AS-920-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-920-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02422-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. balandžio 27 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-36.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VMI prie FM 2015 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-36 galiojimą ir stabdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų ir vienintelio šeimos turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo mažamečiai vaikai. Todėl jei nebus taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, butas bus parduotas iš varžytinių ir pareiškėjas neturės galimybės susigrąžinti šio turto. Pažymėjo, kad lėšos yra išieškomos Vokietijos mokesčių administratoriaus naudai, todėl tvirtina, jog išieškotas lėšas, teigiamo sprendimo atveju, susigrąžinti būtų sunku ar net neįmanoma.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, kad esminis kriterijus sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą yra teismo sprendimo įvykdymo galimybės. Teismas pažymėjo, kad sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ar pan.). Todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą ir priimto teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo visų galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių. Pareiškėjas šiuo atveju tik nurodė argumentus, susijusius su finansiniais nuostoliais ir nepatogumais, tačiau nesusijusius su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Todėl šios aplinkybės nelaikytinos tomis, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismui konstatavus, jog priimti sprendimai buvo neteisėti, pareiškėjas galėtų savo pažeistas teises apginti kitais teisiniais instrumentais. Pažymėta ir tai, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) numato galimybę grąžinti nepagrįstai pagal mokesčio administratoriaus sprendimus išieškotas mokesčių sumas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pareiškėjo prašymo turinį, konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrįstas prielaidas manyti, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Išdėstytais pagrindais pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestas. Pažymėta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje (ABTĮ 71 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjas su šeima ir mažamečiais vaikais gyveno nuosavame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su žmona turi darbus (duomenys neskelbtini), čia yra ir visų šeimos narių asmeninių ir ekonominių interesų vieta. Priėmus skundžiamą sprendimą, antstolio kontoroje yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš šio vienintelio šeimos turto. Tuo atveju, jei išieškojimas bus tęsiamas, iš varžytynių bus parduotas pareiškėjo gyvenamasis būstas, pareiškėjas su šeima bus priversti išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini) ir gyventi pas savo tėvus, tuo pačiu prarasti darbus bei nutraukti visus kitus asmeninius ir ekonominius ryšius.

Tuo atveju, jei skundžiamas sprendimas būtų panaikintas, pareiškėjas nebeturėtų galimybės susigrąžinti šio gyvenamojo būsto, taip pat yra didelė tikimybė, jog pareiškėjas bei jo sutuoktinė neturėtų galimybės susigrąžinti prarastų darbų. Tai reiškia, kad pareiškėjui būtų neįmanoma grįžti į iki skundžiamo sprendimo buvusią padėtį. Taip pat tuo atveju, jei išieškojimas bus tęsiamas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išieškotos lėšos bus pervestos Vokietijos mokesčių administratoriui, pareiškėjas neteks galimybės ginčyti apskaičiuotų mokesčių Vokietijoje.

Šiuo metu pareiškėjas turi teisę ir galimybę ginčyti apskaičiuotus mokesčius Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau visiškai įvykdžius tokį, pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįstą reikalavimą, pareiškėjas nebeturės galimybės ginčyti apskaičiuotų mokesčių, kadangi jau bus juos sumokėjęs. Išieškojus šias lėšas ir pardavus pareiškėjui priklausantį būstą, pateikto skundo nagrinėjimas iš esmės taptų beprasmis, kadangi pareiškėjas būtų įvykdęs Vokietijos mokesčių administratoriaus reikalavimą, kurio pagrįstumas šiuo metu net nėra patikrintas.

Tai reiškia, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, iš pareiškėjo yra atimama teisė ginčyti apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tai taip pat reiškia, kad pareiškėjas neturės galimybės grįžti į iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį, kurios metu pareiškėjas turėjo galimybę skųsti Vokietijos mokesčių administratoriaus sprendimą. Šie argumentai reiškia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas netektų galimybės grįžti į iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį, kadangi iš esmės ginčijamas Vokietijos mokesčių administratoriaus sprendimas būtų įvykdytas ir šio įvykdymo nebūtų įmanoma susigrąžinti.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nesutinka su nutartyje nurodytais argumentais, jog šios aplinkybės yra susijusios tik su finansiniais nuostoliais ir nepatogumais, tačiau nesusijusios su būsimo sprendimo tinkamu įvykdymu. Be to, pareiškėjas pažymi, kad vykdomas išieškojimas neatitinka teisingumo ir protingumo principo ir pažeidžia pareiškėjo bei jo šeimos interesus. Neabejotina, kad pareiškėjo gyvenamojo būsto pardavimas yra visiškai neproporcinga ir neteisinga priemonė ir ji negali būti vykdoma tol, kol nėra žinoma, ar Vokietijos mokesčių administratoriaus sprendimas iš principo yra teisėtas ir gali būti vykdomas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų. Kaip preliminariai nustatyta iš antstolio pareiškėjui pateiktų dokumentų, surašytų vokiečių kalba, pareiškėjui tariamai apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo terminas baigėsi 2008 m. gruodžio 8 d., 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d.

Tai reiškia, kad 5 metų priverstinio išieškojimo terminas baigėsi atitinkamai 2013 m. gruodžio 8 d. ir 2014 m. gruodžio 21 d. Sprendimas išieškoti priimtas 2015 m. sausio 13 d, akivaizdžiai praleidus priverstinio išieškojimo terminus. Tai reiškia, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad priimti sprendimai išieškoti yra neteisėti, todėl vadovaujantis tokiais sprendimais išieškojimas neturėtų būti vykdomas. Tai papildomai įrodo, kad pareiškėjo grąžinimas į iki sprendimo priėmimo buvusią padėtį gali būti apsunkintas, dėl ko turėjo būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nepatenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti VMI prie FM 2015 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-36 galiojimą ir stabdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto, t. y. prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ir ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. LVAT 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, ir kt.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kita vertus, teismui kyla pareiga jam pateiktą prašymą įvertinti bylos aplinkybių kontekste ir šiuo klausimu priimti nutartį.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas, grįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, nurodė, kad išieškojimas vykdomas pagal teisme ginčijamą aktą iš vienintelio šeimos turto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei išieškojimas bus tęsiamas, iš varžytynių bus parduotas pareiškėjo gyvenamasis būstas ir pareiškėjas neturės galimybės susigrąžinti šio turto. Be to, pareiškėjo vertinimu, tuo atveju, jei išieškojimas bus tęsiamas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išieškotos lėšos bus pervestos Vokietijos mokesčių administratoriui, pareiškėjas neteks galimybės ginčyti apskaičiuotų mokesčių Vokietijoje.

Visų pirma pažymėtina, jog administracinėje byloje yra pateiktas 2015 m. kovo 17 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal antstoliui D. K. pateiktą VMI prie FM 2015 m. sausio 13 d. išduotą sprendimą Nr. (23.25-08)-328-36 dėl 359 403,41 Eur išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolio D. K. 2015 m. balandžio 8 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo patvirtina, kad išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo pinigines lėšas – darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas. Be to, 2015 m. balandžio 8 d. patvarkymu areštuotos piniginės lėšos banko sąskaitose. Pažymėtina, jog MAĮ numato galimybę grąžinti nepagrįstai pagal mokesčio administratoriaus sprendimus išieškotas mokesčių sumas. Toks nepagrįstai išieškotų piniginių sumų grąžinimas leidžia išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo tuo atveju, jeigu išieškojimas nukreipiamas į asmens pinigines lėšas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu išieškojimas būtų nukreiptas į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kai vykdant išieškojimą, pareiškėjui priklausantis turtas galėtų būti parduotas, tokio išieškojimo pasekmių pašalinimas galbūt būtų susijęs su papildomais sunkumais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tokiais atvejais pardavus pareiškėjui priklausantį turtą (daiktą) ir byloje priėmus jam palankų teismo sprendimą, galbūt pasunkėtų teismo sprendimo vykdymas. Tokiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas tam tikrose situacijose būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso (žr. LVAT 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-98/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-316/2013).

Bylos duomenys patvirtina, kad, vykdant VMI prie FM 2015 m. sausio 13 d. išduotą sprendimą Nr. (23.25-08)-328-36, 2015 m. balandžio 8 d. turto arešto aktu Nr. 0174/15/00542 antstolis areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei 2015 m. balandžio 8 d. antstolio patvarkymu paskirta ekspertizė šio areštuoto buto vertei nustatyti. Taigi jau yra prasidėjusi išieškojimo iš pareiškėjo nekilnojamojo turto (buto) procedūra, kurią tęsiant jam priklausantis turtas gali būti parduotas. Tokio išieškojimo pasekmių pašalinimas yra susijęs su papildomais sunkumais. Pardavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą) bei šioje byloje priėmus jam palankų teismo sprendimą, pasunkėtų teismo sprendimo vykdymas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su piniginėmis lėšomis ir jų išieškojimu, nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdymą nukreiptą į pinigines lėšas, nes, kaip minėta, MAĮ numato galimybę grąžinti nepagrįstai pagal mokesčio administratoriaus sprendimus išieškotas mokesčių sumas. Kita vertus, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – išieškojimo sustabdymas į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Taigi galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė vienos iš pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdė išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą vykdymą. Todėl skundžiama teismo nutarties dalis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.) ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo išspręstinas iš esmės, tenkinant šį pareiškėjo prašymą iš dalies, t. y. sustabdant išieškojimo pagal VMI prie FM 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-36 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą vykdymą į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, 71 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties dalį pakeisti iš dalies.

Pareiškėjo A. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo patenkinti iš dalies.

Sustabdyti išieškojimo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-36 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą vykdymą į pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius