eAS-415-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-415-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00175-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – ir pareiškėjas, UAB „ OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gruodžio 5 d. išvadą „Dėl UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas vardu parengtos verslo vertinimo ataskaitos Nr. 21809 VAT_2014 SVA VHAN atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ Nr. T-36(14)-I (toliau – ir Išvada).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti jį pateikusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Bendrovė kelia ginčą dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. gruodžio 5 d. Išvados, kuria J. T. parengta verslo vertinimo ataskaita Nr. 21809 VAT_2014 SVA VHAN pripažinta neatitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 5 punkto ir 102.6 papunkčio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014, išaiškino, kad Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes yra tik Tarnybos nuomonė dėl ataskaitų atitikties, ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų galėtų būti kvestionuojamos, jei būtų skundžiami jų iš dalies nulemti, teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčijama Tarnybos Išvada nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas skundą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog skundžiama Išvada atsakovas neteisinga pripažino jau panaudotą verslo vertinimo ataskaitą, kurios pagrindu buvo priimti atitinkami sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo bei apmokėjimo už akcijas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl Išvados panaikinimo, neanalizavo, ar pareiškėjui ši išvada sukelia teisines pasekmes, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino, ar sukelia Išvada teisines pasekmes pareiškėjui, tik konstatuodamas, jog Išvados atskira tvarka nėra skundžiamos, o galėtų būti kvestionuojamos, jei būtų skundžiami jų iš dalies nulemti, teisines pasekmes sukeliantys administraciniai teisės aktai.

Įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taigi, po atsakovo išvados priėmimo, pasikeičia ataskaitos teisinis statusas, nes ataskaita nelaikoma teisinga, o neteisinga ataskaita negali būti pateikiama kitiems administravimo subjektams administraciniams sprendimams priimti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad dėl tos pačios ataskaitos vertintojai J.

T. yra iškelta drausmės byla ir paskirta drausminė nuobauda (kuri yra apskųsta), Išvados ginčijimui neturi teisinės reikšmės, kadangi Išvados priėmimas ir drausmės byla yra visiški atskiri procesai, todėl ginčijant drausminę nuobaudą, klausimai dėl Išvados teisėtumo ir/ar pagrįstumo nebus sprendžiami. Išvada yra priimama jau po Garbės teismo sprendimo, todėl, nagrinėjant Garbės teismo sprendimo pagrįstumą, po jo priimto administracinio akto teisėtumas nebus kvestionuojamas. Atitinkamai pareiškėjas neturi galimybės skųsti jokio kito akto, todėl, įgyvendinant teisminės gynybos prieinamumo principą, pareiškėjui turi būti suteikta teisė ginčyti jo atžvilgiu priimtą administracinį sprendimą.

Teismų praktikoje yra vienareikšmiškai konstatuota, jog tam tikrais atvejais atsakovo priimamos išvados gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas, atsisakydamas priimti skundą, pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, apribojo teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina ir tai, jog Turto vertinimo priežiūros tarnyba Išvados atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams klausimą nagrinėjo pagal Lietuvos banko priežiūros tarnybos paklausimą. Tokių paklausimų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. B1-14 patvirtintos Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės. Taisyklių 20 punktas aiškiai nurodo, jog Išvada gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Išvados gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paklausimų nagrinėjimo tvarka yra aiškiai reglamentuota Taisyklėmis, nustatant konkrečius nagrinėjimo terminus bei formą, tačiau atsakovas faktiškai gali Taisyklėmis nesivadovauti, kadangi ataskaitas parengę asmenys neturi teisės kvestionuoti atsakovo sprendimų jų parengtų ataskaitų pripažinimo neteisingomis kontekste.

Laikytina, jog atėmimas teisės ginčyti pareiškėją apkaltinantį sprendimą reiškia Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, nustatančio asmens teisę į teisingą teismą, pažeidimą, nes yra atimta galimybė asmeniui, kurio veiksmai įvertinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, gintis nepriklausomame ir nešališkame teisme ir viešai išgirsti teismo sprendimą savo teisių nustatymo klausimu. Be to, atsisakymu nagrinėti skundą galbūt buvo pažeistas ir asmenų lygiateisiškumo principas, skirtingai vertinant pareiškėją, rengusį ataskaitą, kuri pripažinta neteisinga, ir asmenį, pateikusį paklausimą dėl ataskaitos atitikties Įstatymo reikalavimams.

Kadangi tuo atveju, jeigu atsakovas, nagrinėdamas paklausimą, nesilaikytų Taisyklėse nustatytų procedūrų bei terminų, arba paklausėjo netenkintų priimtas atsakymas (Išvada), paklausėjas (pvz. Lietuvos banko priežiūros tarnyba) turėtų teisę ginčyti atsakovo veiksmus, rengiant išvadą, kai tuo tarpu, iš pareiškėjo ši teisė yra atimta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimybės apskųsti administraciniam teismui Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadą dėl verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimams.

Sprendžiant ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.).

Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nėra skundžiama, nes nesukelia teisinių pasekmių. Tokia Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada nepakeičia turto arba verslo vertinimo ataskaitos. Išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuomonė dėl šios ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada gali būti laikoma ir administracinės procedūros, kurios metu priimamas asmeniui teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dalimi. Tokia išvada galėtų būti kvestionuojama, skundžiant teisines pasekmes sukeliantį administracinį aktą.

Taigi ginčijama Išvada, kad verslo vertinimo ataskaita neatitinka reikalavimų, įtvirtintų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei Turto ir verslo vertinimo metodikoje, kaip savaime nesukelianti konkrečių teisinių pasekmių, nėra skundžiama administraciniam teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Tarnybos Išvada nesukelia pareiškėjui konkrečių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius