2K-468/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-468/2014

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.5.2; 1.2.29.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendis panaikintas ir perduota byla iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. P. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pirmame kaltinimo epizode), dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (antrame, trečiame kaltinimo epizoduose) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); A. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą UAB „Ūkio banko lizingas“ turtą) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą UAB SEB „VB lizingas“ turtą) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą UAB „Tele2“ turtą) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (apgaule įgyti svetimą UAB „Hansa lizingas“ turtą) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „NORD/LB lizingas“ turtą) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šioje baudžiamojoje byloje priimti teismų sprendimai dėl kaltinamųjų D. J. , R. P. , A. K. ir nuteistojo M. K. kasacine tvarka neapskųsti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. P. buvo kaltinamas, kad, dalyvaudamas D. J. ir R. P. suburtoje organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotos grupės nariais M. K. , T. P. , A. K. , pagal tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, bendram nusikalstamam tikslui vykdydamas iš anksto parengtą nusikalstamų veikų padarymo planą - nusikalstamu būdu sudarius neva veikiančios UAB „R“ įvaizdį, apgaule UAB „R“ vardu įgyti svetimą turtą, aprūpino organizuotos grupės narius nusikaltimų padarymo priemonėmis, t. y. 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje D. J. , perdavęs UAB „R“(duomenys neskelbtini) steigimo ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus bei antspaudą, pagaminęs žinomai netikrus dokumentus, aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje įvykdydamas šias nusikalstamas veikas:

Jis, veikdamas organizuota grupe pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:

A. P. , veikdamas organizuota grupėe kartu su D. J. ir T. P. , realizuodamas iš anksto parengtą nusikalstamų veikų padarymo planą - nusikalstamu būdu sudarius neva veikiančios UAB „R“įvaizdį apgaule UAB „R“vardu įgyti svetimą turtą, D. J. nurodymu, atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje savo parašu patvirtindamas į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą ir T. P. parašu patvirtintą 2005 m. kovo 21 d. UAB „R“akcijų pirkimo-pardavimo sutartį įrašytus žinomai netikrus duomenis apie A. P. nuosavybės teise priklausančių UAB „R“100 Lt nominalios vertės 400 paprastųjų vardinių akcijų pardavimą T. P. už bendrą 211 700 Lt sumą, pagamino netikrą dokumentą. A. P. , tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje žinomai netikrą dokumentą 2005 m. kovo 21 d. UAB „R“akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „R“duomenų pasikeitimams įregistruoti perdavė T. P. , taip panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Šiais veiksmais A. P. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio l dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

A. P. , veikdamas organizuota grupe kartu su D. J. , R. P. , A. K. , M. K. , T. P. , turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą - UAB „Omnitel“ 12 778,26 Lt vertės turtą, atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje D. J. perdavęs UAB „R“( duomenys neskelbtini) steigimo, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus bei antspaudą, suteikė nusikaltimų padarymo priemones, kuriomis, sudarius UAB „R“neva ūkinę-finansinę veiklą vykdančios bendrovės juridinį statusą, bendram organizuotos grupės nusikalstamam tikslui pasinaudojo organizuotos grupės nariai D. J. , R. P. , A. K. ; 2005 m. balandžio 23 d., pastarojo valdomu automobiliu „MB“ (valstybinis Nr. duomenys neskelbtini), atvyko į UAB „Omnitel“ Vilniaus regiono atstovybę, esančią (duomenys neskelbtini), ir UAB „R“vardu su UAB „Omnitel“ sudarytos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu apgaule gavo 10 vnt. mobiliojo ryšio telefono aparatų „Simens C65“ bendros 3780 Lt vertės, 19 vnt. mobiliojo ryšio telefono aparatų „Samsung C 100“ bendros 6612 Lt vertės ir 29 SIM kortelių bendros 2386,26 Lt vertės. Taip A. P. , aktyviai dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, apgaule savo ir organizuotos grupės narių D. J. , R. P. , A. K. , M. K. , T. P. naudai įgijo svetimą – UAB „Omnitel“ bendros 12 778,26 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio l dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, veikdamas organizuota grupe, jis pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. P. , veikdamas organizuota grupe kartu su D. J. , R. P. , M. K., T. P. , turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą – UAB „Ūkio banko lizingas“ bendros 170 553,34 Lt vertės turtą, atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje D. J. , perdavęs UAB „R“ (duomenys neskelbtini) steigimo, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus bei antspaudą, suteikė nusikaltimų padarymo priemones, kuriomis, sudarius UAB „R“neva ūkinę-finansinę veiklą vykdančios bendrovės juridinį statusą, bendram organizuotos grupės nusikalstamam tikslui pasinaudojo organizuotos grupės nariai D. J. , R. P. ; 2005 m. gegužės 31 d. jie atvyko į UAB „Ūkio banko lizingas“ Vilniaus filialą, esantį (duomenys neskelbtini), ir UAB „R“ vardu su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu iš UAB „BMS Megapolis“ priklausančios parduotuvės, (duomenys neskelbtini), bei iš UAB „Topo centras“ priklausančios parduotuvės, (duomenys neskelbtini), pasikėsino apgaule gauti svetimą – UAB „Ūkio banko lizingas“ bendros 170 553,34 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „Ūkio banko lizingas“ darbuotojai nustatė dokumentų klastojimo faktą. Taip A. P. , aktyviai dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių D. J. , R. P. , M. K. , T. P. naudai įgyti didelės vertės svetimą – UAB „Ūkio banko lizingas“ bendros 170 553,34 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. P. , veikdamas organizuota grupe kartu su D. J. , R. P. , M. K. , T. P. , turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą – UAB „Hansa lizingas“ bendros 32 515,85 Lt vertės turtą, atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje D. J. perdavęs UAB „R“ (duomenys neskelbtini) steigimo, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus bei antspaudą, suteikė nusikaltimų padarymo priemones, kuriomis, sudarius UAB „R“ neva ūkinę-finansinę veiklą vykdančios bendrovės juridinį statusą, bendram organizuotos grupės nusikalstamam tikslui pasinaudojo organizuotos grupės nariai D. J. , M. K. , T. P. ; 2005 m. birželio 21 d. UAB „Hansa Lizingas“, (duomenys neskelbtini), patalpose, su UAB „Hansa lizingas“ sudarė lizingo sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, įvykdžius privalomą sąlygą, t. y. į UAB „Hansa Lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ sumokėję 30 proc. avansą nuo užsakomų prekių bendros sumos bei sutarties mokestį iš viso 13 935 Lt, 2005 m. liepos 1 d. šios sutarties pagrindu iš UAB „BMS Megapolis“ priklausančios parduotuvės, (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), gavo bendros 46 451,25 Lt vertės kompiuterinę techniką. A. P. , aktyviai dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, apgaule savo ir organizuotos grupės narių D. J. , R. P. , M. K. , T. P. naudai įgijo svetimą – UAB „Hansa lizingas“ bendros 32 515,85 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis, veikdamas organizuotagrupe, pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. P. , veikdamas organizuota grupe kartu su D. J. , R. P. , M. K., T. P. , turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą - UAB „NORD/LB lizingas“ bendros 67 174,95 Lt vertės turtą, atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje D. J. perdavęs UAB „R“ (duomenys neskelbtini) steigimo, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus bei antspaudą, suteikė nusikaltimų padarymo priemones, kuriomis, sudarius UAB „R“ neva ūkinę-finansinę veiklą vykdančios bendrovės juridinį statusą, bendram organizuotos grupės nusikalstamam tikslui pasinaudojo organizuotos grupės nariai D. J. , R. P. ; 2005 m. birželio 8 d. atvyko į UAB „NORD/LB lizingas“, (duomenys neskelbtini), ir UAB „R“ vardu su UAB „NORD/LB lizingas“ sudarytos lizingo sutarties pagrindu iš UAB „BMS Megapolis“ priklausančios parduotuvės, (duomenys neskelbtini), pasikėsino apgaule gauti UAB „NORD/LB lizingas“ bendros 67 174,95 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „NORD/LB lizingas“ darbuotojai nustatė dokumentų klastojimo faktą. Taip A. P. , aktyviai dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių D. J. , R. P. , M. K. , T. P. naudai įgyti svetimą – UAB „NORD/LB lizingas“ bendros 67 174,95 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis, veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. P. , veikdamas organizuota grupe kartu su D. J. , R. P. , M. K. , T. P. , turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą - UAB SEB „VB Lizingas“ bendros 67 174,95 Lt vertės turtą, atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, 2005 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje D. J. perdavęs UAB „R“ (duomenys neskelbtini) steigimo, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus bei antspaudą, suteikė nusikaltimų padarymo priemones, kuriomis, sudarius UAB „R“ neva ūkinę-finansinę veiklą vykdančios bendrovės juridinį statusą, bendram organizuotos grupės nusikalstamam tikslui pasinaudojo organizuotos grupės nariai D. J. , M. K. ; 2005 m,. birželio 8 d., atvyko į UAB SEB „VB Lizingas“, (duomenys neskelbtini), ir UAB „R“vardu su UAB SEB „VB Lizingas“ sudarytos lizingo sutarties pagrindu iš UAB „BMS Megapolis“ priklausančios parduotuvės(duomenys neskelbtini), pasikėsino apgaule gauti UAB SEB „VB Lizingas“ bendros 67 174,95 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB SEB „VB Lizingas“ darbuotojaib nustatė dokumentų klastojimo faktą. Taip A. P. , aktyviai dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių D. J. , R. P. , M. K. , T. P. naudai įgyti svetimą - UAB SEB „VB Lizingas“ bendros 67 174,95 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

A. P. 2005 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, kartu su D. J. parengęs nusikalstamų veikų padarymo planą, D. J. į pagalba pasitelkęs kitus organizuotos grupės narius M. K. , G. M. , A. P. , tyčia subūrė organizuotą grupę siekdamas, pasinaudojus realios ūkinės-finansinės veiklos nevykdančios UAB „E“ (duomenys neskelbtini) vardu ir dokumentais, daryti kelis (tarp jų ir sunkius) nusikaltimus. A. P. vadovaujant ir pačiam aktyviai dalyvaujant organizuotos grupės, skirtos keliems (tarp jų ir sunkiems) nusikaltimams daryti, veikloje, organizuotos grupės narys D. J. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, organizavo vadovavimą juridiniam asmeniui UAB „E“, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių vykdomai nusikalstamai veikai - pagamindamas ir panaudodamas netikrus dokumentus, pasikėsindamas apgaule įgyti svetimą turtą; šios grupės narys M. K. pagal organizuotos grupės veiklos planą, atlikdamas jam pavestą padėjėjo vaidmenį, pagal iš anksto suderintus planus veždavo nusikaltimų vykdytojus į nusikaltimų vietas, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, šios grupės narys A. P. pagal organizuotos grupės veiklos planą, atlikdamas jam pavestą vykdytojo vaidmenį, pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą; organizuotos grupės narys G. M. pagal organizuotos grupės veiklos planą, atlikdamas jam pavestą vykdytojo vaidmenį - pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „E“, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Taip, veikdamas organizuota grupe A. P. įvykdė šias nusikalstamas veikas:

Jis, veikdamas organizuota grupe pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. P. , veikdamas organizuota grupe kartu su D. J. , M. K. , G. M. , A. P. , atlikdamas organizatoriaus vaidmenį, vadovavo rengiant nusikalstamą veiką, kurios tikslas apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą – UAB „Tele2“ bendros 47 360,00 Lt vertės turtą; 2005 m. spalio mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, kartu su D. J. parengęs nusikalstamų veikų padarymo planą, numatęs nusikalstamos veikos įvykdymo būdus, priemones, D. J. į pagalba palenkęs M. K. , G. M. , A. P. pagal tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą dalyvauti darant nusikaltimą, taip šios organizuotos grupės nariams sudarė būtinas sąlygas nusikalstamu būdu sudarius neva veikiančios UAB„E“ įvaizdį, UAB „E“ vardu su UAB „Tele2“ sudarytos sutarties pagrindu iš UAB „Tele2“ atstovaujančios UAB „Stateta“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), apgaule gauti svetimą didelės vertės – UAB „Tele2“ bendros 47 360,00 Lt vertės turtą, o būtent: D. J. , A. P. , M. K. 2005 m. lapkričio mėnesio 3 d. atvykus ir UAB „Stateta“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotojams, atstovaujantiems – UAB „Tele2“, pateikus žinomai netikrus dokumentus bei pranešus žinomai netikrus duomenis apie neva ūkinę-finansinę veiklą vykdančios UAB „E“ juridinį statusą, pasikėsino apgaule, t. y. UAB „E“ vardu, su UAB „Tele2“ sudarytos mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties pagrindu gauti 40 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „NOKIA 623Oi“ bendros 45 960,00 Lt vertės ir 40 vnt. SIM kortelių bendros 1400 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes UAB „Stateta“ darbuotojai nustatė apgaulės požymius. Taip A. P. , parengiant nusikalstamą veiką, pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių D. J. , M. K. , A. P. , G. M. naudai įgyti svetimą didelės vertės – UAB „Tele2“ bendros 47 360 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kasaciniu skundu kaltinamasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, o tai laikytina kasacijos nagrinėjimo pagrindu pagal BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalį.

Kasatorius nurodo, kad BPK 332 straipsnio 8 dalis nustato, jog tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas. Skunde pažymima, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, jei paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichine liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Šioje byloje nenustatytas BPK 224 ar 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisyklių pažeidimas, taip pat nenustatyta, kad kuris nors kaltinamasis sirgo psichine liga.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisingą nuosprendį, tačiau iš esmės jokių motyvų, pagrindžiančių teismo šališkumą, nutartyje nenurodė, todėl tokia išvada laikytina deklaratyvia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas, o BPK 58 straipsnyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu priimti byloje objektyvų sprendimą.

A. P. teigimu, tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nutartyje nenurodė, nors tą privalėjo padaryti (BPK 332 straipsnio 8 dalis). Skunde pažymėta, kad teismo šališkumo klausimas nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose nebuvo keliamas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje (14-16 lapuose) išdėstyti, teismo nuomone, BPK pažeidimai, tarp jų ir esminiai, liečiantys nusikalstamų veikų apimties išdėstymą, vertinimą, prieštaringų išvadų formulavimą, įrodymų pateikimą, reikšmę teismo nuosprendžio išvadų pagrįstumui įvertinti, bet tokio pobūdžio BPK pažeidimai patys savaime negali būti pripažinti aplinkybėmis, priklausančiomis teismo šališkumo institutui.

A. P. manymu, prokuroro apeliaciniame skunde, paduotame ir dėl kasatoriaus, nebuvo ginčijama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai sumažino nusikalstamų veikų, nurodytų kaltinime, apimtį, kai kurias palikdamas neįvertintomis. Todėl, kasatorius teigimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų D. J. pareikštų kaltinimų apimties (14-15 nuosprendžio lapai), peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, galbūt siekdamas sustiprinti pirmosios instancijos teismo tariamą šališkumą.

Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad dėl esminio BPK pažeidimo byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be teisėto pagrindo nusprendęs nenagrinėti apeliacinių skundų (prokuroro, nuteistojo M. K. ) visa apimtimi, neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, suformulavo nepagrįstas, tendencingas ir išankstines išvadas dėl klausimų, kurie gali būti išsprendžiami tik nuosprendžiu (nusikalstamos veikos padarymas, bendrininkavimas ją padarant, jos sudėties įvertinimas ir kt.), ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 325 straipsnio reikalavimus, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Atsiliepimu į kaltinamojo A. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad su A. P. kasaciniu skundu nesutinka, laiko, jog jame išdėstyti argumentai ir prašymas yra nepagrįsti. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nutartyje išdėstė argumentus bei motyvus, paaiškinančius teismo sprendimą, todėl laikoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

Nagrinėjamoje M. K. , D. J. , R. P. , A. P. , A. K. baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį apeliacinės instancijos teismui skundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras G. B. ir nuteistasis M. K.

Apeliaciniu skundu prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl D. J. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, jo veikos perkvalifikavimo iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį bei bylos nutraukimo suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, dėl R. P. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, M. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, jo veikos perkvalifikavimo iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį bei bylos nutraukimo suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, A. P. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, prašė jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniu skundu M. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo ir nurodė, kad teismo yra padaryti BPK pažeidimai, tarp jų ir esminiai, liečiantys nusikalstamų veikų apimties išdėstymą, vertinimą, prieštaringų išvadų formulavimą, įrodymų pateikimą, turinčių reikšmę teismo nuosprendžio išvadų pagrįstumui įvertinti. Šios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nėra teisinės galimybės jų (skundų) nagrinėti visa apimtimi, o BPK 326 straipsnyje tarp sprendimų, kuriuos gali priimti apeliacinės instancijos teismas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nėra numatyta galimybė, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus.

Pagal teismų praktiką dėl apeliacinio proceso paskirties apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šios instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis (užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys) turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į teisingo bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.). Objektyvusis nešališkumas, kuris dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).

BPK pažeidimai, padaryti teismui priimant neatitinkantį BPK 305 straipsnio reikalavimų nuosprendį, net jei jie yra esminiai, savaime negali būti pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tokie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai ir jų sukelti padariniai gali būti ištaisyti pakeičiant nuosprendį (BPK 328 straipsnyje numatytas pagrindais) ar priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Naujo nuosprendžio priėmimas, bylos aplinkybių remiantis teismų išnagrinėtais įrodymais nustatymas, patikslinimas, pakeitimas, trūkstamų bausmės motyvų išdėstymas nereiškia, kad suvaržomos nuteistojo teisės, nes apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal jo skundą laikantis teisingo proceso garantijų, teismo posėdyje galint patikrinti įrodytomis nustatytas aplinkybes, bendrininkavimo faktus ir apeliacinės instancijos teismui turint pareigą pateikti motyvuotus atsakymus į apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus. Šioje situacijoje aktualu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi jurisdikciją ir BPK normų suteiktas galimybes ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytus nuosprendžio aprašomosios dalies procesinius pažeidimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šios instancijos teismo sprendime nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai, neduoda pagrindo spręsti, jog šie trūkumai rodo pirmosios instancijos teismo objektyvųjį šališkumą. Taigi šis teismas priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip iš esmės neišnagrinėjo prokuroro bei nuteistojo M. M. K. apeliacinių skundų ir padarė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 4 dalies pažeidimus.

Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pažeidimų sukelti teisiniai padariniai taisytini iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagal paduotus apeliacinius skundus pakartotinai patikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Aldona Rakauskienė

Viktoras Aidukas