AS-358-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-358-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05541-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.1; 63.2; 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. 2014 m. gruodžio 22 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ Nr. 1D-8729(11); 3) priteisti iš atsakovo VRM visą jam neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 14 612,16 Lt už 2010 m. sausio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

Pareiškėjas nurodė manantis, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. nuo to momento, kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Pareiškėjas nurodė, jog gavęs pirmąją sumažintą pensiją, suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai ir buvo įsitikinęs, kad toks mažinimas laikinas ir praėjus sunkiausiam laikotarpiui pensijos bus ne tik atstatytos į buvusį lygį, bet bus kompensuoti ir praradimai dėl mažinimo. Tokį jo požiūri lėmė tai, kad valstybėje daugiau nei prieš dešimtmetį buvo susiklosčiusi panaši teisinė situacija ir praėjus kriziniam laikotarpiui valstybė kompensavo praradimus. Pareiškėjas paaiškino, kad tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu suprato, jog buvo pažeisti konstituciniai principai, todėl mano, kad termino skundui paduoti nepraleido, o teismui konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą, prašo jį atnaujinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos visą jam neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Teismas nutarė priimti A. B. skundą dėl reikalavimo panaikinti atsakovo VRM 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8729(11), Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pašalinti iš atsakovų, Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu VRM 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1D-8729(11) pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį atsisakė nagrinėti, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014 nusprendė skundo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant įstatymo 4 straipsnį, atmesti kaip nepagrįstą.

Nustatyta, kad minėtu Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo A. B. skundą, kuriame jis prašė įpareigoti atsakovus Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, ir VRM išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos visą nesumokėtą pensijos dalį (iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėta pensijos dalis sudaro 37 078,31 Lt) bei įpareigoti VRM mokėti visą paskirtą pensiją. Teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo A. B. skundą patenkino iš dalies: atnaujino terminą skundui paduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti A. B. 14 166,17 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Iš nurodyto sprendimo matyti, kad teismas priteisė pareiškėjui pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikino įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjo skundo reikalavimų dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, atmetė, kaip nepagrįstą. Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014 m. gruodžio 2 d. pažyma apie 2010–2013 m. pensijos dydį patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimas įvykdytas, 2014 m. vasario 24 d. pareiškėjui išmokėjus 14 166,17 Lt pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakytina priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo VRM visą jam neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 4 p.).

III. Pareiškėjas A. B. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde (b. l. 30–33) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą priimti.

Pareiškėjas remiasi savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Paaiškino, kad manė, jog valstybėje esant sunkiai ekonominei situacijai priėmus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad šiuo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, t. y. pensijų dydžio ribojimas, bus laikinas ir valstybė išgyvenusį ekonominį sunkmetį laikinus ribojimus panaikins. Tokį jo požiūrį sąlygojo tai, kad valstybė daugiau nei prieš dešimtmetį buvo panašioje teisinėje situacijoje ir praėjus kriziniam laikotarpiui kompensavo praradimus. Pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, neišmokėtų valstybinių pensijų kompensavimo klausimas nėra išspręstas iki šiol. Prašo atsižvelgti į tai, kad ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika suformuota tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, į pareiškėjo kaip pensininko socialinį statusą, pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykių socialinį jautrumą bei vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, vertinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, t. y. reikalavimą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, konstatavus, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėnesio (imtinai) nebuvo išmokėta dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014 pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovus išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos visą nesumokėtą pensijos dalį (iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėta pensijos dalis sudaro 37 078,31 Lt) bei įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją mokėti visą paskirtą pensiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Atnaujino terminą skundui paduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti A. B. 14 166,17 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Taigi minėtu 2014 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014 buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundo reikalavimas iš atsakovo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo nuostatų. Sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma iš atsakovo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų, Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 dalies pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje pareiškėjo reikalavimas buvo apibrėžtas laike, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti visą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Kadangi šios pareiškėjo skundo dalies atitikimo kitiems Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., naikintina, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė