AS-602-5-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-5/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01693-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 59; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. gegužės 22 d. buvo gautas pareiškėjo UAB „Aisnera“ (toliau – ir pareiškėjo; UAB „Aisnera“) skundas, kuriame prašoma panaikinti 2013 m. gegužės 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovo) viršininko nurodymus Nr. (23.16-08)-319-2698, Nr. (23.16-08)-319-2699 ir Nr. (23.16-08)-319-2700. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi bendrovė šiuo metu neturi jokių lėšų ir turto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad 2013 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi pareiškėjas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo atleistas, todėl pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2013 m. birželio 6 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.

Pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų, todėl teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 41 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pažymi, kad UAB „Aisnera“ šiuo metu neturi jokių lėšų ir turto, todėl ji yra atleistina nuo žyminio mokesčio. Prašymas atleisti grindžiamas pažyma apie turtą ir pajamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas nepašalino esminio skundo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio, laikė UAB „Aisnera“ skundą nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. gegužės 22 d. buvo gautas pareiškėjo UAB „Aisnera“ skundas ir prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 2013 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi pareiškėjas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo atleistas, todėl nustatytas terminas iki 2013 m. birželio 6 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Minėto trūkumo laiku nepašalinus, priimta ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Pateiktam skundui (prašymui) neatitinkant ABTĮ nustatytų reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas privalo sumokėti žyminį mokestį dėl to, kad jo skunde suformuluoti reikalavimai nėra įtraukti į ABTĮ 40 str. numatytą žyminiu mokesčių neapmokestinamų skundų sąrašą. Pažymėtina, kad skunde pareiškus reikalavimą, kuris nepatenka į LR ABTĮ 40 str. numatytą neapmokestinamų skundų sąrašą, už skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi tikrinamu atveju nėra ginčo dėl to, kad UAB „Aisnera“ skundas nepriskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsniu ir 39 straipsnio 1 dalimi, bendrovė turėjo pareigą sumokėti 100 Lt žyminį mokestį.

ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra siejamas išimtinai su fizinio asmens sunkia finansine padėtimi. ABTĮ nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS3-90/2004, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-589/2012), kuriuo yra pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino UAB „Aisnera“ pareikšto prašymo ir, negavęs žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, padarė teisingą išvadą, jog aptariamas skundo trūkumas liko nepašalintas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliktina galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius