AS-638-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-638-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00808-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad žalą patyrė dėl advokato E. Š. netinkamai jam teiktos teisinės pagalbos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę, siekdamas apginti savo interesus, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Advokatui už Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 str.).

Nors šiuo atveju pareiškėjas atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tačiau skunde paaiškino, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą jis kildina iš advokato E. Š. netinkamo pareigų atlikimo, tai yra dėl to, kad nurodytas advokatas surašė reikalavimų neatitinkančius kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui, kurie nebuvo priimti nagrinėti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas žalos atlyginimą sieja ne su viešojo administravimo subjekto (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) neteisėtais veiksmais, o su advokato netinkamu teisinių paslaugų teikimu ir pareigų vykdymu.

Pažymėjo, kad advokatų veikla nėra viešasis administravimas, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administraciniam teismui priskirtų spręsti ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas konstatavo, kad keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Akcentavo, kad tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-676/2011).

III. Pareiškėjas R. G., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundė ne advokato veiksmus ar neveikimą, bet Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus (neveikimą), nes ji netinkamai teikė teisinę pagalbą. Paaiškina, kad skunde teismui tik nurodė, kas konkrečiai, t. y. kuris valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojas, neatliko jam priskirtų pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad advokatų veikla nėra viešasis administravimas, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administraciniam teismui priskirtų spręsti ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas R. G. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš advokato netinkamo pareigų atlikimo, t. y. dėl to, kad advokatas E. Š. parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas žalos atlyginimą sieja ne su viešojo administravimo subjekto, t. y. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, neteisėtais veiksmais, o su advokato netinkamu teisinių paslaugų teikimu ir pareigų vykdymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokato veikla teikiant teisines paslaugas nėra laikoma viešojo administravimo veikla ir nagrinėjamu atveju kilęs ginčas priskirtinas civiliniams teisiniams santykiams. Taigi atskirajame skunde nurodytais advokato veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo priimti skundą pagrindą – teismas turėjo remtis ne ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bet ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino pareiškėjui teisę, siekiant tinkamai apginti savo interesus, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, o skundžiama teismo nutartis yra keistina, nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad pareiškėjo R. G. skundą atsisakytina priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius