AS-902-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-902-822/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00104-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 58

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl 312 820,60 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) patikslintu prašymu (II t., b. l. 1–16) prašė priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, veikiančios per Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, (toliau – ir Savivaldybė) 312 820,60 Lt.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (III t., b. l. 32–37) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkino. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti, priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 312 820,60 Lt (90 599,11 Eur).

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, su 2015 m. vasario 25 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo įvykdymą iki 2016 m. kovo 31 d. Atsakovo prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi perduotas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (III t., b. l. 87–88).

Prašyme atsakovas nurodė, jog patvirtintame 2015 metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų priteistai sumai sumokėti, o lėšos yra griežtai suplanuotos ir paskirstytos asignavimų valdytojams, todėl vykdant teismo sprendimą nukentės kitos sritys – švietimo, socialinės apsaugos, miesto tvarkymo ir kitos. Nurodo, jog savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai (Vietos savivaldos įstatymo 51 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 5 dalį savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, o Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2015 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. T2-12 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 metų biudžeto patvirtinimo. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu šioje byloje pareiškėjo prašymas dėl lėšų priteisimo buvo atmestas, todėl planuojant 2015 metų biudžetą nebuvo numatyta reikalaujama priteisti 90 599,11 Eur suma. Nurodo, jog einamųjų metų savivaldybės biudžetą savivaldybės taryba paprastai tvirtina vasario mėnesio pabaigoje (III t., b. l. 89–90).

Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prašė netenkinti atsakovo prašymo.

Argumentavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimas, kuriuo iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteista 312 820,60 Lt (90 599,11 Eur), yra galutinis ir neskundžiamas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teigė, jog sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Argumentuoja, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nuo 2014 metų žinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos aktyvius veiksmus siekiant prisiteisti lėšas ir galėjo ir turėjo rezervuoti jas biudžete, jeigu teismai priimtų nepalankius sprendimus Klaipėdos miesto savivaldybei. Nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.10 punktu Klaipėdos miesto savivaldybei už 2014 m.

II pusmetį pervedė 6 665 093,41 Lt (1 930 344,48) Eur, už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 24 d. 73 795,17 Eur, iki 2015 m. balandžio 1 d. planavo pervesti dar 71 666,14 Eur, todėl mano, jog iš šių sumų Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų sumokėti priteistą sumą (III t., b. l. 94–98).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, prašymą patenkino. Atidėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 įvykdymą iki 2016 m. kovo 31 d.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T2-12 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 metų biudžetas, pagal kurį prognozuojamos biudžeto pajamos sudaro 128 149 919 Eur, asignavimai – 129 315 002 Eur. Iš šių duomenų matyti, jog 2015 metų patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinis yra deficitinis, t. y. asignavimai viršija pajamas 1 165 083 Eur. Nutarimo 6 punktu savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojams pavesta sudarant ir tvirtinant 2015 metų išlaidų sąmatas numatyti reikiamus asignavimus 2015 m. sausio 1 d. įsiskolinimams padengti ir iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti įsiskolinimus. Teismas vertino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 įvykdymas neabejotinai reikalauja papildomų piniginių lėšų, beveik 100 000 Eur, o tai, vertinant griežtai suplanuoto Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 metų biudžeto rodiklius, nėra itin maža suma ir ją mokant atsakovei neabejotinai kils papildoma finansinė našta.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas (skolininkas) siektų piktnaudžiauti ir nevykdyti teismo sprendimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus paneigta teismo sprendimo privalomumo esmė, pripažinti nepagrįstais. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Nacionalinė žemės tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.10 punktą Klaipėdos miesto savivaldybei perveda arba planuoja pervesti pinigines lėšas, gautas už miesto gyvenamosiose vietovėse parduotus naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus (...), nėra pagrindas nepatenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes nutarimo 2.10 punkte imperatyviai įtvirtinta tokių savivaldybės gaunamų lėšų tikslinė paskirtis – šios lėšos naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, išnuomojamų savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo išlaidoms apmokėti, o tuo atveju, kai nereikia mokėti už atitinkamus darbus ir paslaugas, šios lėšos naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti. Pažymėta, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas suprantamas kaip jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam laikui nei įsiteisės teismo sprendimas, tačiau tai atsakovui netrukdo esant galimybėms sprendimą įvykdyti anksčiau nei baigsis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-990/2013).

Teismas vertino, jog atsakovo prašymas atitinka CPK 284 straipsnio normas, t. y. sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams (LVAT 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1215/2014, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-990/2013), bei atitinka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros 26 straipsnio 5 dalį, pagal kurią savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš savivaldybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame savivaldybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Tokiu atveju sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar išieškotojo (pareiškėjo) interesų, o atsakovo prašomas sprendimo įvykdymo atdėjimo terminas yra protingas ir visiškai pagrįstas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs byloje esančius įrodymus priteistos sumos dydį, savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką ir procedūras, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (2014 m. gruodžio 11 d. Nr. XII-1408), kurio preambulėje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos valdžios sektoriaus struktūrinis balanso rodiklis dar nėra pasiekęs vidutinio laikotarpio tikslo, kuris turi būti pasiektas tam tikrais metais ir struktūrinio deficito ištaisymas privalo būti tvarus, tai yra perviršinis deficitas privalo ne tik būti panaikintas tam tikrais metais, bet ir neturi kilti jo pasikartojimo vėlesniais metais grėsmė, turi būti siekiama perteklinio ar artimo subalansuotam valdžios sektoriaus, svarbu stiprinti fiskalinių užduočių vykdymo kontrolę, teismas konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu neturi finansinių galimybių per įstatymo nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 vykdymas atidėtinas, nustatant, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2016 m. kovo 31 d.

III. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 106−109), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 įvykdyti nedelsiant.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą.

Atskirajame skunde pareiškėjas palaiko savo atsiliepime į atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nurodytus argumentus. Pažymi, kad remiantis CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, o CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas, reiškiantis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo, turi būti paisoma it teisėtų išieškotojo interesų. Būtina vertinti abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat kitas aplinkybes. Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų priteistai sumai sumokėti, savaime nesudaro pagrindo sprendimo vykdymą atidėti. Vietos savivaldos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad biudžetiniais metais savivaldybės biudžetas gali būti tikslinamas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atsakovo internetinėje svetainėje paskelbta informacija, jog 2015 m. numatomos beveik 13,2 mln. eurų didesnės nei pernai miesto biudžeto pajamos. Priteista suma, atsižvelgiant į pareiškėjo pervedamas lėšas atsakovui ir atsakovo 2015 m. biudžetą, nėra didelė. Taip pat nenustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės finansinė padėtis yra bloga. Atidėjus sprendimo vykdymą yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime palaiko savo prašyme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nurodytus argumentus. Pažymi, kad atskirajame skunde pareiškėjas remdamasis internetiniame puslapyje paskelbta informacija neatsižvelgia į tai, jog patvirtinant biudžetą visos lėšos (taip pat ir planuojamos pajamos) iki naujo biudžeto patvirtinimo yra griežtai suplanuotos ir paskirstytos asignavimų valdytojams, todėl šiuo metu sumokėti teismo priteistą sumą ir palūkanas taip, kad nenukentėtų švietimo, socialinės apsaugos, miesto tvarkymo ir kitos sritys, nėra. Einamųjų metų savivaldybės biudžetą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba paprastai tvirtina vasario mėnesio pabaigoje, todėl atsakovas pagrįstai prašė atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 įvykdymą iki 2016 m. kovo 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria teismas patenkino atsakovo prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2016 m. kovo 31 d.

ABTĮ 851 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (2 d.). Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas (3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes – sveikatos būklę ir kt. (pvz., 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Administracinė byla Nr. AS822-696/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr. pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).

Nagrinėjamu atveju minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimu patenkinus pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos skundą, jo naudai iš Klaipėdos miesto savivaldybės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priteista 312 820,60 Lt (90 599,11 Eur).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T2-12 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 metų biudžetas, pagal kurį prognozuojamos biudžeto pajamos sudaro 128 149 919 Eur, asignavimai – 129 315 002 Eur. Nutarimo 6 punktu savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojams pavesta sudarant ir tvirtinant 2015 metų išlaidų sąmatas numatyti reikiamus asignavimus 2015 m. sausio 1 d. įsiskolinimams padengti ir iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti įsiskolinimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertinusi taip pat ir iš savivaldybės priteistą sumą, tai, jog teismo sprendimo vykdymas reikalauja papildomų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei savivaldybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei savivaldybės biudžeto išlaidų sampratą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas šiuo metu neturi finansinių galimybių per įstatymo nustatytą terminą įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ta aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.10 punktą Klaipėdos miesto savivaldybei perveda arba planuoja pervesti pinigines lėšas, nėra pagrindas nepatenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes nutarimo 2.10 punkte imperatyviai įtvirtinta tokių savivaldybės gaunamų lėšų tikslinė paskirtis – šios lėšos naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, išnuomojamų savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo išlaidoms apmokėti, o tuo atveju, kai nereikia mokėti už atitinkamus darbus ir paslaugas, šios lėšos naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų piktnaudžiauti ir nevykdyti teismo sprendimo. Atskirajame skunde pareiškėjas remiasi atsakovo internetiniame puslapyje 2015 m. vasario 19 d. paskelbta informacija, jog numatoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos 2015 metais sieks 128 149 919 Eur, o tai yra 11,5 proc. arba beveik 13,2 mln. eurų daugiau nei 2014 metais. Tačiau, vertinant šią informaciją, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad patvirtinant biudžetą visos lėšos (ir planuojamos pajamos) iki naujo biudžeto patvirtinimo yra griežtai suplanuotos ir paskirstytos asignavimų valdytojams, todėl atsakovas neturėdamas galimybių sumokėti teismo priteistą sumą ir palūkanas taip, kad nenukentėtų kitos iš savivaldybės biudžeto finansuojamos sritys, kreipėsi į teismą prašydamas atidėti sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamo teismo sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar pareiškėjo interesų.

Kaip minėta, CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas suprantamas kaip jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam laikui nei įsiteisės teismo sprendimas, tačiau tai atsakovui netrukdo esant galimybėms sprendimą įvykdyti anksčiau nei baigsis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atskirojo skundo ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė