A-1092-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1092-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01359-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Reikalavimas.lt“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimą byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 (toliau – ir nutarimas Nr. 12R-6).

Nurodė, kad Bendrovė jokio sutikimo iš D. J. neprivalėjo gauti, kadangi naujienlaiškis buvo adresuotas ir išsiųstas ne D. J., o BUAB „Optimalus sprendimas“. Bendrovės ir D. J. kaip fizinio asmens niekada nesiejo jokie teisiniai santykiai ir jam nesiųsta jokia reklama. Savo paaiškinimuose pats D. J. pabrėžia, kad jis yra BUAB „Optimalus sprendimas“ atstovas – bankroto administratorius, kurį paskyrė teismas. BUAB „Optimalus sprendimas“ ir šios įmonės kreditorių UAB „Reikalavimas.lt“ sieja civiliniai teisiniai santykiai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bankroto administratorius įgyja teisę atstovauti įmonei ir vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai. D. J., veikdamas BUAB „Optimalus sprendimas“ vardu, tretiesiems asmenims (taip pat ir juridinio asmens kreditoriams) pateikdavo bankrutuojančios įmonės elektroninio pašto (toliau – ir el. paštas) adresą – (duomenys neskelbtini). Minėtas BUAB „Optimalus sprendimas“ elektroninio pašto adresas įregistruotas Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje UAB „Reikalavimas.lt“ patvirtinta BUAB „Optimalus sprendimas“ kreditore, akivaizdu, jog elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas buvo adresuotas ir skirtas ne fiziniam asmeniui, su kuriuo Bendrovės nesiejo jokie santykiai, o juridiniam asmeniui BUAB „Optimalus sprendimas“, todėl nepagrįsta Tarnybos išvada, jog Bendrovė turėjo gauti būtent D. J. kaip fizinio asmens sutikimą, nors šiam fiziniam asmeniui jokia reklama nebuvo siunčiama.

Teigė, jog Tarnyba visiškai nepagrįstai nustatė, kad Bendrovė pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 053 ir jos priedą Nr. 3 perėmė tik turtines teises ir pareigas, tačiau neperėmė bendrųjų UAB „Saulės spektras“ teisių dėl BUAB „Optimalus sprendimas“, tuo pačiu ir BUAB „Optimalus sprendimas“ sutikimo gauti reklaminius naujienlaiškius. Nurodė, kad: reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 053 ir jos priede Nr. 3 nenustatyta jokių išimčių dėl su reikalavimo teisėmis susijusių papildomų teisių neperleidimo naujajam kreditoriui, todėl Bendrovė nesutiko su Tarnybos pozicija, kad Bendrovei perleistos tik turtinės teisės, bet ne teisė (sutikimas) siųsti BUAB „Optimalus sprendimas“ reklaminius naujienlaiškius; šį sutikimą kaip ir kitas UAB „Saulės spektras“ teises ir pareigas, įtvirtintas sutartyje-užsakyme Nr. 019726 ir jo bendrosiose sąlygose, Bendrovė perėmė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 2 dalį; Bendrovę kaip naująjį BUAB „Optimalus sprendimas“ kreditorių saisto sutarties-užsakymo Nr. 019726 sąlygos, prievolėje dalyvavusių kontrahentų teisių ir pareigų apimtis, sudarant cesijos sutartį, nesikeičia, prievolėje pakeičiama tik prievolės šalis – kreditorius.

UAB „Optimalus sprendimas“, pasirašydama sutartį-užsakymą Nr. 019726, patvirtino, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, taip pat ir bendrosiomis, nurodytomis kitoje sutarties lapo pusėje, ir įsipareigoja jų laikytis. Pagal paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 8.1 punktą vykdytojas turi teisę visas teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties, perleisti tretiesiems asmenims be atskiro užsakovo sutikimo; pagal sąlygų 8.3. punktą vykdytojas turi teisę siųsti užsakovui el. paštu ar faksu pasiūlymus, nebūtinai susijusius su sutartyje užsakomu produktu, kad pasirašydamas šią sutartį užsakovas patvirtina, jog sutinka gauti minėtus pasiūlymus. Naujasis kreditorius, t. y. Bendrovė, pagal pasirašytą cesijos sutartį iš UAB „Saulės spektras“ perėmė teisę siųsti BUAB „Optimalus sprendimas“ pasiūlymus el. paštu ir faksu bei šio juridinio asmens sutikimą gauti tokius pasiūlymus.

Nurodė, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Reklamos vartotoja BUAB „Optimalus sprendimas“, kuriai adresuotas 2013 m. rugpjūčio 7 d. Bendrovės elektroninis laiškas, nuo 2013 m. gruodžio 18 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 2 dalį teisę reikalauti, kad būtų pradėtas Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti. Šiuo atveju jokie D. J. interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, kadangi elektroninis laiškas buvo skirtas reklamos vartotojui juridiniam asmeniui BUAB „Optimalus sprendimas“, su kuriuo Bendrovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę pagal cesijos sutartį. Šis juridinis asmuo taip pat negali būti laikomas tinkamu pareiškėju, nes nuo 2013 m. gruodžio 18 d. yra išregistruotas. Vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, Tarnyba nuo juridinio asmens išregistravimo momento privalėjo priimti motyvuotą sprendimą atsisakyti nagrinėti BUAB „Optimalus sprendimas“ atstovo D. J. skundą.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad pagal Įstatymo 13 straipsnį reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu (1 dalis), draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra išreikštas šio asmens nesutikimas (2 dalis). Tarnybos nuomone, toks sutikimas turi būti išreikštas aktyviai ir visais atvejais sutikimas turi būti aiškus, o ne numanomas. Nagrinėjamu atveju Tarnyboje gautas D. J. prašymas dėl Bendrovės nepageidaujamos reklamos, skleidžiamos elektroniniu paštu be jo sutikimo ir jam neprašant. Bendrovė skleidė reklamą su tekstu. Bylos Tarnyboje nagrinėjimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad D. J. būtų davęs sutikimą gauti tokią reklamą el. paštu. Tokiu būdu, siųsdama reklamą D. J. el. paštu (duomenys neskelbtini), Bendrovė pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

Laikantis pareiškėjo pozicijos, bankroto administratoriai, paskirti administruoti konkrečios bankrutuojančios bendrovės bankroto procedūrą, turėtų perimti ne tik sutikimus gauti informaciją į bankroto administratoriaus el. paštą, bet ir perimti kitas bankrutuojančios bendrovės prievoles, pavyzdžiui, prievoles grąžinti skolas kreditoriams, atlyginti žalą ir t. t., tačiau tokia pozicija neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų ir savo esme visiškai prieštarauja bankroto administratoriaus veiklos principams. Bankroto administratorius neperima jokių bankrutuojančių bendrovių teisių ir pareigų, o tik vykdo bankroto procedūrą, atstovauja bendrovei ir vykdo kitas pareigas, susijusias su bankrutuojančia bendrove, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme ir kituose teisės aktuose kaip atskiras subjektas, todėl ir el. paštas, priklausantis bankroto administratoriui, negali būti laikomas bankrutuojančios bendrovės el. paštu, į kurį galima siųsti reklamą, kol nėra gautas pašto savininko (šiuo atveju – bankroto administratoriaus D. J.) sutikimas. BUAB „Optimalus sprendimas“ ir bankroto administratorius yra du skirtingi subjektai ir negali būti sutapatinami. Be to, bankroto administratorius, atstovaudamas BUAB „Optimalus sprendimas“ bankroto procese, perima valdymą ir veikia Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, tokiu būdu tvarko ir bankrutuojančiai bendrovei priklausantį paštą, todėl naujienlaiškiai ir kitokia reklama galėtų būti siunčiami būtent į bankrutuojančiai bendrovei priklausantį el. paštą. Pažymėtina, kad dokumentai, kuriuose nurodytas bankroto administratoriaus el. paštas (duomenys neskelbtini), visi susiję su BUAB „Optimalus sprendimas“ bankroto vykdymu ar bankroto administratoriaus D. J. vykdoma bankroto administravimo veikla.

Taigi, sutikimas gauti reklamą iš tam tikro reklamos davėjo saisto būtent sutikimo davėją su konkrečiu reklamos skleidėju. Reklamos vartotojo sutikimas gauti reklamą negali būti perduotas, parduotas ir kitaip perleistas kitam reklamos skleidėjui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į reklamos apibrėžimą, įtvirtintą Įstatyme, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog D. J. neturėjo teisės kreiptis į Tarnybą dėl Įstatymo pažeidimo.

Pagal 2012 m. balandžio 23 d. priedo Nr. 3 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 053 esminę sąlygą „kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia reikalavimo įgijėjui, o įgijėjas priima iš kreditoriaus teisę (išskyrus pareigas) reikalauti iš žemiau nurodyto skolininko žemiau nurodytą skolą + delspinigiai, palūkanos, kiti mokėjimai“, šiame priede nurodytas ir reikalavimo (skolos) dydis – 339,25 Lt. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 dėl šios nuostatos nurodė, jog šalys turi teisę savo susitarime nustatyti šios taisyklės išimtis. Priede Nr. 3 apibrėžta, kokia pareiškėjo iš UAB „Saulės spektras“ perimtų teisių, susijusių su BUAB „Optimalus sprendimas“, apimtis, t. y. pareiškėjas perėmė tik turtines teises ir pareigas, o bendrųjų UAB „Saulės spektras“ teisių, susijusių su BUAB „Optimalus sprendimas“, taip pat ir BUAB „Optimalus sprendimas“ sutikimo gauti reklaminius naujienlaiškius, neperėmė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Reikalavimas.lt“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Reikalavimas.lt“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. atsiuntė į el. paštą (duomenys neskelbtini) laišką. D. J. su 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundu „Dėl nepageidaujamos reklamos“, kuriame informavo, kad į jo asmeninį el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta reklama, kad jis nėra davęs sutikimo gauti laiškus minėtu el. pašto adresu, prašė imtis priemonių dėl neteisėtos reklamos siuntėjų veiklos nutraukimo ir informuoti apie priimtus sprendimus, kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri D. J. skundą persiuntė Tarnybai. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, posėdyje (dalyvaujant Bendrovės direktoriui) išnagrinėjusi bylą dėl Bendrovės reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymo, 2014 m. vasario 20 d. nutarime byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 skyrė UAB „Reikalavimas.lt“ 1 000 Lt baudą už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pareiškėjas 2014 m. kovo 27 d. sumokėjo nutarime Nr. 12R-6 paskirtą baudą – 1 000 Lt.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo sprendžiama, ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimas byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, jog šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, t. y. nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Reikalavimas.lt“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. atsiuntė į el. paštą (duomenys neskelbtini) reklaminio pobūdžio laišką; ginčas kyla dėl to, esą, pareiškėjas nepadarė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu, pažeidimo.

Teismas pabrėžė, kad šioje byloje kyla ginčas tik dėl to, ar D. J. yra reklamos vartotojas ir ar jis davė sutikimą pareiškėjui. Pabrėžė, kad reklama buvo siųsta būtent D. J., todėl šis asmuo laikytinas reklamos vartotoju Reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, kurioje įtvirtinta, kad reklamos vartotojas – asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama, prasme. Neturi teisinės reikšmės pareiškėjo argumentai, kad D. J. yra bankroto administratorius, kad jo el. pašto adresas skelbiamas viešai, kad pareiškėjas siuntė laišką BUAB „Optimalus sprendimas“, kurią tuo metu administravo D. J.. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis siuntė laišką BUAB „Optimalus sprendimas“, o ne D. J., yra nepagrįsti, nes jis kaip BUAB „Optimalus sprendimas“ kreditorius tokio reklaminio pobūdžio pasiūlymo neturėjo racionalių galimybių teikti BUAB „Optimalus sprendimas“. Kitaip tariant, iš reklamos turinio matyti, kad reklama buvo skirta ne BUAB „Optimalus sprendimas“, bet būtent bankroto administratoriui D. J., turinčiam informacijos apie kreditorinius reikalavimus, kuriuos galėtų parduoti BUAB „Optimalus sprendimas“ kreditoriai. Vadinasi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba D. J. pagrįstai laikė reklamos vartotoju pagal Reklamos įstatymo nuostatas.

Dėl paminėtų argumentų neturėjo teisinės reikšmės tai, kad, esą, BUAB „Optimalus sprendimas“ buvo gavusi sutikimą iš UAB „Saulės spektras“ gauti naujienlaiškius, taip pat nesvarbus ir BUAB „Optimalus sprendimas“ išregistravimo faktas, nes reklamos vartotojas yra D. J.. Byloje nebuvo duomenų, kad D. J. sutiko gauti reklamą, pareiškėjas jų nepateikė. Vadinasi, ir šiuo aspektu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai įvertino pareiškėjo veiksmus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Reikalavimas.lt“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimas byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 paliktinas nepakeistas.

III. Pareiškėjas UAB „Reikalavimas.lt“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą, patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. vasario 20 d. nutarimą. Teismui nustačius, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140–147 straipsniuose nustatyti pagrindai, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas UAB „Reikalavimas.lt“ paaiškinime dėl atsakovo atsiliepimo nurodo, jog elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas buvo adresuotas ir skirtas ne fiziniam asmeniui, su kuriuo pareiškėjo nesiejo jokie santykiai, o UAB „Reikalavimas.lt“ skolininkui BUAB „Optimalus sprendimas“. Teigia, jog faktinis adreso išviešinimas bei paskelbimas buvo įvykęs. Nurodo, kad UAB „Reikalavimas.lt“, pasirašydama reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Saulės spektras“, įgijo pastarosios bendrovės teises ir pareigas, numatytas Sutartyje užsakyme Nr. 019726 ir jo bendrosiose sąlygose. Todėl naujienlaiškis buvo siunčiamas UAB „Optimalus sprendimas“ turint šio asmens sutikimą. Todėl D. J. sutikimas buvo apskritai nereikalingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimo byloje Nr. 12R-6 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Reikalavimas.lt“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. atsiuntė į el. paštą (duomenys neskelbtini) tekstą, kuriame pateikiama informacija apie įmonės vykdomą veiklą – perkamas reikalavimo teises, taip pat kitas teikimas paslaugas – ikiteisminį ir teisminį skolų išieškojimą ir pan. D. J. su 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundu, kuriame informavo, kad, nesant jo sutikimo gauti reklamą, į jo asmeninį el. paštą buvo atsiųsta reklama, ir prašė imtis priemonių dėl neteisėtos reklamos siuntėjų veiklos nutraukimo, kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, kuri D. J. skundą persiuntė Tarnybai. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi bylą dėl Bendrovės reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymo, 2014 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 12R-6 skyrė UAB „Reikalavimas.lt“ 1 000 Lt baudą už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Komisija šiame nutarime, be kita ko, konstatavo, kad informacijos, jog būtent D. J. buvo davęs sutikimą gauti Bendrovės naujienlaiškius, Bendrovė Tarnybai nepateikė. Nors Bendrovė nurodė, jog BUAB „Optimalus sprendimas“, kurios bankroto administratorius buvo D. J., pasirašydama paslaugų teikimo sutartį, sutiko gauti Bendrovės reklaminius naujienlaiškius, todėl skleista Bendrovės reklama D. J. buvo išsiųsta turint BUAB „Optimalus sprendimas“ sutikimą, reklamos vartotojo sutikimas gauti reklamą negali būti perduotas, parduotas ir kitaip perleistas kitam reklamos skleidėjui. Bendrovės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 053, sudarytos su UAB „Saulės spektras“, sąlygose nustatyta, kad Bendrovė perėmė tik turtines teises ir pareigas, tačiau reikalavimo perleidimo sutartyje nenustatyta, jog naujasis kreditorius, t. y. Bendrovė, perima ir bendrąsias UAB „Saulės spektras“ teises, susijusias su BUAB „Optimalus sprendimas“, tame tarpe – ir BUAB „Optimalus sprendimas“ sutikimą gauti reklaminius naujienlaiškius. Taigi, Bendrovė neturėjo teisės siųsti reklaminių naujienlaiškių D. J. el. paštu, todėl, teikdama reklamą D. J. apie Bendrovės teikiamas paslaugas, pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nusprendęs, kad reklama buvo skirta ne BUAB „Optimalus sprendimas“, bet būtent bankroto administratoriui D. J., taip pat nesant duomenų, kad D. J. sutiko gauti reklamą, vertino, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai įvertino pareiškėjo veiksmus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo, kuriuo, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas, yra asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama, sutikimu arba jo prašymu. Remiantis Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, dėl šio įstatymo 4, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, ištirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo išvadomis (aktą, protokolą ar kitą dokumentą) (toliau – tyrimo dokumentas), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-315 redakcija) numatyta, jog už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai šio įstatymo 5 ar 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų, bauda.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog D. J. pareiškėjui nebuvo davęs sutikimo gauti iš jo reklamą. Tačiau Bendrovė tvirtina, jog naujienlaiškį siuntė ne D. J., o BUAB „Optimalus sprendimas“, kurios bankroto administratoriumi D. J. buvo. UAB „Optimalus sprendimas“, pasirašydamas Sutartį-užsakymą Nr. 019726 su UAB „Saulės spektras“, patvirtino, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, įskaitant ir 8.3 punkte nurodytą sutikimą gauti pasiūlymus el. paštu ir faksu. Pareiškėjo teigimu, UAB „Reikalavimas.lt“ ir UAB „Saulės spektras“ pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 053, pareiškėjas perėmė UAB „Saulės spektras“ teises ir pareigas, taip pat ir numatytąsias Sutartyje-užsakyme Nr. 019726. Taigi, pareiškėjas šioje byloje laikosi pozicijos, jog reklama buvo siunčiama UAB „Optimalus sprendimas“, kuris buvo davęs sutikimą gauti reklamą UAB „Saulės spektras“, o pastarosios bendrovės teises ir pareigas pagal Sutartį-užsakymą Nr. 019726 pareiškėjas yra perėmęs.

Įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais: nors pareiškėjas teigia, kad naujienlaiškis, siųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo skirtas BUAB „Optimalus sprendimas“, pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų (BUAB „Optimalus sprendimas“ detali informacija iš Įmonių bankroto valdymo departamento, BUAB „Optimalus sprendimas“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. elektroninis laiškas ir pranešimas Nr. DJ39/13/08 bei 2012 m. balandžio 19 d. BUAB „Optimalus sprendimas“ prašymas registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1 (I t., b. l. 115–126)), kuriais remiantis pareiškėjas tvirtina, jog el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo ir BUAB „Optimalus sprendimas“ adresas, matyti, jog duomuo buvo nurodomas kaip bankroto administratoriaus ir prašymą registruoti Juridinių asmenų registre pateikusio asmens el. pašto adresas. Tai yra, šiuose dokumentuose minėtasis el. pašto adresas akivaizdžiai yra išskiriamas kaip konkretaus asmens – D. J., atlikusio tam tikrus veiksmus, o ne pačios bendrovės (BUAB „Optimalus sprendimas“), el. pašto adresas.

Be to, pareiškėjas UAB „Reikalavimas.lt“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. į el. paštą (duomenys neskelbtini) siuntė tekstą, kuriame pateikiama informacija apie jo vykdomą veiklą – perkamas reikalavimo teises, taip pat kitas teikimas paslaugas – ikiteisminį ir teisminį skolų išieškojimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Reikalavimas.lt“ buvo BUAB „Optimalus sprendimas“ kreditorius, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš reklamos turinio galima spręsti, kad pareiškėjo, kaip BUAB „Optimalus sprendimas“ kreditoriaus, siųsta reklama buvo skirta ne BUAB „Optimalus sprendimas“, bet būtent bankroto administratoriui D. J., turinčiam informacijos apie kreditorinius reikalavimus, o pareiškėjas, kaip BUAB „Optimalus sprendimas“ kreditorius, neturėjo racionalaus pagrindo tokio pobūdžio reklamos teikti savo skolininkui BUAB „Optimalus sprendimas“.

Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas turėjo teisė, įgytą UAB „Saulės spektras“ ir UAB „Reikalavimas.lt“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 053, teikti reklamą BUAB „Optimalus sprendimas“: Sutarties-užsakymo Nr. 019726 8.3 punkte numatyta, jog vykdytojas turi teisę siųsti užsakovui el. paštu ar faksu pasiūlymus, nebūtinai susijusius su sutartyje užsakomu produktu. Pasirašydamas šią sutartį užsakovas patvirtino, jog sutinka gauti minėtus pasiūlymus. Tačiau sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Optimalus sprendimas“ (užsakovo) ir UAB „Saulės spektras“ (vykdytojo).

Nors UAB „Saulės spektras“ (kreditorius) ir UAB „Reikalavimas.lt“ (reikalavimo įgijėjas) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 053, tai savaime nereiškia, jog pareiškėjui šia sutartimi perleistos visos UAB „Saulės spektras“ teisės, įgytos Sutartimi-užsakymu Nr. 019726, tame tarpe – teisė siųsti reklamą UAB „Optimalus sprendimas“: Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 053 1 punkte numatyta, jog šia sutartimi kreditorius perleidžia reikalavimo įgijėjui, o reikalavimo įgijėjas priima iš kreditoriaus teisę (išskyrus pareigas) išreikalauti iš skolininkų šios sutarties prieduose nurodytas skolas, delspinigius, palūkanos ir kitus mokėjimus.

Nors pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, jog jam iš UAB „Saulės spektras“ buvo perleistos visos teisės ir pareigos, kylančios iš Sutarties-užsakymo Nr. 019726, tačiau iš Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 053 turinio nėra pagrindo daryti tokią išvadą. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 053 Priede Nr. 3 nurodyta, jog kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia reikalavimo įgijėjui, o reikalavimo įgijėjas priima iš kreditoriaus teisę (išskyrus pareigas) išreikalauti iš skolininko UAB „Optimalus sprendimas“ nurodytą skolą (skolos suma 339,25 Lt), delspinigius, palūkanas ir kiti mokėjimui; tarp perduodamų skolą patvirtinančių dokumentų nurodyta Sutartis-užsakymas Nr. 019726.

Taigi, šia sutartimi pareiškėjui buvo perleista tik teisė išreikalauti skolą bei su ja (skola) susijusius mokėjimus. Tuo tarpu kitų UAB „Saulės spektras“ turėtų teisių, tame tarpe ir teisės siųsti reklamą UAB „Optimalus sprendimas“, perleidimo minėta sutartis nenumato, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su CK VI knygos VI skyriaus, reglamentuojančio reikalavimo perleidimą, normų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu, nėra reikšmingi.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimas byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 buvo paliktas nepakeistas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė