A-525-2465-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-2465/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00034-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2;79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. Z. su skundu (b. l. 2-3) ir patikslintu skundu (b. l. 34-35) kreipėsi į teismą prašydama:

1) panaikinti Visagino savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. VAGKS-1.29-1;

2) įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) pagal pareiškėjos 2012 m. sausio 3 d. prašymą – paraišką Nr. 34 nustatyti realią 2012 m. sausio mėnesį buvusią jos turto vertę ir paskirti pareiškėjai socialinę pašalpą bei geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m sausio 3 d. Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui padavė prašymą – paraišką Nr. 34 skirti jai socialinę pašalpą bei geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., tačiau atsakovas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. Sž- 99 atsisakė skirti pareiškėjai socialinę pašalpą bei geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kadangi pareiškėjos nuosavybės teise turimo turto vertė viršija Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 14 straipsnyje nustatytą turto vertės normatyvą.

Pareiškėja 2012 m. sausio 4 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., statinių, taip pat gyvenamojo namo, nėra, šią aplinkybę patvirtina Utenos rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje. Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neinformavo pareiškėjos, kad iš VĮ „Registrų centras“ informacinės sistemos yra gauti duomenys apie pareiškėjos turtą bei jo vertę, kad turto vertė viršija įstatymo nustatytą normatyvą.

Teigė, kad atsakovas, ignoruodamas pareiškėjos 2012 m. sausio 4 d. pranešime ir Utenos rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 1 d. sprendime nurodytas aplinkybes, kad gyvenamasis namas, priestatas, ūkiniai pastatai, pirtis buvo fiziškai išardyti ir sunaikinti, neteisingai paskaičiavo pareiškėjos turto vertę - 75998,00 Lt, kai nustatytas bendro turto vertės normatyvas yra 75930,00 Lt, t.y. pareiškėjos turto vertė 2012 m. sausio mėn. buvo 68,00 Lt didesnė, nei nustatytas normatyvas, nors faktiškai pareiškėjos turto vertė 11 393 Lt mažesnė nei nustatytas turto vertės normatyvas.

Pareiškėja Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. vasario 6 d. išvadą dėl teisės į piniginę socialinę paramą ir 2012 m. vasario 13 d. sprendimą gavo tik 2012 m. birželio 22 d. Visagino savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2012 m. gruodžio 20 d. skundą dėl Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. vasario 13 d. sprendimo bei socialinės paramos skyrimo, 2013 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Visagino savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimas yra priimtas objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų, neįvertinus, kad atsakovas neteisingai paskaičiavo pareiškėjos turto vertę ir nepagrįstai nepaskyrė jai socialinės pašalpos, geriamojo bei karšto vandens, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, todėl jis neteisėtas ir turi būti panaikintas, o atsakovas yra įpareigotinas pagal pareiškėjos 2012 m. sausio 3 d. prašymą – paraišką Nr. 34 nustatyti buvusią realią 2012 m. sausio mėnesio pareiškėjos turimo turto vertę ir paskirti pareiškėjai socialinę pašalpą bei geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Atsakovas Visagino savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 50-52) į pareiškėjos N. Z. skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 14 straipsnyje nurodytas turtas. Pareiškėja prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė 2012 m. sausio 3 d. Atsakovas gavo iš VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenis apie pareiškėjos turtą ir jo vertę. Atlikus paskaičiavimus, buvo nustatyta, kad pareiškėjos bendra turto vertė yra 75998,00 Lt. Pažymėjo, kad 2012 m. sausio mėn. turto vertės normatyvas Visagino savivaldybėje buvo 75930,00 Lt. Taigi pareiškėjos bendro turto vertė 68,00 Lt viršijo nustatytą normatyvą, todėl pareiškėja neturėjo teisės į socialinę pašalpą bei geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai jau 2012 m. sausio 3 d. buvo žinoma, kad pagal registro duomenis, jos bendra turto vertė yra 75998,00 Lt. Pareiškėja 2012 m. sausio 4 d. pranešime nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., nėra statinių, jie fiziškai išardyti ir sunaikinti, prašė šio turto vertės neskaičiuoti, tačiau Visagino savivaldybės administracija nėra kompetentinga institucija, kuri galėtų sumažinti turto vertę. Iš pareiškėjos pateikto 2012 m. lapkričio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertės pakeitimas užfiksuotas 2012 m. spalio 8 d., tačiau pasikeitusi turto vertė negali būti pagrindu iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2012 m. sausio 3 d. prašymą – paraišką Nr. 34 dėl socialinės paramos paskyrimo už praėjusį laikotarpį. Atsakovas teigė, kad Visagino savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimas yra teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, turėtų būti atmestas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos N. Z. skundą dėl Visagino savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VAGKS-1.29-1 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi teisės aktų, reglamentuojančių nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims piniginės socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo tvarką ir sąlygas, nuostatomis, konstatavo, kad atsakovas teisingai paskaičiavo pareiškėjos turimo 2012 m sausio mėn. bendrą turto vertę ir pagrįstai priėmė 2012 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. Sž-99 neskirti jai socialinės paramos. Visagino savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. VAGKS-1.29-1 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pagal pareiškėjos 2012 m. sausio 3 d. prašymą – paraišką Nr. 34 iš naujo spręsti socialinės paramos jai skyrimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. klausimą.

Pažymėjo, kad iš pareiškėjos keliamų reikalavimų matyti, kad ginčas tarp šalių faktiškai kilo dėl to, kad atsakovas, gavęs iš pareiškėjos naujus dokumentus, iš naujo pagal jos 2012 m. sausio 3 d. prašymą – paraišką Nr. 34 nesprendė dėl socialinės pašalpos bei geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo išlaidų kompensacijos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. paskyrimo. Iš 2012 m. lapkričio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertės pasikeitimas užfiksuotas 2012 m. spalio 8 d., remiantis 2012 m. spalio 8 d. nustatytais statinių kadastrinių matavimų duomenimis. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prašyme – paraiškoje turi būti pateikti duomenys apie mėnesio, einančio prieš prašymo – paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai pagal vėlesnius prašymus kompensacija buvo paskirta.

III. Pareiškėja N. Z. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92-94), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija formaliai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims piniginės socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo tvarką ir sąlygas ir nepagrįstai nustatė, jog atsakovas teisingai paskaičiavo pareiškėjos turimo 2012 m sausio mėn. bendrą turto vertę ir pagrįstai priėmė 2012 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. Sž-99 neskirti jai socialinės paramos. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į visas aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė, kad Visagino savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. VAGKS-1.29-1 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pagal pareiškėjos 2012 m. sausio 3 d. prašymą – paraišką Nr. 34 iš naujo spręsti socialinės paramos jai skyrimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. klausimą. Teigia, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjai prašymo – paraiškos padavimo dieną buvo įteiktas informacinis lapelis, kurio 2 punkte nurodyta pareiškėjos teisė kreiptis į turtą vertinančią įmonę ir pateikti gautą turto vertinimo ataskaitą, jei ji nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto verte, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pareiškėja pažymi, kad ji kreipėsi į turtą vertinančią įmonę ir pateikė gautą turto vertinimo ataskaitą, turto vertės pasikeitimas užfiksuotas 2012 m. spalio 8 d., remiantis 2012 m. spalio 8 d. nustatytais statinių kadastrinių matavimų duomenimis. Mano, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos 2012 m. sausio 4 d. prašymą, 2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. (4.26)-1-463, informavo ją dėl turto vertės normatyvo piniginei paramai gauti nustatymo. Pareiškėja minėtą raštą teigia gavusi tik 2012 m. birželio 22 d.

Atsakovas Visagino savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 103-104), kuriame prašo palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo faktines ginčo aplinkybes, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje išvardinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai, kurių vienas yra nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Atsakovas teigia, kad apeliantė nenurodė konkrečių įstatymų ir jų normų, kurias pažeidė ar netinkamai pritaikė Panevėžio apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą. Apeliantė nurodė tik faktines aplinkybes, kurių neva neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnį teisę į socialinę pašalpą turi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį teisė į kompensaciją numatyta asmenims, kurie gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas, nurodytas to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

Įstatymo 15 straipsnis nustato nekilnojamojo turto ploto normatyvus, o 16 straipsnis reglamentuoja turto vertės normatyvo apskaičiavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, nuosavybės teise turimo turto vertė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-369/1K-174 patvirtinta „Nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės, turto vertės nustatymo metodika“ (toliau – ir Metodika).

Metodikos 2 punkte nurodyta, kad nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kuris kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos (toliau vadinama – pareiškėjas), prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“, 2 priedo „Turtas“ 1 ir 2 lentelėse nurodyto nekilnojamojo turto vertė nustatoma sumuojant visas nekilnojamojo turto (statinių, įskaitant nebaigtų statyti ir rekonstruojamų, bei žemės ir vandens telkinių) vidutines rinkos vertes, taip pat nekilnojamojo turto registre užfiksuotas indeksuotas miško medynų vertes, galiojančias paraiškos pateikimo dieną.

Metodikos 3 punkte nurodyta, kad siekiant nustatyti pareiškėjo teisę į piniginę socialinę paramą, piniginę socialinę paramą teikianti institucija ar įstaiga pareiškėjo pateiktame prašyme-paraiškoje nurodytus duomenis apie administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto, gyvenamosios, sodų, garažų (išskyrus pramoninius) paskirties ir pagalbinio ūkio statinius, žemės sklypus, miško medynus palygina su VĮ Registrų centre esančiais duomenimis apie pareiškėjo nekilnojamąjį turtą ir šio turto vertę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, siekdamas nustatyti, ar pareiškėja gali gauti piniginę socialinę paramą, jos (pareiškėjos) 2012 m. sausio 3 d. prašyme-pareiškime pateiktus duomenis palygino su VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenimis, kaip reikalaujama Metodikos 3 punkte. Buvo nustatyta, kad pareiškėjai prašymo-pareiškimo padavimo dieną priklausė šis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 40 500 Lt, esantis (duomenys neskelbtini),Visagino m.; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 5 070 Lt; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 480 Lt; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 140 Lt; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 450 Lt; pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 410 Lt; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 13 700 Lt, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 400 Lt esantis (duomenys neskelbtini) k., Visagino sav.; pastatas arka-intarpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 808 Lt, esantis (duomenys neskelbtini), Visagino m.; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 3 040 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) k., Visagino sav. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju abejoti registro duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Akcentuotina, kad vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prašymą – paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo – paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja prašymą – pareiškimą socialinei paramai gauti pateikė 2012 m. sausio 3 d., o jos turimo nekilnojamojo turto vertės pasikeitimas užfiksuotas tik 2012 m. spalio 8 d. remiantis 2012 m. spalio 8 d. nustatytais statinių kadastrinių matavimų duomenimis. Darytina išvada, kad pareiškėjos bendra turto vertė viršijo nustatytą turto vertės normatyvą, dėl ko pareiškėja atitinkamu laikotarpiu neturėjo teisės gauti piniginę socialinę paramą, todėl socialinė parama 2012 m. vasario 13 d. sprendimu jai nepaskirta pagrįstai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Visagino savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. VAGKS-1.29-1 yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodytų pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ar perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas