A-1171-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1171-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07291-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei Kybartų pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. (E.) Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus (toliau – ir Kybartų PN) 2013 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 5-48/99; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2S-865; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento, 5 000 Lt neturinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiami sprendimai yra iš esmės neteisingi, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes, juos priimant, visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjas net nebuvo pakviestas dalyvauti drausmės komisijai svarstant jo nubaudimo klausimą. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad šie pažeidimai laikyti esminiais, pažeidžiančiais teisę būti išklausytam. Paaiškino, kad asmens kratos metu puskarininkis V. S. viršijo savo įgaliojimus, nes apžiūros metu reikalavo nusirengti nuogai. Pabrėžė, kad kratos metus pareigūnas darė psichologinį spaudimą, reikalaudamas pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje, įžeidinėjo, elgėsi grubiai ir nepagarbiai, žemino bei tyčiojosi. Jokių pasipriešinimo veiksmų pareiškėjas nedarė, o dėl netinkamo pareigūno elgesio pažadėjo informuoti vadovybę. Po šių žodžių pareiškėjas buvo uždarytas į automobilį, o tuo metu pareigūnas surašė neatitinkantį tikrovės tarnybinį pranešimą. Nurodė, kad Kybartų PN direktorius priėmė nutarimą, kuriuo buvo nutarta skirti pareiškėjui 5 parų trukmės kalinimą izoliatoriuje. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, jį skundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas skirtos nuobaudos nepanaikino. Skirtą nuobaudą atliko, tačiau žinodamas, kad yra nubaustas neteisėtai, patyrė didelius moralinius išgyvenimus bei dvasinius nepatogumus, sutriko miegas ir kitos organizmo funkcijos. Dėl paminėtų aplinkybių manė, jog patyrė didelę neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt.

Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą bei joje aprašytas įvykio aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kybartų PN direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 5-48/99 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nurodytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, laikėsi pozicijos, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą. Atkreipė dėmesį, kad Drausmės komisijos teikimas būtinas tik skiriant Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuobaudas. Pabrėžė, kad priimtas Kalėjimų departamento skundžiamas sprendimas taip pat yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Darė išvadą, kad ginčo atveju pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, priešingai – pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nevykdė pareigūnų reikalavimų, nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Kybartų pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie nurodyti Kalėjimų departamento pateiktame atsiliepime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas vyresnysis puskarininkis V. S. 2013 m. sausio 22 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo elgesio“, kuriame nurodė, kad 2013 m. sausio 22 d., apie 12.40 val., atliekant pareiškėjo kratą, jis nevykdė konvojaus pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. atsisakė nusirengti, parodyti rūbus bei ar nėra ant kūno sumušimų. Pareiškėjas atsisakė išdėstyti savo asmeninius daiktus ant stalo. Buvo įspėtas tris kartus, kad jo veiksmai yra neteisėti ir bus panaudotos spec. priemonės jo atžvilgiu. Tik tada nuteistasis pakluso, tačiau nusirengęs demonstratyviai siūbavo lytinį organą ir siūlė visiems pačiupinėti. Taip pat Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas vyresnysis puskarininkis V. S. 2013 m. sausio 22 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl draudžiamų daiktų išėmimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas skardinis aštriabriaunis, savadarbis vandens šildytuvas.

Kybartų PN direktorius 2013 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 5-48/99 pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 5 paroms už tai, kad minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimus. Kybartų PN direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 5-48/99 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2S-865 pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei betarpiškus liudytojų parodymus teisme, padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, t. y. vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimus. Pareiškėjo argumentus, kad pareigūnas jam darė psichologinį spaudimą, reikalaudamas pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje, įžeidinėjo, elgėsi grubiai ir nepagarbiai, žemino bei tyčiojosi, teismas vertino kaip visiškai nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis, sprendė, kad pareigūnas, reikalaudamas kratos metu pareiškėjui išsirengti neviršijo savo įgaliojimų, o veikė taip, kaip nustato teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas tvirtino, kad rastas aštriabriaunis savadarbis vandens šildytuvas yra legalus ir visi nuteistieji tokiais naudojasi, o kad tokius daiktus laikyti draudžiama jis nežinojo. Tačiau teismas pažymėjo, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.10 punkte nustatyta, kad nuteistieji gali naudotis tik techniškai tvarkingais elektros prietaisais. Pareiškėjas neneigė, jog rastas vandens šildytuvas buvo savadarbis prietaisas. Dar daugiau, liudytojas parodė, kad draudžiamas daiktas konservų dėžutės dangtelis aštriomis briaunomis. Teismo vertinimu, toks prietaisas neabejotinai negali būti laikomas techniškai tvarkingu.

Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymus (paklusti pareigūnų nurodymams), o tik po to kreiptis su prašymu, ar su skundu į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną ir ginti savo teises, jei manytų, kad jo teisės pažeidžiamos. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Kybartų PN direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 5-48/99 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimo departamento 2013 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 2S-865 yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas suvaržė teisę pareiškėjui pateikti įrodymus, t. y. atsisakė iškviesti į teismo posėdį pareiškėjo prašomus liudytojus, kurie patvirtintų V. S. daromus neteisėtus veiksmus pareiškėjui, atsisakė priimti dokumentus, kuriais įrodoma, kad dar iki aptariamų neteisėtų V. S. veiksmų, t. y. iki 2013 m. sausio 22 d., pastarasis neteisėtai engė pareiškėją. Pasak pareiškėjo, teismas šališkai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, netinkamai pritaikė teisės aktus bei ignoravo tarptautinius teisės aktus šioje byloje, t. y. m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2006) 2 valstybėms priimtą „Europos kalinimo taisyklių“(toliau – ir Europos kalinimo taisyklės) taikymą). Teismo teiginys, kad pareiškėjas neneigia, jog rastas vandens šildytuvas buvo savadarbis, yra neteisingas, nes pareiškėjas to nesakė. Tai, kad virdulio dangtelis buvo konservų dėžutės dangtelis, kurį, be kita ko, leidžiama turėti, nereiškia, kad virdulys buvo savadarbis ir dėl to techniškai netvarkingas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad paskyrus nuobaudą už tariamai padarytą pažeidimą, 5 paras, būdamas nerūkantis, neteisėtai buvo laikomas nešvarioje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, 8 kv. m ploto kameroje su keturiais ir visą parą rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas taip pat prašo, jam dalyvaujant, nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kybartų PN prašo atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindu laikyti atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvieną pareiškėjo skunde dėstomą aplinkybę išnagrinėjo visapusiškai, įvardindamas jos santykį su konkretaus teisės akto konkrečia norma. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, varžė pareiškėjo teises ir netinkamai taikė teisės aktus, yra nepagrįsti, neturintys jokio objektyvaus įrodymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kybartų PN direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 5-48/99, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 5 paroms už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimų pažeidimus, bei dėl Kalėjimų departamento 2013 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2S-865, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti jam dalyvaujant, tačiau tokio prašymo iš esmės nemotyvuoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, pareiškėjas dalyvavo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka ir išdėstė savo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam dalyvaujant, t. y. žodiniame teismo posėdyje, atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010). Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Tuo tarpu Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, o pagal 73.10 punktą, nuteistieji privalo naudotis tik techniškai tvarkingais elektros prietaisais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjas Kybartų PN direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 5-48/99 buvo pagrįstai nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimų pažeidimus, priėjo įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei remdamasis teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – pareigūnų V. S. ir P. U. parodymais.

Pažymėtina, kad liudytojai V. S. ir P. U. parodymus teismo posėdyje davė įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Remiantis šių pareigūnų parodymais bei tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog 2013 m. sausio 22 d., apie 12 val. 40 min., atliekant pareiškėjo asmens kratą jis nevykdė konvojaus pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. atsisakė nusirengti, parodyti rūbus bei parodyti, ar nėra ant kūno sumušimų. Pareiškėjas atsisakė išdėstyti savo asmeninius daiktus ant stalo. Pareiškėjo asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas skardinis aštriabriaunis, savadarbis vandens šildytuvas. Pažymėtina, kad pareigūnų parodymai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

Nors pareiškėjas teigia, kad pareigūnas V. S. dar iki aptariamo įvykio engė pareiškėją, tačiau byloje nenustatyta jokių faktų, kad šis pareigūnas būtų suinteresuotas neteisingai apkaltinti pareiškėją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti pareigūno V. S. parodymais, kurie atitiko kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškviesti į teismo posėdį pareiškėjo prašomus liudytojus, kurie patvirtintų pareigūno V. S. daromus neteisėtus veiksmus pareiškėjui bei atsisakė priimti dokumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procese reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla, t. y. gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų rinkimo, turi teisę nuspręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y., ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apklausė pagrindinius liudytojus – pareigūnus V. S. ir P. U., kurių parodymais nustatytos bylai reikšmingos ir pareiškėjo paaiškinimus neginčijamai paneigiančios aplinkybės. Jokių abejonių dėl šių parodymų neiškilo, juos patvirtino kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurias jo prašomi iškviesti liudytojai būtų galėję patvirtinti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nevykdė pataisos įstaigos pareigūnų reikalavimų bei nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, ir tokiu būdu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimų, todėl Kybartų PN direktoriaus ginčijamu 2013 m. sausio 30 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 5-48/99 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 5 paroms. Kalėjimų departamentas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2S-865 pagrįstai ir teisėtai paliko galioti Kybartų PN direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 5-48/99. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kratos metu pas pareiškėją rastas konservų dėžutės dangtelis aštriomis briaunomis, naudotas vandens šildymui, negali būti laikomas techniškai tvarkingu elektros prietaisu, todėl jo turėjimas pažeidžia Pataisos įstaigų taisyklių 73.10 punktą, numatantį, kad nuteistieji gali naudotis tik techniškai tvarkingais elektros prietaisais.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius Kybartų PN ar Kalėjimo departamento netesėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla.

Vertinant pareiškėjo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs teisėjas galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir būtų pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, ar kad yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teisėjas negali nagrinėti bylą. Todėl apelianto argumentai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, yra atmetami.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys