A-1604-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1604-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. O. P. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. O. P. ir J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybės įmonei Registrų centrui, A. I. S., I. S., B. E. K. ir I. K., dėl atsisakymo patikslinti žemės sklypų ribas ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. O. P. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 36–38) prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2014 m. sausio 28 d. atsisakymą Nr. 1SS-(8.5)-212 (b. l. 15) patikslinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas, Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotas pagal 1996 m. duomenis; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Kauno miesto skyrius) atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, 1996 m. įregistruotų NTR, klaidingų ribų patikslinimą pagal teisingus žemės sklypų matavimo duomenis ir juos įregistruoti NTR.

Pareiškėjai skunde ir jų atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas 2012 m. birželio 4 d. surašė A. O. P. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120604-00039 už atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmo aukšto fasado paprastąjį remontą. Šiam paprastajam remontui atlikti reikėjo parengti „Paprastojo remonto projektą“. Norėdama įteisinti savavališką statybą pareiškėja kreipėsi į individualią įmonę „EFI Projektai“ dėl namo paprastojo remonto techninio projekto parengimo ir į Kauno miesto skyrių dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą. 2013 m. sausio 17 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A-655 leido pradėti rengti žemės sklypo prie statinių lA2m, 211 m, 311 m, 4Glmž, 5Glmž (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rangovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemėtvarkos darbai“ specialistai, atlikę matavimus vietoje, nustatė, kad gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, įregistruotos NTR, neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų.

Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano parengti negalima, nes formuojamo valstybinės žemės sklypo ribos kerta sklype esantį statinį ir nesutampa su NTR įregistruotomis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ribomis. Tai patvirtina oficialus dokumentas „Skiriamosios ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) esamos padėties planas N:500“. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų planas ir namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų planas akivaizdžiai patvirtina, kad NTR įregistruotos aukščiau įvardintų žemės sklypų ribos neatitinka jų faktinių ribų. 1996 m. balandį parengtuose žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų planuose, sklypų ribos tarp žemės sklypų Nr. 46 ir Nr. 44, Nr. 46 ir Nr. 42 bei Nr. 44 ir 42 pažymėtos teisingai:

žemės sklypo Nr. 46 riba su sklypu Nr. 42 eina per ūkinio pastato, priklausančio sklypui Nr. 42, kraštines ir jo nekerta (taškai 5, 6, 7 nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų plane). Žemės sklypo Nr. 46 riba su sklypu Nr. 44 nurodyta teisinga (taškai 7–14 nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų plane), nes sklypo Nr. 46 ribos eina gyvenamojo namo, priklausančio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune siena (taškai 9, 10, 11) ir jo nekerta. Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kraštinė tarp taškų 11–14 nutolusi nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sienos 1,60 m atstumu.

Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kraštinė, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) g., plane pažymėta esamos metalinės tvoros viduriu (taškai 2, 3, nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų plane). Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kraštinė, besiribojanti su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, plane pažymėta esamo tvoros betoninio pamato viduriu (taškai 1, 2, nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų plane). Faktiškai naudojamų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos atitinka buvusios valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1996 m. balandį parengtiems ir Kauno žemėtvarkos skyriuje suderintiems ribų planams.

VĮ Registrų centras žemėlapiuose faktiškai įregistruoti aukščiau įvardinti žemės sklypai, vadovaujantis sklypų ribų posūkio taškais, užkoordinuotais vietinėje sistemoje ir perskaičiuotais į LKS sistemą, neatitinka žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, 1996 m. balandį suprojektuotoms žemės sklypų riboms, nurodytoms jų planuose. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, pagal įregistruotų žemės sklypų esamos padėties konstatavimo planus, kerta ūkinį pastatą, esantį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris pastatytas iki 1996 m. balandžio mėnesio ir įeina į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 1,51 m ties ūkiniu pastatu bei 0,95 m ties (duomenys neskelbtini) gatve.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, užkoordinuoti taškai atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvyje, t. y. taškas „2“ yra net 1,06 m šaligatvyje, o taškas „3“ – 0,71 m. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotos ribos, vadovaujantis užkoordinuotais taškais, kerta gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Žemės sklypo riba tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp taškų 3–6, nurodytų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, arba tų pačių taškų 11–14, pažymėtų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų plane, eina per gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sieną, nors plane nurodyta, kad ji nuo namo nutolusi 1,60 m atstumu.

Analogiškai žemės sklypo riba, pažymėta taškais 15–22 (pažymėjimas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų plane), kerta abu gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus, esančius šiame žemės sklype. Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos NTR įregistruotos neteisingai, nes neatitinka faktinių žemės sklypų ribų, kurios nurodytos 1996 m. balandį parengtuose ir suderintuose šių žemės sklypų planuose. NŽT sprendimas turi būti panaikintas, o Kauno miesto skyrius privalo būti įpareigotas teismine tvarka permatuoti žemės sklypus Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal faktines šių žemės sklypų ribas ir jas naujai įregistruoti NTR, nes ši įstaiga suderino paminėtų žemės sklypų neteisingus kadastrinių matavimų duomenis, kurių pagrindu žemės sklypų neteisingos ribos buvo įregistruotos NTR.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 63–67) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai nuosavybės teise valdo po 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1993-1029-5013, ir po 1/2 dalį kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Visi šie statiniai yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 4 d. pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120604-00039 ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120604-00037, nustačius, kad buvo apšiltinta gyvenamojo namo, plane žymimo 1A2p, unikalus Nr. 1993-1029-5013, pirmo aukšto dalis, neturint paprastojo remonto projekto.

Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad norėdama įteisinti namo dalies paprastąjį remontą, ji turi parengti teritorijų planavimo dokumentą. A. O. P. 2012 m. birželio 21 d. prašymu Nr. 8FP-1946 kreipėsi į Kauno miesto skyrių dėl sutikimo įteisinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, namo pirmo aukšto dalies apšiltinimą ir apkalimą medinėmis dailylentėmis. Jai 2012 m. liepos 17 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3614 buvo atsakyta, kad „<...> Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad vadovaujantis teisės aktais ir gavusi bendraturčių raštiškus sutikimus, nustatyta tvarka parengusi teritorijų planavimo dokumentą A.

O. P. atliktų statybos užbaigimo procedūras <...>“. Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3425 informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 ir 21 punktais, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad ribos kirstų statinį, ir žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Remiantis žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, žemės valstybinę kontrolę atlieka NŽT vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai, kurie tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai laikosi aukščiau paminėtų kontrolės nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų. 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto skyriaus atsakingi valstybės tarnautojai, dalyvaujant I.

S. ir B. E. K., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtėms, atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽA-(14.8.66.)-98 žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriamoji riba kerta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį tarp posūkio taškų 5, 6 ir 7. Ūkinio pastato dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Jokių pastabų nebuvo pateikta. Iš NTR išrašų matyti, jog ginčijamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos NTR įregistruotos 1993 m. gruodžio 11 d. Šie dokumentai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti. Tuo tarpu ūkinis pastatas, kurio dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, NTR užregistruoti tik 1996 m. gruodžio 19 d. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, namų valdos ribų planas sudarytas ir pasirašytas 1996 m. balandžio mėn., t. y. iki ūkinio pastato, kurio dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistravimo NTR 1996 m. gruodžio 19 d.

Iš Registrų centro Kauno filialo 2012 m. liepos 11 d. rašto Nr. (3.7.2.)S-3993247 matyti, kad pareiškėjas J. M. žinojo, jog daiktinės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, neįregistruotos. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 13 straipsniu, skiriamosios ribos tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, esamos padėties planas Ml:500, sudarytas inžinieriaus geodezininko A.

Ž. yra tik preliminarus ir neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pristatyta dalis patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. NŽT nėra įgaliota atlikti kadastrinius matavimus ir jų pagrindu įregistruoti duomenis NTR.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b. l. 125–131) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė faktines bylos aplinkybes ir nurodė, jog atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikoje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VAĮ 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Iš skundžiamo rašto (b. l. 15) turinio matyti, kad jis yra motyvuotas, aiškus, pagrįstas teisiniais motyvais, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi atsakovas, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir atsakymas atitinka VAĮ nuostatas.

Pareiškėjai nuosavybės teise valdo po 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1993-1029-5013, ir po 1/2 dalį kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Visi šie statiniai yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Inspekcija 2012 m. birželio 4 d. pareiškėjai A. O. P. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120604-00039 ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120604-00037, nustačius, kad buvo apšiltinta gyvenamojo namo, plane žymimo 1A2p, unikalus Nr. 1993-1029-5013, pirmo aukšto dalis, neturint paprastojo remonto projekto.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.109 straipsniu, Nuostatų 65 punktu ir 12 punkto 2 dalimi. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto skyriaus atsakingi valstybės tarnautojai, dalyvaujant I. S. ir B. E. K., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtėms, atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽA-(14.8.66.)-98 žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 81–84). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriamoji riba kerta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį tarp posūkio taškų 5, 6 ir 7, tai vaizdžiai parodyta fotonuotraukoje (b. l. 82). Ūkinio pastato dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinimo aktą pasirašė I. S., B. E. K., kurios nepateikė pastabų nei tikrinimo metu, nei vėliau. Apie patikrinimo metu gautus rezultatus buvo informuotas pareiškėjos A. O. P. atstovas.

Paaiškino, kad remiantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, žemės valstybinę kontrolę atlieka NŽT vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai, kurie tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai laikosi minėtų kontrolės Nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų. Iš NTR išrašų (b. l. 85–87) matyti, jog ginčijamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos NTR įregistruotos 1993 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo) 4 straipsnyje nurodyta, kad „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“, todėl minėti dokumentai yra galiojantys, kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti. Tuo tarpu ūkinis pastatas, kurio dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, NTR užregistruoti tik 1996 m. gruodžio 19 d. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, namų valdos ribų planas sudarytas ir pasirašytas 1996 m. balandžio mėn., t. y. iki ūkinio pastato, kurio dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistravimo NTR 1996 m. gruodžio 19 d. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012 m. liepos 11 d. rašto Nr. (3.7.2.) S-3993247 matyti, jog pareiškėjui J. M., žinoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos (b. l. 77). Vienas iš byloje pateiktų dokumentų yra skiriamosios ribos tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, esamos padėties planas Ml:500, sudarytas inžinieriaus geodezininko A. Ž. (b. l. 21). Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 13 straipsniu, esamos padėties planas yra tik preliminarus ir neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pristatyta dalis patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Skundžiamas atsakymas yra teisėtas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Nepanaikinus pareiškėjų skundžiamo akto nėra pagrindo įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, 1996 m. įregistruotų, NTR, klaidingų ribų patikslinimą pagal teisingus žemės sklypų matavimo duomenis ir juos įregistruoti NTR. Be to, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnį, kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus. Taigi, nekilnojamojo turto registro administravimo funkciją atlieka VĮ Registrų centras. Remiantis šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir apsaugą, ir šių duomenų atitiktį dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog NŽT nėra įgaliota atlikti kadastrinius matavimus ir jų pagrindu įregistruoti duomenis NTR, todėl antrojo pareiškėjų reikalavimo taip pat netenkino.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nebuvo analizuojami. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą imperatyviai pažymėjo, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

III. Pareiškėjai A. O. P. ir J. M. apeliaciniu skundu (b. l. 140–145) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi.

Pareiškėjai remiasi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veika nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Remiasi Nuostatų 15, 15.1, 65, 67 ir 68 punktais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą privalėjo atsižvelgti ir įvertinti byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. žemės sklypo 300 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų planą, kurį 1996 m. gegužės 6 d. suderino Kauno žemėtvarkos skyriaus (Kauno žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) viršininkė V. K. ir Žemės sklypo 2035 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų planą kurį 1998 m. balandžio 29 d. suderino Kauno žemėtvarkos skyriaus (Kauno žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) vedėja V. K..

Minėtų žemės sklypų ribos buvo patikrintos atsakovo Kauno miesto skyriaus ir, kaip įrodo vedėjos V. K. parašai, buvo leista jas įregistruoti. Iš tikrųjų šių žemės sklypų posūkio taškų koordinatės buvo užkoordinuotos neteisingai ir žemės sklypai negalėjo būti įregistruoti su neteisingomis posūkio taškų koordinatėmis. Atsakomybė už aukščiau įvardintų duomenų patikrą tenka atsakovui. Teismas visiškai nepasisakė ir dėl trečiojo asmens V. K. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės, paaiškinimų teismo posėdžio metu. V. K. teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, kad naudojamų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos neatitinka įregistruotų šių žemės sklypų ribų.

Teismas taip pat neanalizavo ir nepasisakė dėl faktinių duomenų, įvardintų UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 11/241-2013. Rangovo UAB „Žemėtvarkos darbai“ specialistai, atlikę matavimus vietoje, nustatė, kad gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, įregistruotos NTR, neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų ir žemės sklypų ribų, užfiksuotų minėtų žemės sklypų ribų planuose.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi Kauno miesto skyriaus atsakingų valstybės tarnautojų 2013 m. rugsėjo 13 d. surašytu žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽA-(14.8.66)-98 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie šio dokumento pridėtas namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų planas visiškai paneigia minėtame akte padarytą melagingą išvadą, kuria vadovavosi teismas savo sprendime: „Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriamoji riba kerta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį tarp posūkio taškų 5, 6 ir 7, tai vaizdžiai parodyta fotonuotraukoje (b. 1. 82). Ūkinio pastato dalis ties posūkio tašku 6 – 1, 60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune“.

Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, namų valdos ribų plane nurodyti posūkio taškai 5, 6, 7 patvirtina, kad sklypo riba tuose taškuose nekerta ūkinio pastato, priklausančio pareiškėjams, o ribojasi su jo sienomis.

Argumentuodami dėl nuotraukos, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi savo sprendime (b. 1. 82), pareiškėjai paaiškina, jog atidžiau pažiūrėjus į šią nuotrauką aiškiai matyti, kad tikroji riba tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nuo elektros stulpo gilyn į kiemą einanti gyvatvorė, kuri ir yra skiriamoji riba tarp minėtų žemės sklypų. Ši žemės sklypo riba nurodyta ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų plane.

Ginčijamas NŽT sprendimas Nr. lSS-(8.5)-212, priimtas vadovaujantis melagingu Kauno miesto skyriaus patikrinimo aktu Nr. 8ŽA-(14.8.66)-98. Minėto sprendimo teisinis pagrindas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis. Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, įvardintos 1996 m. balandį VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo biuro parengtuose planuose, yra teisingos, tačiau šių sklypų posūkio taškai užkoordinuoti neteisingai, todėl įregistruotos žemės sklypų ribos kerta gyvenamuosius namus, esančius minėtuose žemės sklypuose.

Iš byloje pateikiamo esamos padėties plano matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotos ribos kerta gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Dalis žemės sklypo įregistruota (duomenys neskelbtini)gatvės šaligatvyje (apie 12 kv. m). Visa tai įrodo, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, užkoordinuoti posūkio taškais, kurių koordinatės nustatytos neteisingai.

NŽT ginčijamame akte taip pat nurodo, kad ginčijamų sklypų ribos NTR įregistruotos 1993 m., o ūkinio pastato, kertančio šių sklypų ribas, kadastro duomenų nustatymo data nurodoma 1996 m., todėl darytina išvada, kad ūkinis pastatas turėjo būti statomas ir registruojamas, atsižvelgiant į jau suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas. Atsakovas prie atsiliepimo byloje prideda NTR centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, o namų valdos žemės sklypo ribų planą prideda (duomenys neskelbtini), kuris parengtas 1996 m. balandį. Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų planas, esantis kaip įrodymas byloje, parengtas tuo pačiu metu – 1996 m. balandžio mėn. Žemės sklypų ribos minėtuose planuose, nurodytos teisingai ir tarp posūkio taškų 5, 6, 7 nekerta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Neteisingai užkoordinuotais posūkio taškais įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos kerta ne tik minėtą ūkinį pastatą bet ir gyvenamuosius namus, esančius žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Už šių duomenų patikrą ir leidimą žemės sklypus įregistruoti neteisingai užkoordinuotais posūkio taškais, atsakingas Kauno miesto skyrius, todėl jis privalo atsakyti už savo nekompetentingai atliktą darbą.

Pareiškėjai paaiškina, kad reikalavimas atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, 1996 m. įregistruotų NTR, klaidingų ribų patikslinimą pagal teisingus žemės sklypų matavimo duomenis ir juos įregistruoti NTR susijęs ne su NŽT funkcija, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o su atsakomybe už blogai atliktą darbą – neteisingai užkoordinuotų posūkio taškų žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrą. Todėl VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, užkoordinuotos neteisingais posūkio taškais, neatitinka žemės sklypų riboms, esančioms VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1996 m. balandžio mėn. parengtuose namų valdų žemės ribų planuose. Šie neteisėtai įregistruoti duomenys atsirado dėl Kauno miesto skyriaus kaltės, todėl atsakovas ir privalo juos ištaisyti.

Pareiškėjai taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą netenkinti skundo, galėjo įtakoti ir aplinkybė, jog Kauno apygardos administracinio teismo teisėja N. Z. buvo šios bylos teisėjų kolegijos pirmininkė, kuri 2014 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2492-402/2014 atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Šią nutartį atskiruoju skundu pareiškėjai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris jį tenkino, todėl pareiškėjai mano, kad tai galėjo turėti įtakos negatyviam nusistatymui prieš juos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui rengėjas UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 11/241-2013 informavo pareiškėjų advokatą, kad kol nebus išspręstas ribų su gretimais sklypais nesutapimo klausimas, nebus galima pratęsti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo darbų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 164–167) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos įregistruotos NTR 1993 m. gruodžio 11 d., o ūkinis pastatas, kurio dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, NTR užregistruoti tik 1996 m. gruodžio 19 d. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, namų valdos ribų planas sudarytas ir pasirašytas 1996 m. balandžio mėnesį, t. y. iki ūkinio pastato įregistravimo NTR 1996 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti pareiškėjų motyvai, kad neteisingai užkoordinuotais posūkio taškais įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos kerta ne tik minėtą ūkinį pastatą, bet ir gyvenamuosius namus, esančius žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai teismui nesuteikia viešojo administravimo įgalinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NŽT nėra įgaliota atlikti kadastrinius matavimus ir jų pagrindu įregistruoti duomenis NTR. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu nekilnojamojo turto registro administravimo funkciją atlieka VĮ Registrų centras. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir apsaugą bei šių duomenų atitiktį dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Todėl pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT 2014 m. sausio 28 d. atsisakymo Nr. 1SS-(8.5)-212 patikslinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas, NTR įregistruotas pagal 1996 m. duomenis teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, 1996 m. įregistruotų NTR, klaidingų ribų patikslinimą pagal teisingus žemės sklypų matavimo duomenis ir juos įregistruoti NTR.

ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 str.), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas įvertinti pagal atitinkamas materialinės teisės normas (ABTĮ 79 str.1 d., 81 str., 82 str. 6, 7, 8 d., 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė ir kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p., 141 str. 1 d. 1 p., 142 str.1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015).

Visumoje iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytais motyvais. Pažymėtina, jog pareiškėjų skunde išsamiai išdėstyti motyvai (apimtis 6 puslapiai), kodėl ginčijamas atsakovo atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netiria ir nevertina pareiškėjo skunde pateiktų argumentų bei nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Šiuo atveju teismas sprendime apsiriboja tik konstatavimu, kad iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog jis yra motyvuotas, aiškus, pagrįstas teisiniais motyvais, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi atsakovas, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir ginčijamas raštas atitinka VAĮ nuostatas. Sprendime teismas taip pat apibendrintai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnį, kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus.

Taigi, nekilnojamojo turto registro administravimo funkciją atlieka VĮ Registrų centras. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis bei perrašydamas skundžiamą NŽT 2014 m. sausio 28 d. atsakymą Nr. 1SS-(8.5)-212 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto skyriaus atsakingi valstybės tarnautojai, dalyvaujant I. S. ir B. E. K., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtėms, atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽA-(14.8.66.)-98 žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriamoji riba kerta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį tarp posūkio taškų 5, 6 ir 7, tai vaizdžiai parodyta fotonuotraukoje. Ūkinio pastato dalis ties posūkio tašku 6 – 1,60 m, ties posūkio tašku 7 – 1,50 m patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažymėtina, jog pareiškėjai kaip tik ir skundžia šį raštą bei jame pateiktą informaciją, todėl neaišku kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiame dokumente pateikti duomenys yra teisingi.

Tai reiškia, jog teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko. Teismas nesilaikė sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (ABTĮ 87 str. 4 d.), o paprasčiausiai sprendimo motyvuojamojoje dalyje perrašė atsakovo atsiliepimą į skundą, t. y. nebuvo įsigilinta į ginčo esmę, ginčijamo atsisakymo priėmimo aplinkybes, į esamą teisinį reglamentavimą. Faktinių bylos aplinkybių išdėstymas ir atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų sisteminės ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

Toks bylos išsprendimas nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų. Taip pat pažymėtina, jog sprendimo motyvuojamosios dalies formulavimas išskirtinai atsakovo atsiliepimo į skundą motyvais, laikytinas šiurkščiu sprendimo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylai aktualių aplinkybių bei priėmė nemotyvuotą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje yra tik perrašytas atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą ir nepateikiami jokie teismo argumentai bei į minėtą EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo visapusiškai neišnagrinėjo ir visiškai nemotyvavo savo išvadų, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra naikintinas, o pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. O. P. ir J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė