AS-858-647-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-647/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01871-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 25 d. buvo gautas pareiškėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundas (b. l. 1-4), kuriame prašoma įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013 m. liepos 9 d. anstolio D. J. padėjėja raštu Nr. 5064-345 informavo pareiškėją, kad jai pavesta vykdyti pareiškėjo skolų išieškojimą. Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namai, vykdydami minėtą įpareigojimą, areštavo visas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas ir jas pervedė į anstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. 2013 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į anstolį, prašydamas panaikinti jo sąskaitoje esančių lėšų areštą. 2013 m. rugpjūčio 27 d. anstolis raštu Nr. 3066718 informavo pareiškėją, kad areštui panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl tokių anstolio veiksmų buvo pažeistos visos jo teisės, anstolio veiksmai jam tapo nepakeliama ir apsunkinanti jo gyvenimą kančia.

Paaiškino, kad su skundu vėl kreipėsi į anstolį, nurodydamas, kad jo veiksmai dėl sąskaitose esančių lėšų įšaldymo apsunkina jam gyvenimą. 2013 m. lapkričio 27 d. anstolis D. J. dėl gauto pareiškėjo skundo priėmė patvarkymą Nr. 3070853, kuriuo nurodė, jog pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsnių reikalavimų.

Pabrėžė, kad pareiškėjas su prašymu, kurio turinys buvo analogiškas pirmiau minėtam skundui, kreipėsi į Vilniaus valstybės garatuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Tačiau Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (1.7)S-737 atsisakė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes reikalavimo dėl anstolio galimai neteisėtų veiksmų įstatyme numatyti apskundimo terminai buvo praleisti. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nesiekia nuginčyti anstolio patvarkymų, nes sutinka dėl susidariusios skolos atsiradimo, tačiau siekia, kad anstolio veiksmai atitiktų pareiškėjo galimybes.

Teigė, kad valstybės suteiktas atstovas galėtų nevaržomai atstovauti pareiškėjo interesams teisminėse ir neteisminėse institucijose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi (b. l. 6) atsisakė priimi pareiškėjo A. K. skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 6, 7 ir 8 numatytų reikalavimų. Skunde nėra suformuluotas joks konkretus reikalavimas, atsižvelgiant į galimas priimti sprendimų rūšis. Iš skundo turinio nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis skundas yra grindžiamas, nepateikti nurodomo administracinio akto neteisėtumo motyvai, panaikinimo pagrindai, nepateikti jokie skundą pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė teismui skundžiamo akto, pateikė tik vieną skundo egzempliorių be kopijų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad prie skundo nebuvo pridėtas nei žyminio mokesčio kvitas, nei motyvuotas ir atitinkamais įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Vilniaus apygardos administracinis teimas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą. Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu (b. l. 11-13) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi.

Atskirajame skunde nurodomi tie patys argumentai ir aplinkybės, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 25 d. gautas pareiškėjo A. K. skundas, kuriame jis prašė įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus reikalavimo, nepateikė skundžiamo administracinio akto neteisėtumo motyvų, nepaaiškino aplinkybių, nepridėjo skundą pagrindžiančių įrodymų, skundo kopijų bei žyminio mokesčio sumokėjimo kvito arba prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis, kuriame yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). ABTĮ 24 strapsnio 1 dalyje numatyta, kad prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka. Išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 24 strp. 2, 3 p.)

Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teismas, nustatęs, jog asmens skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų, privalo nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 6, 7 ir 8 numatytų reikalavimų. Skunde nėra suformuluotas joks konkretus reikalavimas, atsižvelgiant į galimas priimti sprendimų rūšis. Iš skundo turinio nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis skundas yra grindžiamas, nepateikti nurodomo administracinio akto neteisėtumo motyvai, panaikinimo pagrindai, nepateikti jokie skundą pagrindžiantys įrodymai bei teismui skundžiamas aktas ir skundo kopijos. Taip pat pažymėjo, kad kartu nebuvo pridėtas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, prieš atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, būtų pasiūlęs pareiškėjui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pašalinti nustatytus trūkumus. Kitaip tariant, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 1 d. nutartį, nesilaikė ABTĮ 37 straipsnyje nustatytos pareigos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis naikintina, skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys