą. Todėl pareiškėjas laikotarpį, už kurį prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, bei prašomą priteisti sumą galėtų tikslinti teismo priimtoje nagrinėti administracinėje byloje, neteikiant naujo skundo.

II. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą priimti bei solidariai priteisti iš atsakovo VRM ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 9 596,22 Lt

Atskirajame skunde pareiškėjas be kita ko nurodo, jog trejų metų procesinio termino kreiptis į teismą nėra praleidęs, nes 2013 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į VRM su prašymu dėl valstybinės pensijos išmokėjimo. Į šį prašymą VRM 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1D-11218 atsakė, kad išmokėti nepriemoką ir atkurti pensijos dydį nėra teisinio pagrindo. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį visa apimti, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog iš esmės pareiškėjas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir šiuo pagrindu atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir tuo pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Kaip matyti iš VRM 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1D-9559(11) (b. l. 7) turinio ir kaip nurodo atskirajame skunde pareiškėjas, jis į VRM dėl valstybinės pensijos nepriemokos kreipėsi dar 2013 m. lapkričio 28 d. VRM pateikė pareiškėjui atsakymą 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 1D-11218(11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo“. Pareiškėjo teigimu bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas VRM 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1D-11218(11) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kartu, be kita ko, prašydamas solidariai iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės priteisti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį bei toliau mokėti VRM sekretoriaus 2011 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 11SP-28 paskirtą 1 087,16 Lt dydžio pensiją (administracinė byla Nr. I-2652-580/2015). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-2652-580/2015 buvo sustabdyta, 2015 m gegužės 21 d. bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą skundą atsisakoma priimti, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas, ką ir pats pripažįsta, jau yra inicijavęs teisminį ginčą dėl valstybinės pensijos nepriemokos administracinėje byloje tarp tų pačių šalių kaip ir nagrinėjamoje byloje, bei į tai, kad laikotarpiai, už kuriuos pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką administracinėje byloje Nr. I-2652-580/2015 ir nagrinėjamoje byloje iš dalies ar visiškai sutampa, pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma priteisti iš VRM neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9 596,22 Lt, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atsisakytina priimti, siūlant apsvarstyti skundo administracinėje byloje Nr. I-2652-580/2015 tikslinimo galimybę.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau keistinas atsisakymo pagrindas dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, konstatuojant, jog pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakoma priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, taigi, aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį iš dalies, nutarties rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą išdėstant taip:

„Atsisakyti priimti A. M. skundą“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas