A-556-2132-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2132/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06947-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Ž. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 12–17), prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2013 m. spalio 16 d. raštą Nr. BR6-(1.14)-9657 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2013 m. rugsėjo 17 d. pretenziją ir priimti sprendimą ją tenkinti ir išmokėti jam paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Natura 2000 išmokos“; priteisti jo naudai iš atsakovo 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui 2012 m. birželio 15 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 37,55 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Natura 2000 išmokos“ (toliau – ir priemonė „Natura 2000 išmokos“). Kartu su paraiška pateikė ir saugomos teritorijos direkcijos išduotas pažymas apie jo valdoje nustatytus draudimus ir apribojimus, kuriose nurodytas jų galiojimo terminas – iki 2016 metų.

Atsakovas atsisakė išmokėti išmokas pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateikta 2012 metų pažyma, išduota saugomos teritorijos direkcijos pagal miško valdos buvimo vietą apie naudojamoje valdoje taikomą bent vieną iš draudimų ar privalomų apribojimų. Dėl to Agentūrai 2013 m. rugsėjo 17 d. pateikė pretenziją, į kurią buvo atsakyta skundžiamu 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-9657. Pareiškėjo manymu, atsakovas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymo Nr. 3D-151 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriuose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 12.1.5 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, einamaisiais deklaravimo metais, kaip ir reikalauja Taisyklių 12.1.5 punktas, jo naudojamoje valdoje yra taikomi tam tikri draudimai ir apribojimai ir tai patvirtina jo turimos ir atsakovui pateiktos pažymos, kurios galioja iki 2016 metų.

Atsakovo reikalavimas, kad saugomos teritorijos direkcijos pažyma, patvirtinanti draudimų ar apribojimų galiojimą, būtų išduota einamaisiais deklaravimo metais, nepagrįstas. Analogiškas pažymas atsakovui teikė kiekvienais metais (nuo 2007 iki 2011 metų). Pagal pateiktas pažymas atsakovas skyrė ir mokėjo paramas. Nuo 2010 iki 2012 metų ginčo teisinis reglamentavimas pakitęs nebuvo. Pareiškėjo manymu, Agentūros darbuotojams tenka pareiga konsultuoti paramos gavėjus, teikti jiems visapusišką pagalbą teikiant paraiškas paramai gauti.

Iš atsakovo negavo jokių pranešimų apie teisingai užpildytą paraišką, ar nepateiktus dokumentus. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas administracinėje teisėje galiojantis bendrasis principas, kad visi neaiškumai ir abejonės aiškinami asmens naudai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai akcentavo, kad pareiškėjas ginčo pažymos skiltį „Galiojimo laikas“, kurioje nurodyta 2007–2016 metai, suprato, kaip šio dokumento galiojimo terminą. Be to, seniūnijos specialistė, pildžiusi paraišką, taip pat patikino, kad pažyma yra tinkama.

Pareiškėjo manymu, Taisyklių 12.1.5 punkto reikalavimas nėra aiškus ir suprantamas. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamas Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra nemotyvuotas.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 32–33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-829; 2009, Nr. 43-1667) 3.6.1 punktą, už saugomų teritorijų direkcijų veiklos, išduodant pažymas apie valdoje nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams ar jų asociacijoms, siekiantiems paramos pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“, organizavimą atsakinga Saugomų teritorijų tarnyba.

Agentūra, gavusi Saugomų teritorijų tarnybos raštą, 2012 m. paraiškas administravo, vadovaudamasi Privataus miško savininkų ar jų asociacijų, siekiančių paramos pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“ ir kurių valdose nustatyti veiklos apribojimai, sąraše pateiktais duomenimis. Pažymėjo, kad pareiškėjas į minėtą sąrašą įtraukas nebuvo, o tai reiškia, jog pažyma 2012 m. jam nebuvo išduota. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad paraiškos administravimas buvo baigtas ir sprendimas „Dėl mokėtinos išmokos sumos bei taikomų sankcijų“ priimtas 2013 m. rugpjūčio 27 d.

Šio individualaus administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, jog pažymos galioja iki 2016 m. Pareiškėjo prie skundo pridedamose pažymose nurodytas galiojimo laikas yra vertinamas kaip miškotvarkos projekto galiojimas laikas. Agentūra sutinka su Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojos pareiškėjui elektroniniame laiške pateiktu aiškinimu, kad naują pažymą iš direkcijos privaloma gauti kiekvienais metais ir tokia tvarka galioja nuo 2007 metų.

Atsakovas pareiškėjo skundo teiginį, kad tos pačios paraiškos atsakovui buvo teikiamos kiekvienais metais (nuo 2007 iki 2011 metų), laiko ne visai tiksliu, kadangi teikiantis paraišką asmuo įsipareigoja pažymas turėti, tačiau nėra įpareigojimas jas Agentūrai pateikti, todėl ir pareiškėjas priedų prie paraiškos nepridėjo. Atsakovas sutinka su pareiškėjo nuomone, jog jis turi pareigą konsultuoti paramos gavėjus, tačiau pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas minėtais klausimais į Agentūrą nesikreipė. Teisės norma, kurioje yra nustatytas reikalavimas pateikti saugomos teritorijos direkcijos pažymą apie einamaisiais metais valdoje nustatytus veiklos apribojimus, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra aiški ir suprantama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu (b. l. 108–112) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 15 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. 12-1005455932-A1-1, kurioje deklaravo 37,55 ha miškų plotą, už kurį teikiama parama pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“ („Natura 2000 miškų ūkyje“). Pareiškėjas 2013 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad išmokos už 2012 metus jam nepriklauso. Dėl to 2013 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas pateikė pretenziją Agentūrai. Agentūra, išnagrinėjusi pateiktą pretenziją, 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. BR6-(1.14)-9657 ją atmetė. Šiame sprendime atsakovas nurodė, kad išmokos pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“ už 2012 metus pareiškėjui nebuvo skirtos, kadangi pareiškėjas nepateikė pažymos, išduotos saugomos teritorijos direkcijos pagal miško valdos buvimo vietą apie naudojamoje valdoje jo veiklai einamaisiais deklaravimo metais taikomą bent vieną iš Taisyklių 5.7.3.1-5.7.3.4 punktuose nurodytų draudimų ar privalomų apribojimų.

Teismas konstatavo, kad ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (Žin., 2007, Nr. 41-1560; 2012, Nr. 40-1976), kurių 12.1.5 punkte nustatyta, jog pareiškėjas (arba pareiškėjo įgaliotas asmuo), pretenduojantis gauti paramą pagal priemonę „Natura 2000 miškų ūkyje“, turi turėti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal miško valdos buvimo vietą apie naudojamoje valdoje jo veiklai einamaisiais metais taikoma bent vieną iš 5.7.3.1 – 5.7.3.4 punktuose nurodytų draudimų ar privalomų apribojimų, išskyrus 5.7.4 punkte nustatytą atvejį (5.7.4 punkte nustatyta, kad, jeigu dėl apribojimų, nustatytų 5.7.3.1 – 5.7.3.4 punktuose, pareiškėjas kreipėsi paramos 2011 metais ir jeigu nuo šio kreipimosi datos iki paraiškos pateikimo dienos pareiškėjo miško valdoje neįvyko pokyčių, pažymos iš saugomos teritorijos direkcijos pagal miško valdos buvimo vietą pateikti nereikia.

Tokiais atvejais informaciją apie valdoje nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams ar jų asociacijoms Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos teikia Agentūrai elektroniniu paštu). 2012 m. Paraiškoje nustatyta, kad paraiška gauti paramą pagal priemonę „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ teikiama vadovaujantis Tytuvėnų regioninio parko direkcijos išduota pažyma. Teikdamas paraišką, pareiškėjas taip pat įsipareigojo turėti miško valdai parengtą ir patvirtintą galiojantį miškotvarkos projektą (arba miškotvarkos projektą, pakoreguotą pagal saugomoje teritorijoje nustatytus veiklos apribojimus), kuriame nurodyti ūkinės veiklos apribojimai, sklypai ir plotas, kuriame jie taikomi, arba Valstybinės miškų tarnybos pažymą apie miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai, miškų žemėlapio fragmentas su pažymėtomis sklypo ribomis) ir saugomos teritorijos direkcijos pažymą apie valdoje nustatytus veiklos apribojimus (2012 m.

Paraiškos I priedo III skyrius „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal Paramos priemonę „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ 8 p.). Pareiškėjo teiginys, kad jo pateiktos saugomos teritorijos direkcijos pažymos laikytinos tinkamomis pagal Taisyklių 12.1.5 punktą, nepagrįstas. Pažymų apie valdoje nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams ar jų asociacijoms, siekiantiems paramos pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“, forma ir išdavimo tvarka yra nustatyta Pažymos apie valdoje nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams ar jų asociacijoms, siekiantiems paramos pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“, išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. 128V (toliau – ir Aprašas). Pagal ginčui aktualios redakcijos Aprašo (Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. V-100) 3 punktą, pažyma išduodama prašymą pateikusiems privataus miško savininkams ar privačių miškų asociacijoms, kurių miško valdos dydis „Natura 2000“ teritorijoje yra ne mažesnis kaip 0,5 ha miško naudmenų ir šiame plote jo veiklai einamaisiais deklaravimo metais (einamaisiais metais nuo pirmos paraiškų paramai priėmimo dienos) turi būti taikomas bent vienas iš šių draudimų ar privalomų apribojimų, nurodytų Aprašo 3.1–3.4 punktuose.

Aprašo 20 punkte nustatyta, kad išduotos pažymos galioja tik einamaisiais deklaravimo metais. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad, atitinkamais metais siekdamas gauti išmokas pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“, pareiškėjas turi turėti saugomos teritorijos direkcijos pažymą, patvirtinančią apie jo miško valdoje einamaisiais metais (tais metais, už kuriuos siekiama gauti paramą) taikomus draudimus ir privalomus ribojimus, t. y. kurioje būtų atspindėta faktinė einamųjų metų situacija, susijusi su miško valdoje nustatytais veiklos draudimais ir privalomais ribojimais.

Kaip matyti iš Aprašo priede pateiktos pažymos formos, skiltyje „Galiojimo laikas“ nurodoma miškotvarkos projekto galiojimo data. Pažymos formoje dokumento (pažymos) galiojimo laikas nenurodomas. Pareiškėjo pateiktose į bylą pažymose ir yra nurodytas miškotvarkos projekto galiojimo laikas, t. y. 2007–2016 metai. Teikdamas paraišką, pareiškėjas įsipareigojo turėti miško valdai parengtą ir patvirtintą galiojantį miškotvarkos projektą. Pažymų duomenys apie miškotvarkos projekto galiojimą patvirtina, kad pareiškėjas šį įsipareigojimą įvykdė.

Tačiau pareiškėjo pažymos, išduotos 2007 m. birželio 11 d., pagal Aprašo 20 punktą galiojo tik einamaisiais metais, t. y. 2007 metais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, įsipareigojo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, paraiškoje pateikti teisingus duomenis ir sutiko, jog jam pažeidus įsipareigojimus, būtų taikomas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos (2012 m. Paraiškos I priedo III skyrius „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal Paramos priemonę „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ 1 ir 5 p.)).

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikta informacija patvirtina, kad Tytuvėnų regioninio parko direkcija pareiškėjui pažymų apie 2012 metais deklaruotose miško valdose nustatytus veiklos apribojimus neišdavė. Susirašinėjimo su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiąja specialiste turinys patvirtina, kad pažymos apie deklaruotose miško valdose nustatytus veiklos apribojimus pareiškėjui nebuvo išduotos ir 2011 metais. Pareiškėjo pateiktos pažymos, kurios išduotos 2007 m. birželio 11 d., patvirtina tik 2007 metais valdoje buvusius veiklos apribojimus.

Teismas padarė išvadą, kad 2012 metais pareiškėjas neturėjo pažymos apie miško valdoje nustatytus veiklos apribojimus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nuo 2007 metų kiekvienais metais kartu su paraiškomis jis pateikdavo tas pačias 2007 metais išduotas pažymas ir gavo išmokas pagal priemonę, nėra reikšminga šiai bylai, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas 2012 metų einamasis laikotarpis. Be to, ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais byloje. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2011 metais pareiškėjui pažymos taip pat neišdavė.

Reikalavimas pateikti Agentūrai ginčo pažymą buvo taikomas tik 2007 metais (Taisyklių 13.5 p.), o vėlesnių redakcijų Taisyklės nustatė pareiškėjui pareigą einamaisiais metais tik turėti tokią pažymą, o ne ją pateikti (Taisyklių 12.1.5 p.). Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad reikalavimas turėti naują pažymą kiekvienais einamaisiais metais yra taikomas nuo 2007 metų. Teisės norma, nustatanti šį reikalavimą, yra aiški. Pareiškėjas dėl Taisyklių normų, susijusių su ginčo pažymomis, išaiškinimo į Agentūros specialistus nesikreipė.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Agentūra turėjo suteikti jam galimybę pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, teismas pažymėjo, jog tokios būtinybės šiuo atveju nebuvo, kadangi visą informaciją apie miško valdoje nustatytus veiklos apribojimus pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas pažymėjo ir tai, kad Agentūra, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153; nauja redakcija nuo 2012 m. vasario 10 d. (Žin., 2012, Nr. 18-830), nuostatas turi pareigą tikrinti, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju Agentūra šią pareigą atliko, įvertinusi informaciją, susijusią su Taisyklių 5.7.3 punkto reikalavimo įgyvendinimu.

Pareiga pateikti paraiškoje teisingą informaciją ir kitus būtinus dokumentus, įrodančius pareiškėjo atitikimą reikalavimams paramai gauti, tenka pačiam pareiškėjui. Atsakovo atsiliepimo argumentas, kad pareiškėjo 2012 m. paraiškos administravimas baigtas ir sprendimas, nurodantis galutinius paraiškos vertinimo rezultatus priimtas 2013 m. rugpjūčio 27 d., ir, kad šio sprendimo, kaip sukeliančio tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas neginčijo, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės šio ginčo išsprendimui neturi. Susipažinus su Agentūros 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. BR6-2086940, matyti, kad jame kalbama apie pareiškėjui pritaikytas sankcijas dėl kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, nesilaikymo, tačiau šiame sprendime nėra kalbama apie pareiškėjui taikomas sankcijas dėl Taisyklių 5.7.3 punkto reikalavimų nesilaikymo.

Motyvai dėl pastarųjų sankcijų taikymo buvo išdėstyti tik ginčijamame 2013 m. spalio 16 d. sprendime Nr. BR6-(1.14)-9657, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo pretenziją, kuris ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taisyklių 33.7 punkte nustatyta, kad sankcijos taikomos dėl nustatytų draudimų ar apribojimų, nurodytų 5.6.3 ir 5.7.3 punktuose, nesilaikymo, parama einamaisiais metais neteikiama. Kadangi pareiškėjas pažymos apie valdoje 2012 metais nustatytus apribojimus neturėjo, laikytina, kad jis neatitinka Taisyklių 5.7.3 punkto reikalavimų, todėl jam pagrįstai buvo taikytos sankcijos neskirti išmokos už 2012 metus pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinti ginčijamą 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-9657 ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui išmokas už 2012 metus pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“ nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl tokio prašymo teismas netenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 119–125) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti pareiškėjo naudai 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo NMA. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad kartu su Paraiška pareiškėjo pateiktos 2007 m. birželio 11 d. Tytuvėnų regioninio parko direkcijos pažymos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (toliau – ir Pažymos) neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau neanalizuoja, ar pareiškėjas, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, galėjo apie šiuos reikalavimus žinoti ir ar nebuvo suklaidintas. Pareiškėjas, pateikęs paraišką, ilgą laiką nesulaukė jokių žinių iš atsakovo, kodėl jam nėra išmokama priklausanti paramos suma. Dėl to pareiškėjas pateikė 2013 m. rugsėjo 17 d. pretenziją, į kurią buvo atsakyta skundžiamu 2013 m. spalio 16 d. raštu.

2. Pažymose aiškiai įvardytos valdos ir joms taikomi apribojimai bei šių apribojimų galiojimo laikas, taip pat nurodyta: „Galiojimo laikas 2007 - 2016 metai“. Pabrėžtina yra ir tai, kad pareiškėjas tas pačias Pažymas atsakovui teikė kiekvienais metais (nuo 2007 iki 2012 metų) ir jos visada buvo priimamos kaip tinkamos, parama kiekvienais metais būdavo skiriama ir išmokama. Pažymose nurodytas galiojimo laikas nebuvo aiškiai suprantamas ir vienodai vertinamas ir institucijų bei paraišką priėmusių tarnautojų. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikia teismui įrodymus, kad paramą, turėdamas 2007 metais išduotas pažymas, pareiškėjas gavo visais 2007-2011 metais. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo argumentu, kad ši aplinkybė yra nesvarbi bylai, kadangi, pareiškėjo nuomone, paramos skyrimas daugelį metų, nuolatos pateikiant, seniūnijos darbuotojams parodant Pažymas, suformavo pagrįstą pareiškėjo įsitikinimą apie jo turimų Pažymų tinkamumą ir teisėtus lūkesčius gauti išmokas ir 2012 metais.

3. Pareiškėjui pateikus formaliai netinkamus dokumentus, tačiau faktiškai atitinkant keliamus reikalavimus, atsakovas privalėjo pripažinti, kad pareiškėjas klydo sąžiningai dėl informacijos stokos ir institucijų suklaidinimo, ir netaikyti pareiškėjui jokių neigiamo poveikio priemonių (tokių kaip atsisakymas skirti jam iš tiesų priklausančią paramą). Atsakovas privalėjo, vertindamas paraišką ir spręsdamas dėl išmokų skyrimo, išsiaiškinti, kokias pažymas iš tiesų turi pareiškėjas. Pateikus tokį paklausimą ir įvykdžius pareigą konsultuoti pareiškėją, pareiškėjas būtų nedelsdamas įvykdęs reikalavimą pateikti reikiamas pažymas. Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 23 d. įsakymas, kuriame apibrėžiamas pažymų galiojimas, pareiškėjui niekada, net pateikus rašytinę pretenziją atsakovui, nebuvo nurodytas, taigi pareiškėjas, veikdamas rūpestingai, pildant paraišką konsultuojamas specialistų ir jais pasitikėdamas, negalėjo numatyti, kad jo pateikiami dokumentai bus netinkami išmokoms gauti. Būtent atsakovas yra paramos teikimą administruojanti ir pareiškėjo paraišką vertinanti institucija, ir pareiškėjas visiškai pagrįstai tikėjosi informacijos suteikimo ir galutinio sprendimo iš šios kompetentingos institucijos. Pabrėžtina yra ir tai, kad administracinėje teisėje galioja bendrasis principas (konkretizuotas atskiruose administracinės teisės pošakiuose – mokesčių teisėje, konkurencijos teisėje ir kt.), kad visi neaiškumai ir abejonės dėl įstatymo turinio yra aiškinami asmens naudai.

Atsakovas NMA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136–140) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas įsipareigojo Paraiškoje pateikti teisingus duomenis, todėl Agentūra preziumuoja, jog pareiškėjo informacija Paraiškoje yra teisinga, tačiau pažymėtina tai, kad Agentūra, administruodama paraiškas, privalo vadovautis taip pat ir kitų institucijų pateiktais duomenimis (tarp jų ir duomenimis pateiktais Saugomų teritorijų tarnybos). Paraiškos administravimas buvo baigtas 2013 m. rugpjūčio mėnesį ir buvo priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes – t. y. sprendimas, kuriame buvo nurodyti galutiniai Paraiškos vertinimo rezultatai. Šio sprendimo, kaip jau minėta, pareiškėjas neskundė. Parama buvo mokama pagal Saugomų teritorijų tarnybos informaciją, t. y., ar pareiškėjas einamaisiais paraiškos teikimo metais turi reikiamas (ir galiojančias) pažymas. Tikrinti šią informaciją Agentūra neturi pareigos. Pažymos forma, priešingai nei teigia pareiškėjas, leidžia suprasti, kad pareiškėjo prie skundo pridedamose Pažymose nurodytas galiojimo laikas yra miškotvarkos projekto (kurį pareiškėjas pateikė, siekdamas gauti Pažymas) galiojimo laikas. Pareiškėjas dėl Pažymų galiojimo laiko į Agentūrą nesikreipė. Pastebi, kad Agentūra negali atsakyti ir neatsako už kitų (savarankiškų) subjektų veiksmus ar neveikimą. Pareiškėjas skunde klaidingai tvirtina, kad jis ilgą laiką nesulaukė jokių žinių iš atsakovo, kodėl jam nėra išmokama priklausanti paramos suma. Pareiškėjas dėl jam neva priklausančios neišmokėtos paramos sumos į Agentūrą nesikreipė. Nustatytais terminais, baigusi Paraiškos administravimą, Agentūra priėmė sprendimą dėl apskaičiuotos mokėtinos sumos, o, gavusi pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. pretenziją, įstatymo nustatytais terminais pateikė pareiškėjui atsakymą į ją. Agentūra sutinka turinti pareigą konsultuoti pareiškėjus, tačiau pažymi, kad pareiškėjas minėtais klausimais į Agentūrą nesikreipė. Agentūra nemano, kad teisiniame reglamentavime esama neaiškumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 2013 m. spalio 16 d. surašytame dokumente Nr. BR6-(1.14)-9657, kuris buvo apskųstas teismui, pareiškėjui (apeliantui) pateikiamas atsakymas į jo 2013 m. rugsėjo 17 d. pretenziją (b.l. 21), kuria siekta išsiaiškinti, kodėl jam nebuvo išmokėtos išmokos (b.l. 6-8).

Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsakydama į pateiktą pretenziją, 2013 m. spalio 16 d. dokumente išvardino priežastis, kodėl nebuvo skirta ginčo parama bei nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų atkreipia dėmesį į atitinkamas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš turimos bylos medžiagos, pareiškėjas 2012 m. pateikė Paraišką paramai gauti. 2012 m. Paraiškos I priedo III skyriuje „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal Paramos priemonę „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ nurodyta, kad paraiška gauti paramą pagal priemonę „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ teikiama vadovaujantis Tytuvėnų regioninio parko direkcijos išduota pažyma. Ši faktinė aplinkybė byloja, jog 2012 m. Paraiška buvo konkretus pareiškėjo prašymas gauti ginčo paramą už 2012 m.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą dėl mokėtinų išmokų sumų bei taikomų sankcijų (b.l. 82-83), kuriuo buvo įvertinta pareiškėjo (apelianto) 2012 m. birželio 15 d. pateikta paraiška dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gavimo. Vadinasi, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu išspręstas ir aspektas dėl paramos pagal priemonę „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog iš Agentūros 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. BR6-2086940 turinio matyti, kad jame kalbama tik apie pareiškėjui pritaikytas sankcijas dėl kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, nesilaikymo, bet sprendime nėra pasisakoma apie pareiškėjui taikomas sankcijas dėl Taisyklių 5.7.3 punkto reikalavimų nesilaikymo. Padaręs minėtą išvadą, Vilniaus apygardos administracinis teismas toliau ir nenurodė, ar 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendime pareiškėjui mokėtina galutinė paramos suma apima ir atsisakymą išmokėti ginčo paramos sumą. Jei taip, tai reiškia, kad, net nesant pateikto teisinio kvalifikavimo ir įvardytų konkrečių faktinių aplinkybių, aptariamu sprendimu pareiškėjui buvo paneigta ginčo parama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtent taip buvo, nes tai akivaizdžiai sąlygoja Agentūros atsakymas į pretenziją, kur nurodoma „<...> informuojame, kad parama pagal Programos priemonę Natura 2000 miškų ūkyje Jums neskirta pagrįstai dėl žemiau išvardytų priežasčių“. Šis sakinys leidžia tvirtinti, kad sprendimas dėl ginčo paramos jau yra priimtas, o žemiau bus atkartojamos/nurodomos/išvardijamos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Vadinasi, susiklostė tokia situacija: sprendimas dėl ginčo paramos priimtas 2013 m. rugpjūčio 27 d.; 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas dėl atsisakymo skirti ginčo paramą, manytina, nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais (kadangi šis sprendimas nėra ginčo dalykas ir gali būti nagrinėjamas teismuose ateityje, kategoriška išvada nedarytina bei plačiau šis momentas nebeaptarinėtinas); 2013 m. spalio 16 d. dokumentas – atsakymas į pretenziją, nėra individualus teisės aktas, nepriklausomai nuo to, kad jame įvardijamas atitinkamas teisinis reguliavimas. Juk iš pačios pretenzijos matyti, kad pareiškėjas siekė tik tam tikro aiškumo („prašau raštu, <...> paaiškinti, kodėl man buvo atsisakyta mokėti išmokas už 2012 m.“ – taigi 2013 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjui buvo žinoma bei aišku, kad ginčo paramą jam jau atsisakyta mokėti) dėl atsisakymo išmokėti ginčo paramą už 2012 metus pagal jo 2012 m. birželio 15 d. paraišką, kuris (aiškumas) buvo įneštas skundžiamu dokumentu realiai nesukeliančiu teisinių pasekmių.

Iš tikrųjų, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tačiau į šį ratą pareiškėjo reikalavimas vis dėlto nepatenka. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims, nepaisant ir jame nurodomo vienokio ar kitokio teisinio reguliavimo. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame pakankamai aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne dėl dokumento, kuriame aiškinama subjektui, kas buvo padaryta bei koks sprendimas jau priimtas. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. O nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto.

2013 m. spalio 16 d. dokumentas adresuotas pareiškėjui, nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinis aktas, nes jame nesuformuluotos jokios privalomojo elgesio taisyklės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14-15 d.). Vadinasi, dėl tokio dokumento (veiksmo) administracinė byla negalima. Teisminis nagrinėjimas dėl atitinkamos informacijos pateikimo teisiškai beprasmis. O tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti iškeltą reikalavimą, nepaisant 2013 m. spalio 16 d. dokumente nurodyto teisinio reguliavimo, dokumento apimties. Šioje dalyje (dėl aptariamo pirmojo reikalavimo) byla turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-17-06; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1062/2010).

Turint omenyje, jog antrasis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. pretenziją ir priimti sprendimą ją tenkinti ir išmokėti pareiškėjui paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Natura 2000 išmokos“ yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, nutrauktina visa administracinė byla.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ž. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti, o bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius