A-662-491-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-491/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-0250-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.3; 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjams D. M., N. G., R. M., Ž. G.,

pareiškėjų atstovui advokatui M. S.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams A. V. ir J. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ atstovui T. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei R. D.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“ atstovams advokatams A. M. ir D. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., Ž. G., A. S. B., D. M., M. M., P. P. (P. P.), E. K., S. B., N. G., S. S., G. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus bakalėja“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, asociacijai „Antakalniečių bendruomenė“ dėl potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. M., Ž. G., A. S. B., D. M., M. M., P. P. (P. P.), E. K., S. B., N. G., S. S., G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-5) prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 28 d. potvarkį Nr. TT-6 (toliau – ir Potvarkis), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. 0101/0045:765), Vilniuje, detalusis planas, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino.

Skunde pareiškėjai nurodė, kad detaliojo plano projektas 2010 m. gegužės 24 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. buvo viešai apsvarstytas su visuomene. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. lapkričio 2 d. posėdyje buvo svarstomas detaliojo plano tvirtinimo klausimas, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Taryba 2012 m. liepos 18 d. posėdyje nusprendė daryti pertrauką sprendimo projekto „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ svarstyme, o naujos redakcijos projektą su sumažintu aukštingumu ir užstatymo intensyvumu bei įvažiavimu iš Smėlio gatvės dar kartą svarstyti Miesto plėtros bei Socialinių reikalų komitetuose. Šie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Su skundais dėl sklypo detaliojo plano sprendinių, kurie prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui, 2011 m. liepos 22 d. kreipėsi į atsakovą, kuris pažeidimų nenustatė. Seimo kontrolierius detaliojo plano rengėjams rekomendavo remtis Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ir pakoreguotą detalųjį planą teikti svarstyti visuomenei, tačiau detaliojo plano rengėjai šios rekomendacijos nepaisė. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė netinkamą teisinį ir faktinį pagrindą Potvarkiui priimti, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio 5 dalį. Atsakovas neturėjo teisės perimti iš Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijos tvirtinti savivaldybės teritorijoje esančio sklypo detalaus plano, nes Miesto plėtros departamento direktorius pateikė planavimo organizatoriui rašytinį motyvuotą atsakymą, kuriame nurodė priežastį, dėl ko 2011 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė sprendimą netvirtinti detaliojo plano. Planavimo organizatorius kreipėsi į atsakovą, o atsakovas, nesant sąlygos įgyvendinti nustatytą kompetenciją, ginčijamu individualiu aktu patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas kompetencijai įgyvendinti bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taip pat pažymėjo, kad detaliojo plano 2010 m. lapkričio 16 d. svarstymo metu neatsižvelgta į gyventojų pastabas, kuriose nurodyta, kas konkrečiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir norminiams dokumentams. Detaliojo plano rengėjas savo 2010 m. gruodžio 8 d. rašte (duomenys neskelbtini) gyventojams teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės komisijos išvadose sklype augantys medžiai nėra saugomi. Tai, kad medžiai saugotini, yra nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Aplinkos apsaugos 2010 m. liepos 21 d. rašte Nr. A51-16101-(3.3.4.1-BR4). Patvirtintame detaliajame plane medžiai bus iškirsti, remiantis VTPSI raštu, kuriame teigiama, kad nukirstus medžius galima kompensuoti sodinant naujus. Tai yra pažeidimas ir siūloma kompensacija nepakeis saugotinų didelių ir vertingų medžių.

Atsakovo 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. 2D-2883 Karo akademijos degalinė pavadinama „sandėliu“ ir „kuro paskirstymo pastatu“, todėl čia netaikomi Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtinto aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61, (toliau – ir STR 2.06.01:1999) reikalavimai dėl minimalių atstumų nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų (iki daugiabučių gyvenamųjų namų sienų artimiausių taškų – 50 m). 2011 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 12-01-740 (13 priedas) Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad Karo akademijos teritorijoje esančioms degalų kolonėlėms taikomas STR 2.06.01:1999 reikalavimas. Nors atsakovas 2011 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2D-554 nurodė papildyti detaliojo plano transportinę dalį, pateikti transporto srautų analizę, tačiau patvirtintame detaliajame plane to nėra: nepaminėti srautai, susidarantys mokiniams einant ir juos vežant į Vilniaus J. Lelevelio mokyklą ir šalia esančią Antakalnio gimnaziją Smėlio ir Antakalnio gatvėmis. Atsakovo patvirtintame detaliajame plane pastatų aukštingumas nurodytas skirtingai, neteisingai nurodyti atstumai nuo gretimų įvažiavimų iš Antakalnio g., o įvažiavimas į požeminę automobilių saugojimo aikštelę privalėjo būti rengiamas pagal STR 2.06.01:1999. Dėl detaliojo plano patvirtinimo didėja eismo intensyvumas siauroje Smėlio gatvėje, bloginama insoliacinė situacija gretimiems pastatams, o taip pat J. Lelevelio mokyklai, iškertami saugotini želdiniai ir pabloginama ekologinė situacija, pažeidžiamos projektavimo sąlygos, pagal kurias statomų pastatų aukštingumas neturi viršyti gretimai esančių pastatų, taip pat projektavimo metų galiojusios normos dėl atstumo iki mokyklos, nesilaikoma reikalavimo išlaikyti 50 m atstumą iki Karo akademijos teritorijoje esančios degalinės, bus apsunkintas įvažiavimas į sklypą. Detaliojo plano organizatorius žinojo detaliojo plano trūkumus, tačiau jų nepaisė.

Prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 825 neprieštaravimo Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, 120 straipsniui bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 19 punktui; taip pat, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3, 4, 5 ir 7 punktai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniui ir 26 straipsnio 4 daliai.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 112-115a) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad VTPSI laikydamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies, Tvarkos aprašo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-08-02 įsakymo Nr. 1V-123 „Dėl Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo įgyvendinimo“, nuostatų, 2012 m. liepos 31 d. gavusi planavimo organizatoriaus UAB „Vilniaus bakalėja“ prašymą patvirtinti detalųjį planą, patikrino Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-887, kuriuo buvo pateikta teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių šis patikrinimo aktas galėtų būti pripažintas neteisėtu, priėmė šioje byloje ginčijamą Potvarkį. Pažymėjo, kad Taryba 2012 m. liepos 18 d. posėdžio protokole, svarstant UAB „Vilniaus bakalėja“ detaliojo plano patvirtinimą, padarė pertrauką šio klausimo svarstyme, nors tai nenumatyta Teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. gruodžio 15 d. planavimo sąlygose nurodė, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini) taikomi Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniai. Planavimo sąlygose nebuvo nurodyta, kokie konkretūs užstatymo rodikliai turi būti numatyti detaliajame plane, todėl UAB „Vilniaus bakalėja“ kilo pareiga detaliajame plane nustatyti tokius užstatymo rodiklius, kurie neviršytų bendrajame plane nustatytų maksimalių rodiklių. Detaliojo plano sprendiniai bendrojo plano sprendiniams neprieštaravo. Atkreipė dėmesį, kad detalusis planas Nuolatinėje statybos komisijoje 2010 m. gruodžio 8-9 d. posėdžio protokolu Nr. 1-50-49 buvo suderintas visų suinteresuotų institucijų. Nesant Tarybos sprendimo tvirtinti detalųjį planą, taip pat atsisakymo tvirtinti detalųjį planą, UAB „Vilniaus bakalėja“ turėjo teisę kreiptis dėl detaliojo plano tvirtinimo į VTPSI.

Dėl pareiškėjų skunde nurodyto teiginio, kad dėl detalaus plano sprendinių didėja eismo intensyvumas siauroje Smėlio gatvėje, nurodė, kad detalusis planas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Infrastruktūros skyriaus 2010 m. sausio 26 d. planavimo sąlygas Nr. 3166. Pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų dėl skunde minimos bloginamos insoliacinės situacijos aplinkiniams pastatams, taip pat ir J. Lelevelio mokyklai, kurios interesams pareiškėjai nėra įgalioti atstovauti. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato, kad detaliųjų planų, kuriais numatoma gyvenamųjų pastatų statyba, sprendiniais būtų sprendžiami gretimų žemės sklypų ir juose esančių pastatų insoliacijos klausimai, nes šie klausimai turi būti sprendžiami rengiant gyvenamojo pastato techninį projektą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas nenumato absoliutaus draudimo kirsti saugotinus medžius, todėl detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, kurie galioja tik planuojamam žemės sklypui, todėl 9 liepų kirtimas už šio žemės sklypo ribų, nėra detaliojo plano sprendinys, o tik projektinis pasiūlymas. Nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiu, kad detalusis planas pažeidžia Administracijos Miesto plėtros departamento planavimo sąlygų nuostatas, nes planavimo sąlygose nebuvo nurodyta, kokie konkretūs užstatymo rodikliai turi būti numatyti detaliajame plane. Detaliojo plano sprendinys numatyti 5-7 aukštų pastatą neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams ir planavimo sąlygų reikalavimams. Tą patvirtino ir planavimo sąlygas išdavusios institucijos atstovo detaliojo plano suderinimas Vilniaus miesto savivaldybės sudarytoje Nuolatinėje statybos komisijoje 2010 m. gruodžio 8-9 d. posėdžio protokolu Nr. 1-50-49.

Pareiškėjų teiginys dėl neišlaikyto atstumo iki mokyklos yra neparemtas jokiomis teisės aktų nuostatomis ir įrodymais, nepažeidė pareiškėjų subjektinių teisių. Pareiškėjai nepagrindė savo teiginių, kad reikalavimas išlaikyti 50 m atstumą iki degalinės, esančios Karo akademijos teritorijoje, pažeidžia jų subjektines teises. Pažymėjo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje nėra registruota degalinė. Nėra duomenų, kad technologinei įrangai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatuoti būtų išduotas atestatas vykdyti veiklą, susijusią su degalų pardavimu.

Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota sanitarinė apsaugos zona šiuo adresu, todėl detalusis planas buvo parengtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir jiems neprieštarauja. Seimo kontrolieriaus 2011 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. 4D-2011/4-918/3D-3060 Seimo kontrolierius tyrimą pagal pareiškėjų skundą nutraukė. Pažymoje nebuvo jokio nurodymo iš naujo rengti detalųjį planą ir pateikti jį svarstyti visuomenei. UAB „Vilniaus bakalėja“ 2011 m. gegužės 3 d. raštu papildė detaliojo plano aiškinamąjį raštą transporto srautų analize, todėl pareiškėjų teiginys, kad nebuvo įvykdytas reikalavimas parengti transporto srautų analizę, yra nepagrįstas.

Tai patvirtina ir Administracijos Komunalinio ūkio departamento atstovo sprendimas suderinti detalųjį planą. Pareiškėjų pastaba, kad detaliajame plane neteisingai nurodyti atstumai nuo gretimų įvažiavimų iš Antakalnio g. – nėra nurodytas ties šviesoforu esantis įvažiavimas į J. Lelevelio mokyklos teritoriją, yra niekuo nepagrįsta ir neargumentuota. Pažymėjo, kad STR 2.06.01:1999 VI skyriaus 11 lentelės pastaboje yra nustatyta, kad 11 lentelės reikalavimai netaikomi požeminiams, pusiau požeminiams garažų pastatams ir stovėjimo vietoms, įrengtoms pastatų rūsiuose, pirmuosiuose ar cokoliniuose aukštuose, jeigu šių pastatų automobilių saugojimo patalpose nėra langų.

VI skyriaus 3.5 punkte nurodyta, kad atstumai nuo požeminių ir pusiau požeminių garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m, o iki vaikų įstaigų, mokyklų teritorijų ir medicinos stacionarų ribų – 20 m. Šie atstumai taikomi statant garažus iki 300 vietų. Šios nuostatos yra nurodytos detaliojo plano aiškinamajame rašto skyriuje. Garažams ir stovėjimo aikštelėms, kuriose yra iki 50 vietų, galima numatyti tuos pačius įvažiavimus ir išvažiavimus.

Garažuose ir stovėjimo aikštelėse, kuriose yra daugiau kaip 300 vietų, įvažiavimai turi būti nutolę vienas nuo kito ne mažiau kaip per 20 m. Detaliojo plano sprendiniai atitinka šias teisės normas, o požeminės stovėjimo aikštelės įvažiavimai bus detaliai suprojektuoti rengiant gyvenamojo namo techninį projektą. Nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad derinant detalųjį planą neatsižvelgta į jų pateiktas pastabas viešo svarstymo metu. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

Todėl vien ta aplinkybe, kad į pareiškėjų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, nedaro detaliojo plano neteisėtu. Detaliojo plano viešo svarstymo procedūros buvo atliktos laikantis teisės aktų reikalavimų. Visos suinteresuotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės sudarytoje Nuolatinėje statybos komisijoje 2010 m gruodžio 8-9 d. posėdžio protokolu Nr. 1-50-49 suderino detalųjį planą. Šie suderinimai nėra panaikinti ar atšaukti. Detalusis planas buvo du kartus patikrintas ir nenustatyti jokie pažeidimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 120-132) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad yra planavimo organizatorius, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2009 m. gruodžio 15 d. išdavė planavimo sąlygas žemės sklypui – 0,2300 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4400-1634-9761, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, detaliojo planavimo dokumentui rengti. Parengus detalųjį planą, atliktas dokumento sprendinių poveikio vertinimas, atlikta viešo svarstymo su visuomene procedūra: 2010 m. gegužės 24 d. įvyko pirmasis viešas susirinkimas, 2010 m. lapkričio 16 d.

įvyko pakartotinis viešas susirinkimas. 2010 m. gruodžio 8 d. – 2010 m. gruodžio 9 d. įvyko detaliojo plano derinimas Vilniaus miesto Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri priėmė sprendimą detalųjį planą derinti. Detalusis planas buvo pateiktas tikrinti VTPSI Vilniaus skyriui, kuris patikrinęs detaliojo plano sprendinių atitikimą išduotoms planavimo sąlygoms, įstatymų, Vyriausybės nutarimais nustatytų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams, 2011 m. gegužės 4 d. patikrinimo aktu pateikė teigiamą patikrinimo išvadą, su siūlymu tvirtinančiai institucijai detalųjį planą tvirtinti.

Pateikė prašymą Tarybai tvirtinti detalųjį planą. Detaliojo plano projektas buvo svarstytas Tarybos 2011 m. lapkričio 2 d. posėdyje, kuriame pasiūlyta pakoreguoti sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, tačiau nenurodyta, kaip ir kokius detaliojo plano sprendinius siūloma koreguoti. Savo iniciatyva, atsižvelgdamas į viešo svarstymo metu išsakytas pastabas, papildomai parengė techninių kompensacijų priemonių brėžinį, numatant priešgaisrinės saugos priemones Smėlio gatvės raudonųjų linijų ribose ir kreipėsi į VTPSI Vilniaus skyrių su prašymu įvertinti papildomą medžiagą ir suteikti informaciją, ar reikalinga iš naujo pateikti tikrinimui detalųjį planą.

VTPSI Vilniaus skyrius 2011 m. lapkričio 25 d. raštu nurodė, kad detaliojo plano galiojimo ribose sprendiniai nepasikeitė ir detaliojo plano projektas jau buvo patikrintas ir surašytas 2011 m. gegužės 4 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti. Todėl 2012 m. kovo 14 d. pateikė naują prašymą Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinti detalųjį planą. Kadangi tuo metu ėjo į pabaigą 2011 m. gegužės 4 d. VTPSI išduoto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto galiojimo terminas, detaliojo plano projektas buvo iš naujo patikrintas VTPSI Vilniaus skyriaus, kuris 2012 m. gegužės 9 d. išdavė naują teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, su teigiama patikrinimo išvada ir siūlymu tvirtinančiai institucijai detalųjį planą tvirtinti.

Tokiu būdu prašymo tvirtinti detalųjį planą ir reikiamų dokumentų pateikimo Vilniaus miesto savivaldybei procedūra užbaigta 2012 m. birželio mėn., planavimo organizatoriui pateikus savivaldybei naują 2012 m. gegužės 9 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Pažymėjo, kad nuo prašymo patvirtinti detalųjį planą pateikimo savivaldybei dienos praėjo daugiau kaip 20 darbo dienų, ir detalusis planas per šį laikotarpį nebuvo patvirtintas bei motyvuotas atsakymas dėl detaliojo plano netvirtinimo. Tarybos 2012 m. liepos 18 d. posėdyje detaliojo plano tvirtinimo svarstymas atidėtas neapibrėžtam terminui.

Manė, kad tai Taryba siekė užvilkinti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. 2012 m. liepos 30 d. pateikė savivaldybei prašymą grąžinti detalųjį planą ir jį pateikė VTPSI patvirtinti, kuri pagrįstai, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, priėmė ginčijamąjį potvarkį, nes tam buvo teisinis ir faktinis pagrindas bei nebuvo pagrindo remtis 2011 m. lapkričio 2 d. savivaldybės tarybos sprendimu, 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2012 m. rugpjūčio 6 d. savivaldybės atsakymais. Pareiškėjai yra kaimyninių teritorijų naudotojai ir jų kaip kaimyninių pastatų gyventojų teisinė padėtis skundžiamais sprendiniais nėra pakeista.

Pareiškėjai savo teisių pažeidimą motyvavo blogėjančia gyvenamosios aplinkos kokybe. Pareiškėjų nenoras, kad gretimoje teritorijoje būtų statomas pastatas, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjų teisių pažeidimą. Skunde nenurodyta, kaip konkrečiai detaliojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ar interesai, o tik pateikiamas abstraktus motyvas dėl gyvenamosios aplinkos kokybės blogėjimo. Visos pareiškėjų pretenzijos ir abejonės, nurodytos skunde, buvo teikiamos ir detaliojo planavimo metu, ir į jas išsamiai pareiškėjams atsakyta.

Pareiškėjams buvo motyvuotai paaiškinta, kodėl jų pasiūlymai yra nepagrįsti ir į juos neatsižvelgiama. Pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad Seimo kontrolierius 2011 m. lapkričio 18 d. rašte plano rengėjams nurodė rengti naują detalųjį planą, nes pareiškėjų skundo tyrimas buvo nutrauktas. Ši Seimo kontrolieriaus išvada padaryta atsižvelgiant į Tarybos 2011 m. lapkričio 2 d. posėdyje priimtą sprendimą netvirtinti detaliojo plano, siūlant sprendinius koreguoti. Detaliojo plano sprendiniai po 2011 m. lapkričio 2 d. savivaldybės tarybos posėdžio nebuvo koreguoti, todėl iš naujo tas pats detalusis planas nebuvo teikiamas svarstyti visuomenei, kadangi ši procedūra jau buvo atlikta.

Pabrėžė, kad į kai kuriuos aplinkinių namų gyventojų (tarp jų ir pareiškėjų) siūlymus detaliojo planavimo metu buvo atsižvelgta, t. y. sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje numatyto statyti pastato aukštingumas sumažintas nuo 7-9 aukštų iki 5-7 aukštų, pakeistas pagrindinis įvažiavimas į sklypą (numatytas naujai iš Antakalnio gatvės), paliekant įvažiavimą iš Smėlio gatvės tik pagalbiniam transportui, parengtas papildomas techninių kompensacijų priemonių brėžinys už detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribų.

Pažymėjo, kad pareiškėjų išreikštas bendro pobūdžio susirūpinimas dėl eismo intensyvumo didėjimo Smėlio gatvėje, negali būti vertinamas kaip pasiūlymas planavimo organizatoriui. Nurodė, kad pagal 2010 m. sausio 26 d. išduotas planavimo sąlygas Nr. 3166 eismas Smėlio gatvėje nepakis. Pareiškėjai nepagrįstai nurodė, kad nors VTPSI 2011 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2D-554 nurodė papildyti detaliojo plano transportinę dalį, pateikti transporto srautų analizę, UAB „Vilniaus bakalėja“ šio reikalavimo neįvykdė. UAB „Eventus Pro“ 2011 m. gegužės 3 d. raštu išsamiai atsakė pareiškėjams į klausimą, susijusį su transportu, nurodė, jog detaliojo plano aiškinamasis raštas papildytas pareiškėjų nurodoma transporto srautų analize.

Detaliojo plano aiškinamajame rašte pažymėta, kad buvo tikrinta numatomo užstatymo insoliacija, vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimais, tikrinimo metu nustatyta, kad planuojamas užstatymas (duomenys neskelbtini) pastato insoliacijos nelemia, neviršija normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų leistinų ribų. Pažymėjo, kad reikalavimai dėl medžių iškirtimo rengiant detalųjį planą buvo įvykdyti, t. y. atliktas medžių įvertinimas, nustatyta medžių rūšis, būklė, kamieno skersmuo, sutartiniais ženklais atitinkamai pažymėta pagrindiniame detaliojo plano brėžinyje.

Šią aplinkybę patvirtino tai, kad 2010 m. gruodžio 8 d. – 2010 m. gruodžio 9 d. įvykusio detaliojo plano derinimo Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje metu savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus atstovas pritarė detaliojo plano derinimui. Ta aplinkybė, kad tam tikri medžiai, esantys planuojamoje teritorijoje, savivaldybės yra priskirtini saugotiniems, nesąlygoja išvados, kad šie želdiniai negali būti kertami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2010 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad planuojamoje teritorijoje augančių medžių kirtimui leidimo išdavimas bus svarstomas gavus patvirtintą detalųjį planą, Nuolatinėje statybų komisijoje suderintą techninį projektą, statybos leidimą bei nurodyti želdinių kompensavimo priemones pasirenkant atsodinimą, kurį suderina Administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyrius, arba želdinių atkuriamąją vertę, kuri nustatoma vadovaujantis 2008 m. birželio 26 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-343.

Nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad pažeidžiamos projektavimo sąlygos, kuriose nurodyta, kad aukštingumas neturi viršyti gretimai esančių pastatų. Vilniaus miesto bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas) iki 2015 m. planuojamą teritoriją priskiria intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, kuriose vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla. Parengtame detaliajame plane atsižvelgta į bendrajame plane reglamentuotus užstatymo parametrus, todėl buvo leista keisti esamą naudojimo pobūdį – mažaaukštę statybą į gyvenamąją daugiaaukštę. 2011 m. gegužės 3 d. raštu planavimo organizatoriaus atstovas UAB „Eventus Pro“ informavo pareiškėjus dėl numatomo pastato parametrų ir išsamiai paaiškino, kokiais dokumentais buvo remtasi nustatant pastato aukštingumą. 2009 m. gruodžio 15 d. Administracijos Miesto plėtros departamento išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad numatomo statyti daugiabučio namo aukštingumas neturi viršyti greta esančių pastatų aukštingumo. 2011 m. balandžio 12 d. rašte Nr. A51-9399-(2.15.1.21-MP2) Administracijos Miesto plėtros departamentas išaiškino, kad sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektas turėtų būti rengiamas vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. Išanalizavęs rajoną, nustatė, kad rajone esančių pastatų aukštingumas vyrauja nuo 1 iki 16 aukštų. Todėl detaliajame plane numatytas 5-7 aukštų pastatas neišsiskiria savo aukštingumu iš rajone vyraujančių pastatų aukštingumo.

Taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad detaliajame plane nesilaikoma STR 2.06.01:1999 reikalavimų dėl minimalių atstumų nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų. Detaliojo planavimo metu patikrinus minėtą informaciją, paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruota technologinė įranga – degalų kolonėlės k1, k2, k3 (3 vnt.), rezervuarai r1, r2, r3, r4 (4 vnt.), unikalus Nr. 4400-0971-6363, nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teisė suteikta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai.

VĮ Registrų centras 2011 m. vasario 8 d. raštu taip pat patvirtino, kad duomenų būtent apie degalinę, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrašų nerasta, Administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyrius 2011 m. kovo 4 d. rašte Nr. A51-4546(2.17.1.18-TR3) nurodė, kad savivaldybėje nerasta duomenų apie tai, jog (duomenys neskelbtini), Vilnius, būtų išduota licencija verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 735V (kuris papildytas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 990V) patvirtintoje degalinių ir automobilių plovyklų išdėstymo Vilniaus mieste ir jo perspektyvinėse plėtros zonose schemoje nėra jokių duomenų apie esamą, projektuojamą ar perspektyvinę degalinę adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Nėra teisinių prielaidų traktuoti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančią technologinę įrangą kaip degalinę, kuri gali būti ir yra eksploatuojama. Nekilnojamojo turto registre nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra nurodyta technologinė įranga, atžvilgiu, nei planuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nėra įregistruota jokių nurodyto pobūdžio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (sanitarinių apsaugos zonų), sanitarinės apsaugos zonos planuojamos teritorijos atžvilgiu nėra nustatytos, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 33 punkto reikalavimai negali būti taikomi.

Todėl detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams ir nėra jokio pagrindo detaliajam planui taikyti faktiškai bei teisiškai neegzistuojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į viešo svarstymo metu aplinkinių kvartalo gyventojų išsakytas prielaidas bei nurodytos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje esančios technologinės įrangos specifiką, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta „Riba, kurios teritorijoje, esant reikalui bus numatytos papildomos priešgaisrinės priemonės“.

Taip pat detaliojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punkte nurodyta, kad esant reikalui nurodytoje dalyje techninio projekto stadijoje bus numatytos papildomos priešgaisrinės priemonės. Pareiškėjų skunde daromos prielaidos ir argumentai dėl detaliojo plano pažeidimų yra nepagrįsti ir neteisėti, ir nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų teisių ar interesų pažeidimo pareiškėjams išreiškiant bendro pobūdžio susirūpinimą dėl gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimo, sąlygoto detaliojo plano sprendiniais.

Parengtas detalusis planas atitinka išduotas planavimo sąlygas, įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytas žemės naudojimo sąlygas, galiojančius savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendinius, kitus teisės aktus. Pareiškėjai įgyvendino Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą teisę teikti pasiūlymus detaliojo planavimo organizatoriui, į dalį pasiūlymų detaliojo planavimo procese buvo atsižvelgta, į visas pareiškėjų pretenzijas ne kartą išsamiai atsakyta, yra numatytos kompensavimo priemonės. Prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą (III t., b. l. 57-64) prašė pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti VTPSI Potvarkį.

Paaiškino, kad detaliojo plano tvirtinimo klausimas pirmą kartą Tarybai buvo pateiktas 2011 m. liepos 13 d. Tarybos posėdyje Nr. 7 ir nuspręsta pradėti Tarybos sprendimo projekto svarstymo procedūrą, projektą svarstant pagrindiniame Miesto plėtros komitete bei Aplinkos, Paslaugų ir miesto ūkio bei Sveikatos komitetuose. 2011 m. rugpjūčio 16 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. paklausimas Nr. 4D-2011/4-914/3D-1980 „Dėl Smėlio gatvės 29-ojo namo gyventojų skundo“, kurio pagrindu buvo sustabdyta detaliojo plano tvirtinimo procedūra. Sprendimo projektas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo svarstytas 2011 m. lapkričio 2 d. Tarybos posėdyje Nr.

11. Taryba nepritarė detaliojo plano projektui. Vilniaus miesto savivaldybės meras pavedė tarybos sprendimo projekto rengėjams parengti motyvuotą atsakymą dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo. Apie tai pranešta UAB „Vilniaus bakalėja“. Minėtas Tarybos sprendimas įrodo, jog Taryba ne tik pradėjo nagrinėti/svarstyti detaliojo plano tvirtinimo klausimą, bet ir priėmė sprendimą Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies prasme, kas suponuoja, jog VTPSI priimdama Potvarkį viršijo jai teisės aktais suteiktą kompetenciją.

Tarybos sprendimo projektas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo pakartotinai pateiktas 2012 m. liepos 4 d. posėdyje Nr. 25, kurio metu buvo nuspręsta pradėti sprendimo projekto svarstymo procedūrą – projektą svarstyti Miesto plėtros bei Kultūros, švietimo ir sporto, Socialinių reikalų, Aplinkos komitetuose. Detaliojo plano tvirtinimo svarstymas vyko ir 2012 m liepos 18 d. Tarybos posėdyje Nr. 26, kuriame buvo pristatytas minėtas tarybos sprendimo projektas, kurį svarstė ir kuriam su siūlymu „statybos darbų grafiką suderinti su mokykla“ pritarė Miesto plėtros komitetas, nepritarė Kultūros, švietimo ir sporto, Aplinkos, Socialinių reikalų komitetai.

Buvo išreikšta nuomonė, kad turi būti atsižvelgta į gyventojų interesus, sumažintas detaliuoju planu nustatytas intensyvumas ir aukštingumas, todėl nuspręsta daryti pertrauką sprendimo projekto svarstyme bei naujos redakcijos projektą, kuris galėtų būti kompromisu tarp gyventojų ir investuotojų su sumažintu aukštingumu ir užstatymo intensyvumu bei įvažiavimu iš Smėlio gatvės dar kartą svarstyti Miesto plėtros bei Aplinkos ir Socialinių reikalų komitetuose. Šio sprendimo planavimo organizatorius neginčijo. Atsakovas ginčo potvarkiu patvirtindamas detalųjį planą visiškai neįvertino tarp planavimo organizatoriaus ir Antakalnio gyventojų (pareiškėjų) tebesitęsiančio ginčo, neatsižvelgė į Antakalnio gyventojų teisėtus interesus gyventi ramioje, švarioje aplinkoje.

Atsakovas formaliai nagrinėjo pareiškėjų skundus dėl detaliuoju planu pažeidžiamų jų teisių ir interesų, iškėlė privačių asmenų interesus prieš vietos gyventojų ir taip pažeidė teisingumo principą. Taryba, svarstydama detaliojo plano tvirtinimo klausimą, siekė suderinti investuotojų (planavimo organizatorių) ir Antakalnio gyventojų (pareiškėjų) interesus ir siūlė sumažinti detaliajame plane nustatytą užstatymo intensyvumą ir aukštingumą. Pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskirtas savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms.

Sprendimų, susijusių su detaliojo teritorijų planavimo dokumentais, priėmimo ir įgyvendinimo teisė yra išimtinai suteikta savivaldybėms, kurios šią teisę įgyvendina per savivaldybių tarybas ar tarybos pavedimu per administracijos direktorių.

Prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis, kuria numatyta, jog „<...> detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka“ bei Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 825 ir juo patvirtintas Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, 120 straipsniui bei Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktui; ar Tvarkos aprašo 3, 4, 5 ir 7 punktai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio ir 26 straipsnio 4 daliai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ atsiliepime į skundą (III t., b. l. 45-47) prašė pareiškėjų skundą tenkinti.

Nurodė, kad sutinka su pareiškėjų argumentu, jog atsakovas netinkamai įgyvendino jam įstatymo priskirtą kompetenciją. Tarybos posėdžio 2012 m. liepos 18 d. protokoliniu sprendimu Nr. 15 buvo aiškiai išsakyti motyvai dėl detalaus plano netvirtinimo, išreikšti reikalavimai pakeisti detaliojo plano sprendinius, todėl atsakovui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo detaliojo plano patvirtinimo kompetenciją perimti iš savivaldybės. 2012 m. liepos 18 d. posėdžio sprendimas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies norma bei Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 825 prieštarauja Konstitucijos 119, 120 straipsniams, Teritorijų planavimo įstatymo 4, 5 straipsniams, Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 6 straipsnio normoms ta apimtimi, kuria leidžiama savivaldos institucijos vykdomas savarankiškąsias funkcijas perduoti valstybinio lygmens viešojo administravimo subjektui, vykdančiam kontrolės funkcijas. Atsakovo institucijos patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini) sprendiniai prieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano 2007-2015 metams sprendiniams, pagal kurio nuostatas nagrinėjamu atveju nauja statyba ginčo sklype negalima neparengus viso rajono ar bent dalies rajono kompleksinio renovacijos plano. Prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą tais pačiais pagrindais, kaip ir Administracija savo atsiliepime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų R. M., Ž. G., A. S. B., D. M., M. M., P. P., E. K., S. B., N. G., S. S., G. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus bakalėja“ iš pareiškėjų R. M., Ž. G., A. S. B., D. M., M. M., P. P., E. K., S. B., N. G., S. S., G. S. po 313,64 Lt teismo išlaidoms atlyginti (iš viso 3 450 Lt).

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalis, Tvarkos aprašo 2 ir 3 punktus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad VTPSI 2012 m. gegužės 9 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-887 pasiūlė tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Akte nebuvo nustatyta detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų. Kaip buvo matyti iš bylos duomenų, 2012 m. liepos 18 d. Tarybai padarius pertrauką detaliojo plano svarstyme, t. y. nepriėmus sprendimo tvirtinti arba netvirtinti detaliojo plano, bei UAB „Vilniaus bakalėja“ gražinus detalųjį planą, pastaroji, vadovaudamasi ankščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, 2012 m. liepos 31 d. kreipėsi į atsakovą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus Administracija, padarydama pertrauką detaliojo plano svarstyme ir nepriėmusi jokio motyvuoto sprendimo, nemotyvuotai sustabdė detaliojo plano tvirtinimo procedūrą teisės aktuose nenumatyta tvarka, be teisinio pagrindo.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Nors Administracija 2012 m. liepos 18 d. sprendime nusprendė padaryti pertrauką ir naujos redakcijos projektą su sumažintu aukštingumu ir užstatymo intensyvumu bei įvažiavimu iš Smėlio gatvės dar kartą svarstyti Miesto plėtros bei Socialinių reikalų komitetuose, tačiau nenurodė teisės aktų, kuriais remiasi darydama pertrauką, taip pat nenurodytos teisės normos dėl detaliojo plano sprendinių keitimo, nenurodė, kad detalusis planas parengtas nesilaikant Administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. gruodžio 15 d. planavimo sąlygų Nr. A620-244-(2.15.1.21-MP2). Šiuo atveju Taryba privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą, arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas yra negalimas.

Teismas nurodė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamento 45 straipsnio 2 dalies 2.4 punktą ir pažymėjo, kad Taryba nenurodė konkrečios papildomos informacijos, ir pertrauka padaryta ne dėl to, kad detalusis planas nebaigtas svarstyti, o dėl to, kad Taryba nutarė teikti naujos redakcijos detaliojo plano projektą dar kartą svarstyti Miesto plėtros bei Aplinkos ir Socialinių reikalų komitetuose, nors, kaip minėta, VTPSI 2012 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktu davė teigiamą išvadą dėl detaliojo plano. Teismas darė išvadą, kad Tarybai 2012 m. liepos 18 d. posėdyje nepriėmus sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo ar jo netvirtinimo, nepateikus motyvų dėl neterminuotos pertraukos skelbimo ir pakoreguoto detaliojo plano naujo svarstymo, UAB „Vilniaus bakalėja“, kaip detaliojo plano organizatorius, pagrįstai pasinaudojo Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatomis ir kreipėsi į VTPSI dėl detaliojo plano tvirtinimo. Teismas vertindamas pareiškėjų skunde išdėstytus detaliojo plano sąlygų pažeidimus nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai buvo parengti atsižvelgiant į Administracijos nustatytas ir vėliau koreguotas detaliojo plano sąlygas, kurias nustatė detaliojo plano sąlygų sąvade nurodytos savivaldybės institucijos (departamentai) bei kitos institucijos, o pareiškėjų skunde nurodomi galimi pažeidimai yra nenagrinėtini šioje stadijoje ir jie turėtų būti nagrinėjami svarstant projektuojamo pastato techninį projektą. Detaliojo plano aiškinamajame rašte (I t., b. l. 83) nurodyta, kad aplinkinių pastatų insoliacijos situacija nepablogės. Pareiškėjai skunde taip pat nepateikė konkrečių aplinkybių ir duomenų, kaip dėl detalaus plano insoliacinės situacijos blogės gyvenimo sąlygos gretimuose namuose. Be to, insoliacijos reikalavimai bus nagrinėjami planuojamo statyti statinio techniniame projekte.

Teismas taip pat nurodė Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktus ir pažymėjo, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2010 m liepos 21 d. rašte nurodytos sąlygos detaliajam planui, kad privaloma atlikti medžių įvertinimą nustatant medžių rūšį, būklę, kamieno skersmenį 1,30 m aukštyje nuo žemės, pateikti išvadas dėl jų išsaugojimo, kirtimo ar kitokio tvarkymo būdo bei pagrindiniame brėžinyje sutartiniais ženklais pažymėti saugomus ir kertamus medžius. Detaliajame plane šios sąlygos buvo įvykdytos. Šios sąlygos nurodytos ir Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. A51-25380 (2.3.1.20-AD13) (III t., b. l. 13), kur nurodyta, kad leidimo kirsti medžius išdavimo klausimas bus svarstomas gavus patvirtintą detalųjį planą, Nuolatinėje statybos komisijoje suderintą techninį projektą ir statybos leidimą. Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atstovas suderino detalųjį planą, patikrinęs, ar detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kad detaliojo plano sprendimai dėl medžių iškirtimo pablogins ekologinę situaciją, be to, konkrečių želdinių kirtimo klausimas bus sprendžiamas sprendžiant statomo pastato techninį projektą, todėl detaliajame plane nustatomos tik kirtimo galimos gairės, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.

2009 m. gruodžio 15 d. Administracijos Miesto plėtros departamento išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad numatomo statyti daugiabučio namo aukštingumas neturi viršyti greta esančių pastatų aukštingumo. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. balandžio 12 d. rašte Nr. A51-9399-(2.15.1.21-MP2) (III t., b. l. 14) nurodė, kad detaliajame plane būtina nustatyti tokius užstatymo rodiklius, kurie neviršytų Bendrajame plane nustatytų maksimalių rodiklių, ir detalusis planas turi būti rengiamas vadovaujantis Bendrojo plano 3.6.2 ir 2.4 punktais. Bendrojo plano 3.6.2 punkte numatyta, kad kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje, esančioje centrinėje ir vidurinėje zonose bei esamuose periferinės teritorijos centruose, numatomas kompleksinis aplinkos, užstatymo ir infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas. Bendrojo plano 2.4 punkte nurodyta, kad rengiant pavienių sklypų detaliuosius planus, numatant teritorijos renovaciją, konversiją ar naujo užstatymo įterpimą nebaigtose formuoti teritorijose, analizuojamas visas rajonas, kuriame numatomas užstatymas (atskirais atvejais gali būti analizuojama teritorija, apimanti ne mažiau kaip kvartalą, apribotą gatvių, natūralių gamtinių elementų ir pan.). 2010 m. gruodžio 8 d. – 2010 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija suderino detalųjį planą, kurio aiškinamajame rašte (II t., b. l. 98) nurodyta, kad rajone esančių pastatų aukštingumas svyruoja nuo 1 iki 16 aukštų. Atsakovas, patikrinęs detaliojo plano sprendinius dėl pastatų aukštingumo ir atitikimo Vilniaus miesto bendrajam planui, nenustatė prieštaravimų. Todėl teismas darė išvadą, kad detaliojo plano sprendinys numatyti 5-7 aukštų pastatą neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ir planavimo sąlygų reikalavimams.

Pareiškėjų skunde nurodyta, kad detaliajame plane nesilaikoma reikalavimo išlaikyti 50 metrų atstumą iki degalinės, esančios Karo akademijos teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš bylos duomenų nebuvo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra registruota degalinė. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 3-17-1038 (8.48.-17) (I t., b. l. 179) nurodyta, kad klausimai dėl gaisrinės saugos reikalavimų bus nagrinėjami pateikus valdybai projektuojamo statinio (duomenys neskelbtini), Vilnius, techninį projektą. Todėl teismas darė išvadą, kad detalusis planas rengtas atsižvelgiant į turimus nekilnojamojo turto registro duomenis, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 33 punkto reikalavimus, o gaisrinės saugos reikalavimai bus sprendžiami svarstant pastato techninį projektą ir parengtam detaliajam planui netaikomi.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad dėl detaliojo plano sprendinių padidės eismo intensyvumas Smėlio gatvėje. Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento atstovo sprendime suderinti detalųjį planą nurodyta, kad UAB „Vilniaus bakalėja“ įvykdė VTPSI reikalavimą 2011 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2D-554 ir Administracijos Komunalinio ūkio departamento 2010 m. sausio 26 d. planavimo sąlygų (III t., b. l. 11) 6 (e) punkte nurodytus reikalavimus parengti transporto srautų analizę. Tai matyti iš UAB „Eventus projektai“ 2011 m. gegužės 3 d. rašto (III t., b. l. 7-9), kuriuo šis reikalavimas įvykdytas ir įvažiavimas į sklypą iš Smėlio g. bus ribojamas ir naudojamas tik kaip pagalbinis, skirtas gaisriniam pravažiavimui, šiukšlių išvežimui, žmonių su negalia patekimui, todėl pareiškėjų argumentai dėl padidėsiančio intensyvumo Smėlio gatvėje nepagrįsti. Pareiškėjai nurodė, kad detaliajame plane nepažymėti ar neteisingai nurodyti atstumai nuo gretimų įvažiavimų iš Antakalnio gatvės, įvažiavimas į J. Lelevelio mokyklos teritoriją. STR 2.06.01:1999 VI skyriaus 11 lentelės pastaboje yra nustatyta, kad 11 lentelės reikalavimai netaikomi požeminiams, pusiau požeminiams garažų pastatams ir stovėjimo vietoms, įrengtoms pastatų rūsiuose, pirmuosiuose ar cokoliniuose aukštuose, jeigu šių pastatų automobilių saugojimo patalpose nėra langų. VI skyriaus 3.5 punkte nurodyta, kad atstumai nuo požeminių ir pusiau požeminių garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m, o iki vaikų įstaigų, mokyklų teritorijų ir medicinos stacionarų ribų – 20 m. Šie atstumai taikomi statant garažus iki 300 vietų. Teismas darė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka šią teisės normą, ir pažymėjo, kad požeminės stovėjimo aikštelės įvažiavimai turi būti suprojektuoti rengiant pastato techninį projektą.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies (2009 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-910/2009, 2011 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2432/2011). Nagrinėjamu atveju detaliojo plano projekto sprendiniai buvo svarstyti su visuomene 2010 m. gegužės 24 d. (II t., b. l. 26-33) ir 2010 m. lapkričio 16 d. (I t., b. l. 25-31), pareiškėjams buvo siųsti raštai dėl jų pasiūlymų, pateikti atsakymai dėl jų pasiūlymų nepagrįstumo ir kodėl į juos yra ar nėra atsižvelgiama (II t., b. l. 193-196; III t., b. l 1-9.). Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-677/2008. VTPSI 2011 m. spalio 19 d. sprendimu nepripažino pareiškėjų nurodomų tariamų detaliojo plano pažeidimų pagrįstais, pažymėjo, jog nėra pagrindo atsižvelgti į skunde pateiktus prašymus dėl detaliojo plano sprendinių. Teismas laikė, kad planavimo organizatorius neprivalėjo atsižvelgti į gyventojų pasiūlymus, kuriuos jis išnagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka, ir tai nedaro detaliojo plano neteisėtu. Teismas išdėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A14-1240/2006 nuostatas.

Šiuo atveju detalusis planas buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės sudarytoje Nuolatinėje statybos komisijoje dalyvaujant savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių atstovams 2010 m. gruodžio 8 d. – 2010 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 1-50-49 (II t., b. l. 107-108), kurių išvados dėl detaliojo plano projekto buvo svarstytos. Šis suderinimas nėra apskųstas ir yra galiojantis. Vėliau detalusis planas buvo tikslinamas ir teikiamas svarstyti iš naujo, tačiau Administracija jokio sprendimo nepriėmė. Be to, VTPSI du kartus (II t., b. l. 106-107) tikrino detalųjį planą bei nenustatė jokių pažeidimų jame. Todėl teismas laikė, kad detalusis planas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, jo svarstyme dalyvavo visuomenė, detalusis planas planavimo organizatoriaus iniciatyva ir vykdant Vilniaus miesto savivaldybės padalinių nurodymus buvo ne kartą koreguotas, o pareiškėjų reikalavimai dėl detaliojo plano sprendiniais galimai pažeidžiamų jų subjektinių teisių galės būti sprendžiami tvirtinat pastato techninį projektą.

Pareiškėjai teismo posėdžio metu, tretieji suinteresuoti asmenys Administracija ir asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų nuostatų, tačiau teismas, išnagrinėjęs ankščiau paminėtų teisės aktų normas, nenustatė jų prieštaravimų Konstitucijos straipsniams ir Vietos savivaldos įstatymo straipsniams, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą Potvarkį, todėl pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas už atstovavimą teismo posėdyje trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus bakalėja“ priteisė 450 Lt, už atsiliepimą į skundą – 3 000 Lt. Teismas darė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš pareiškėjų 3 450 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, padalijant po lygiai kiekvienam pareiškėjui (3450:11 = 313,64 Lt).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 58-64) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta „<...> detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka“, ir Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 825 ir juo patvirtintas Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarnybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, 120 straipsniui ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktui; ar Tvarkos aprašo 3, 4, 5 ir 7 punktai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniui ir 26 straipsnio 4 daliai.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, joje teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remiantis padarė vienokią ar kitokią išvadą. Teismas atmesdamas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą nenurodė jokių aiškių ir pakankamų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog Teritorijų planavimo įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatos atitinka Konstituciją ir Vietos savivaldos įstatymą, kas leidžia teigti, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas. Teismas Teritorijų planavimo įstatymo ir Tvarkos aprašo atitikimą Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui nagrinėjo formaliai ir nevisapusiškai. Nagrinėjamoje byloje siekiant priimti teisingą sprendimą yra svarbu nustatyti, ar nėra prieštaravimo tarp Teritorijų planavimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatų ir Konstitucijos bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatų. Vadovaujasi Konstitucijos 120 ir 119 straipsniais, Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimu, 1996 m. spalio 22 d. nutarimu, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 straipsnio 1 dalies 13 punktu.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtinta, jog teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskirtas savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms. Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Iš to seka, kad sprendimų, susijusių su detaliojo teritorijų planavimo dokumentais, priėmimo ir įgyvendinimo teisė yra išimtinai suteikta savivaldybėms, kurios šią teisę įgyvendina per savivaldybių tarybas (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 8 p.) ar tarybos pavedimu per administracijos direktorių (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 12 p.).

Vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi ir teigia, jog šia įstatymo nuostata yra paneigiama Konstitucijos bei Vietos savivaldos įstatymo garantuojama vietos savivaldos teisė laisvai ir savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su savivaldybės teritorijos planavimu. Be to, savivaldybės priimdamos sprendimus veikia bendruomenės interesų naudai, priimdamos sprendimus siekia suderinti privačius ir viešuosius interesus, pasiekti geriausią bendruomenės interesus atitinkantį sprendimą. Tvirtinant detalųjį planą Vyriausybės nustatyta tvarka, institucijai, tvirtinančiai detalųjį planą, pareiga veikti vietos bendruomenės naudai nėra įtvirtinta, kas reiškia, jog tokiu būdu bus užtikrinami tik planavimo organizatoriaus privatūs interesai. Net ir tuo atveju, jeigu Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis būtų pripažinta teisėta ir Vyriausybei būtų pagrįstai suteikta teisė nustatyti detaliųjų planų tvirtinimo tvarką, mano, jog Tvarkos aprašo 3, 4, 5 ir 7 punktai, kuriuose įtvirtinta, kad detalųjį planą tvirtina VTPSI, yra neteisėti, nes tokiu būdu yra iškreipiama Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuota detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka.

Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį. Detaliojo plano viešojo svarstymo procedūra reglamentuota Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, kuriuose, be nustatytos detaliojo plano viešo svarstymo tvarkos, taip pat numatyta, jog asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Tai reiškia, jog VTPSI yra įgaliota nagrinėti asmenų skundus dėl rengiamo detaliojo plano, objektyviai įvertinti visas aplinkybes bei priimti pagrįstą sprendimą. Be to, VTPSI taip pat tikrina parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir įvertinusi teritorijų planavimo procedūros ir jo sprendinių atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams surašo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuris gali būti tiek su teigiama, tiek su neigiama išvada. Daro išvadą, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo įtvirtintą reglamentavimą VTPSI teritorijų planavimo procese atlieka priežiūros ir kontrolės funkciją, tačiau priešingai nei įtvirtinta Tvarkos apraše, VTPSI Teritorijų planavimo įstatyme nėra suteikta sprendimų priėmimo, kuriais tvirtinamas detalusis planas, teisė.

Pažymi, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo įtvirtintą reguliavimą net ir esant teigiamai teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvadai dėl detaliojo plano tvirtinimo savivaldybės taryba ar administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu gali nuspręsti netvirtinti detaliojo plano, kas įrodo, jog detaliojo plano tikrinimas ir tvirtinimas yra du skirtingi veiksmai, kuriuos turėtų atlikti skirtingos institucijos. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ne tik išdavė teritorijų patikrinimo aktą su teigiama išvada, bet ir patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, su kurio sprendiniais nesutinka Antakalnio gyventojai bei Taryba, patvirtinto detaliojo plano sprendiniais akivaizdžiai yra pažeidžiami bendruomenės interesai.

Todėl vien iš šioje byloje susidariusios situacijos yra akivaizdu, jog Tvarkos aprašo 3, 4, 5 ir 7 punktai, kuriuose įtvirtinama, jog detalųjį planą tvirtina VTPSI, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui bei teisingumo, teisinės valstybės principams. Vyriausybė Tvarkos apraše nustatydama, jog detalųjį planą tvirtina VTPSI, taip pat galimai pažeidė ir Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintas tarybos nario mandato turinys, reiškiantis tokį atstovaujamosios institucijos (savivaldybės tarybos) nario ryšį su rinkėjais, kai jis juridiškai nesaistomas vadinamaisiais rinkėjų priesakais, neprivalo įgyvendinti rinkimų apygardos rinkėjų valingų nurodymų ir negali būti atšauktas prieš laiką.

Pabrėžia, kad mandato turinyje atsispindi ir tai, kad savivaldybės tarybos narys vadovaujasi tais tikslais ir uždaviniais, kurie aktualūs vietos bendruomenės interesams ir tikslams, o pasirinkdamas įvairių sprendimų variantus, vadovaujasi savo įsitikinimais (sąžine), kurių niekas negali jiems primesti ar priversti elgtis prieš savo valią. Kaip jau buvo minėta ankščiau, savivaldybės tarybos nariai pagal Teritorijų planavimo įstatymą turi teisę priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano, net ir esant teigiamai VTPSI išvadai dėl detaliojo plano tvirtinimo.

Tačiau pagal Tvarkos apraše nustatytą tvarką, savivaldybės tarybos narių valia nėra svarbi, nes detaliojo plano tvirtinimo klausimas siejamas tik su VTPSI detaliojo plano patikrinimo išvada. Taigi, nors šiuo atveju Tarybos nariai ne kartą išreiškė savo valią (kas yra nurodyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime), jog nepritaria pateiktiems sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams, mano, kad tiek užstatymo, tiek aukštingumo rodikliai turi būti mažinami bei turi būti surandamas kompromisas tarp planavimo organizatoriaus ir Antakalnio gyventojų, tačiau atsakovas vis tiek priėmė skundžiamą Potvarkį, kuriuo patvirtino minėtą detalųjį planą.

Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime formaliai vertino pareiškėjų argumentus dėl detaliojo plano sprendiniais pažeidžiamų teisių, neįvertino tos aplinkybės, kad detaliojo plano rengimo metu pareiškėjų pateiktus skundus nagrinėjo ir atsakymus teikė VTPSI, kuri galiausiai ir skundžiamu Potvarkiu patvirtino detalųjį planą. Pareiškėjai savo skunde teigė, kad Potvarkiu patvirtintu detaliuoju planu didėja eismo intensyvumas, bloginama insoliacinė situacija, iškertami saugotini želdiniai, pažeidžiami aukštingumo reikalavimai ir taip yra pažeidžiamos jų teisės, todėl minėtas Potvarkis turėtų būti panaikintas. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime įvertinęs pareiškėjų argumentus nusprendė, kad pareiškėjų skunde nurodomi galimi pažeidimai yra nenagrinėti šioje stadijoje ir jie turėtų būti nagrinėjami svarstant projektuojamo pastato techninį projektą, kas įrodo, jog teismas neteisingai įvertino pareiškėjų argumentus, nes statybą ir projektavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta, kad techniniai projektai rengiami pagal teritorijų planavimo dokumentuose (šiuo atveju detaliajame plane) įtvirtintus sprendinius. Teismas skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų dėl detaliajame plane nustatyto atstumo nuo užstatymo zonos iki gretimuose sklypuose esančių pastatų, tarp jų ir J. Lelevelio mokyklos, neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas laikosi pozicijos, jog detalusis planas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, nes VTPSI du kartus tikrino detalųjį planą, plano svarstyme dalyvavo visuomenė, buvo koreguojami sprendiniai, nepaisant to, kad detalųjį planą tikrino, visuomenės, dalyvavusios detaliojo plano svarstyme, skundus nagrinėjo ir detalųjį planą tvirtino ta pati institucija – VTPSI. Teismas neatsižvelgė nei į pareiškėjų, nei į trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, kad tokia situacija, kai viena institucija atlieka ir kontrolės, ir sprendimų priėmimo funkciją, iškreipia teritorijų planavimo proceso esmę, prieštarauja teisinės valstybės principui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 67-73) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatymų reikalavimų (ABTĮ 86 str. 1 d., 87 str., 51 str., 86 str.), teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remdamasis teismas padarė vienokią ar kitokią išvadą, nepagrįstai atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu ir teigia, jog teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti 1998 m. birželio 25 d. priimtą Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonomikos komisijos Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija, Konvencija) ir ja remtis sprendžiant ir patikrinant, ar ginčo sklypo detaliojo plano projekto rengimo procedūrose buvo užtikrinta pareiškėjams Konvencijos garantuota teisė į informaciją apie aplinką bei teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl konkrečios planuojamos veiklos (Konvencijos 5, 6 str.). Nagrinėjamam ginčui yra reikšminga Konvencijos 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos, o Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad konsultavimasis su visuomene arba viešas svarstymas ir ginčų nagrinėjimas vykdomas ne pradiniame, bet tik baigiamajame valstybės institucijos sprendimo dėl aplinkos rengimo etape, yra visiškai priešinga minėtai Konvencijos nuostatai.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. gruodžio 15 d. išdavė planavimo organizatoriui planavimo sąlygų sąvadą Nr. A620- 244-(2.15.1.21-MP2) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje detaliajam planui parengti. Po įvairių derinimo procedūrų atitinkamose atsakingose valdžios įstaigose detalusis planas buvo suderintas savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje 2010 m. gruodžio 8 d. – 2010 m. gruodžio 9 d. Tačiau šioje planuojamos veiklos stadijoje suinteresuota visuomenė nebuvo informuota apie planuojamą veiklą, nebuvo užtikrinta suinteresuotos visuomenės teisė dalyvauti priimant sprendimus, šiuo atveju – išduodant planavimo sąlygų sąvadą Nr. A620-244-(2.15.1.21-MP2), t. y. valdžios institucijos neužtikrino suinteresuotos visuomenės teisių įgyvendinimo, kaip to reikalauja minėtos Konvencijos nuostatos. Daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, esant prieštaravimui tarp Konvencijos nuostatų ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, netaikė Konvencijos, nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų abejones dėl Teritorijų planavimo įstatymo ir Konvencijos prieštaravimų, t. y. nevykdė iš įstatymo kylančios pareigos.

Atkreipia dėmesį, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir procesinio sprendimo paskelbimo, pareiškėjai informavo asociaciją „Antakalniečių bendruomenė“, kad gavo iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ raštą, kuriame ji nurodė, kad pareiškėjams pareikš ieškinį dėl 414 619,79 Lt tariamų nuostolių atlyginimo. Tokį veiksmą vertina kaip šiukštų Orhuso konvencijos pažeidimą, kadangi Konvencija įpareigoja valstybes nares apsaugoti suinteresuotą visuomenę nuo teisinio persekiojimo (Konvencijos 3 str. 8 p.).

Dėl Tarybos veiksmų svarstant ginčo detalųjį planą vadovaujasi Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 6 straipsnio 19 punktu, 6 straipsnio 28 punktu ir teigia, jog nagrinėjamu atveju vertinant savivaldybės tarybos kaip kolegialaus organo veiksmus manytina, jog savivaldybės tarnyba teritorijų planavimo procesuose, visų pirma, turi atstovauti bendruomenės interesams, kaip viešiesiems interesams, kurie yra prioritetiniai prieš privatų investuotojo interesą ar VTPSI administracinį sprendimą, kuris savivaldybės tarybai nėra privalomas, nes priešingu atveju būtų paneigti iš Konstitucijos ir kitų įstatymų kylantys savivaldos institucijų veiklos principai ir imperatyvai. Be to, savivaldybės taryba veikia kaip kolegiali institucija. Tarybos nariai jiems suteiktais mandatais yra susaistyti su vietos bendruomene, nes atstovauja būtent jos interesams ir sprendimus priima jos interesais. Tokie Tarybos ir jos narių veiklos principai yra įstatymiškai įtvirtinti (Vietos savivaldos įstatymo 4 str.). Savivaldybės tarybos priimamas sprendimas yra visų pirma politinės valios aktas, pagal analogiją prilygintinas Lietuvos Respublikos Seimo priimamam įstatymui, nes Seimas veikia kaip tautos atstovybė, o savivaldybės taryba veikia kaip vietos bendruomenės atstovybė.

Pažymi, jog nei Nuolatinei statybų komisijai, nei teismui nebuvo jokio loginio ir faktinio pagrindo 1-16 aukštų aukštingumą pripažinti vyraujančiu. Teismas nenagrinėjo pareiškėjų kelto klausimo dėl ginčo sklypo detaliojo plano susisiekimo – transporto dalies sprendinių. Nurodo Vilniaus miesto bendrojo plano 3.6.2 punkto 1 ir 2 papunkčius ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik pirmuoju minėto punkto papunkčiu, nors svarbesnis šiuo atveju yra antrasis. Teigia, jog sklypas (duomenys neskelbtini) neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano 3.6.2 punkte urbanizuotoms teritorijoms numatytų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma nauja statyba, o Antakalnio rajonas patenka į 3.6.2 punkte numatytų modernizuoti rajonų sąrašą. Neįvykdžius šiame punkte numatytų reikalavimų, nauja statyba ginčo sklype apskritai negalima.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 86-90) prašo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostata, taip pat Tvarkos aprašas nepažeidžia Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nei ginčo norma, nei ginčo teisės aktai nereguliuoja savivaldybių tarybų narių rinkimo tvarkos. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu. Savivaldybių institucijos, įgyvendindamos savo funkcijas privalo vadovautis įstatymais, įskaitant ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį. Ginčijama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostata ir Tvarkos aprašas niekaip neapriboja ir nevaržo savivaldybių teisių įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytą savarankiškąją funkciją.

Ginčijama Teritorijų planavimo įstatymo nuostata ir Tvarkos aprašas nesuteikia teisės jokiai valstybės institucijai priimti kitokio sprendimo, nei priėmė savivaldybei atstovaujantis organas, ar jį panaikinti, tačiau leidžia atlikti detaliųjų planų tvirtinimo procedūras Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu savivaldybės taryba, pažeisdama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, nepriima jokio sprendimo per įstatymo nustatytą terminą. Siekiant teisingai įvertinti ginčijamos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatos reikšmę teritorijų planavimo procesui, būtina įvertinti tai, kad ji gali būti taikoma tik tais atvejais, kai buvo atliktos visos kitos teritorijų planavimo procedūros, numatytos parengiamajame etape, teritorijų planavimo dokumento rengimo etape, sprendinių pasekmių vertinimo etape ir baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijoje bei kai buvo atliktas patikrinimas VTPSI.

Kai savivaldybės institucija nepriima jokio sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo, nors detalusis planas yra parengtas, yra atliktos viešo svarstymo procedūros, planas suderintas planavimo sąlygas išdavusių institucijų, atliktas patikrinimas VTPSI ir gauta teigiama patikrinimo išvada, susidaro situacija, kad dėl tokio neteisėto savivaldybės institucijos neveikimo pažeidžiamos planavimo organizatoriaus teisės, nors jokių teisinių kliūčių detaliojo plano tvirtinimui nėra. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad teigiama patikrinimo išvada yra būtina detaliojo plano tvirtinimo sąlyga, tačiau jos buvimas imperatyviai neįpareigoja savivaldybės tarybos jo patvirtinti.

Tačiau šia teise tvirtinti ar netvirtinti detaliojo planavimo dokumento savivaldybė ir jos tarybos nariai privalo pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka. Kitu atveju susidaro jau minėta situacija, todėl savivaldybės tarybai neišreiškus savo valios patvirtinti ar netvirtinti detaliojo plano bei esant visoms kitoms būtinoms sąlygoms (suderinimams, teigiamai patikrinimo išvadai) Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies ir Tvarkos apraše pagrįstai nustatytas teisinis reguliavimas, kad sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo gali priimti ir kita institucija, o ne savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo (Tvarkos aprašo 2. 3 ir 4 p.).

Toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui.

Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad ginčijamomis normomis nustatytas reguliavimas pažeidžia savivaldybių teises veikti vietos bendruomenės interesais, derinti viešuosius ir privačius interesus. Savivaldybei niekaip nėra apribojama teisė išduoti planavimo sąlygas, atitinkančias teisės aktus ir vietos bendruomenės interesus, kontroliuoti jų įgyvendinimą detaliojo plano derinimo stadijoje bei motyvuotai netvirtinti detaliojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis ir Tvarkos aprašas tik užkerta galimybę savivaldybėms neteisėtai savo neveikimu vilkinti detaliųjų planų tvirtinimą ir taip pažeisti konstitucinį teisinės valstybės principą, kuris reiškia, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Šiuo principu privalo vadovautis ir savivaldybių tarybų nariai. Apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad Tvarkos aprašas riboja savivaldybės tarybos narių teises veikti pagal Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą mandato turinį, yra niekuo nepagrįstas, kadangi Tvarkos aprašas reguliuoja tokią situaciją, kai savivaldybės taryba (dauguma jos narių) neveikia pagal įstatymą (nepriima nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais terminais), tačiau neįpareigoja elgtis prieš jų valią, kaip klaidingai teigia Taryba apeliaciniame skunde.

Pažymi, jog nenurodytos konkrečios teisės normos, kurioms tariamai prieštarauja Tvarkos aprašas. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja teritorijų planavimo procesą, jį sudaro 7 dalys ir ne viena teisės norma. Kadangi nurodyta, kad Tvarkos aprašas prieštarauja visam Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniui, galima daryti išvadą, kad, Tarybos nuomone, Tvarkos aprašas prieštarauja ir, pvz., Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 daliai, nors visiškai neaišku, kaip Tvarkos aprašo reguliavimo sfera susijusi su šios nuostatos reguliuojamais teisiniais santykiais.

Todėl vien dėl minėto trūkumo prašymas turėtų būti atmestas. Pažymi, kad vertinant abstraktų Tarybos teiginį, kad ginčijamos Tvarkos aprašo nuostatos iškreipia Teritorijų planavimo įstatymo reglamentuotą detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde yra neteisingai aiškinama Tvarkos aprašu nustatyta VTPSI kompetencija viso teritorijų planavimo proceso etapų ir jų stadijų atžvilgiu. Vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis VTPSI veikia ne kaip tikrinančioji institucija, bet kaip tvirtinančioji institucija.

Kaip jau minėta, savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam asmeniui per Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą terminą nepriėmus jokio sprendimo dėl detaliojo plano, dėl kurio buvo atliktos visos iki tol būtinos procedūros, įskaitant ir patikrinimą VTPSI, susidaro situacija, kad nors jokių teisinių kliūčių nėra, detalusis planas nėra patvirtinamas. Tokiu atveju Tvarkos aprašas numato, kad tvirtinimo stadija gali būti pratęsta ir planavimo organizatorius turi teisę prašyti VPTSI, o VTPSI turi pareigą priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo.

VTPSI privalo tvirtinti pateiktą detalųjį planą, jeigu nėra kliūčių priimti tokį sprendimą (Tvarkos aprašo 4 punktas). Apeliaciniame skunde pateiktos nuorodos į Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų dėl negalimumo pavesti VTPSI tvirtinti detaliųjų planų, kadangi baigiamojo etapo tvirtinimo metu visuomenė nedalyvauja ir negali teikti pasiūlymų (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 1 d.).

VTPSI sprendimas tvirtinti detalųjį planą, kaip ir visi administraciniai sprendimai, gali būti ginčijamas teismine tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 4 d.).

Taip pat neaišku, kaip Tvarkos aprašo nuostatos, suteikiančios teisę VTPSI priimti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 daliai. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis yra skirta apibrėžti savivaldybės kompetenciją tvirtinant detaliuosius planus ir detaliųjų planų koncepcijas bei nustatyti sprendimų dėl detaliųjų planų priėmimo terminus, o Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis būtent ir skirta sureguliuoti tokią situaciją, kuomet savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo neteisėtai veikia. Todėl Vyriausybei iš Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies kilo pareiga nustatyti kitokią tvirtinimo tvarką, nei nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje. Iš Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies tikslo akivaizdu, kad ta tvarka turi numatyti kitą detaliuosius planus tvirtinančią instituciją, nei savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo. Mano, kad joks draudimas iš Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies Vyriausybei, tvirtinant Tvarkos aprašą, paskirti VTPSI tvirtinančia institucija, nekilo ir nekyla.

Palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas vertinant Tarybos veiksmus nepriėmus jokio sprendimo dėl detaliojo plano ir sustabdžius detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Pažymi, kad VTPSI visas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros funkcijas atliko tinkamai, vadovaudamasi teisės aktais ir jokių pažeidimų nepadarė. Teigia, jog teismas motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjų argumento, kurie yra susiję su tariamai neteisėtais detaliojo plano sprendiniais. Vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsniu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi ir mano, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjų teiginio, susijusio su detaliojo plano sprendiniais, ir argumentuotai nurodė, kad kai kurie pareiškėjų argumentai nenagrinėtini, nes jie susiję su sprendiniais, kurie nustatytini ne detaliuoju planu, bet statinio techniniu projektu (insoliacijos reikalavimų įgyvendinimas, požeminės stovėjimo aikštelės ir įvažiavimai į jas).

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 110-115) prašo trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip paduotas teisinio suinteresuotumo neturinčio asmens (nepateikė įrodymų, jog Potvarkis lemia asociacijos teises ar saugomus interesus, nepagrindė, ar Potvarkis pažeidžia viešąjį interesą, neįrodė, jog asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ turi teisę ginti viešąjį interesą). Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nė vienas bylos dalyvis negrindė Potvarkio neteisėtumo tuo, kad nebuvo užtikrintas visuomenės dalyvavimas rengiant detalųjį planą. Jokių įrodymų, kad buvo pažeistos teisės aktuose nustatytos teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros, nei vienas bylos dalyvis neteikė. Priešingai, patys pareiškėjai savo skunde patvirtino, kad detaliojo plano projektas du kartus (2010 m. gegužės 24 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d.) buvo viešai apsvarstytas su visuomene, kad buvo teikti pasiūlymai dėl Detaliojo plano sprendinių ir į juos buvo atsakyta. Taigi byloje nėra ginčo, kad visuomenės informavimo procedūros buvo atliktos tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų. VTPSI priimti sprendimai yra teisėti ir nėra pagrindo panaikinti Potvarkio apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu.

Pažymi, jog asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ nepagrindė, kad suinteresuotos visuomenės teisė dalyvauti detaliojo plano rengimo procedūrose ir kreiptis į teismą dėl priimtų sprendimų kyla iš Orhuso konvencijos nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-25/2011 ir kt.). Teigia, kad suinteresuota visuomenė negali iš Orhuso konvencijos kildinti savo teisių dalyvauti detaliojo plano rengimo procedūrose ir ginčyti priimtų sprendimų. Šias teises nustato Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad rengiant detalųjį planą turėjo būti atliktos papildomos procedūros, nenumatytos Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose. VTPSI vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Orhuso konvencijos šioje byloje.

Atsakovo teigimu, Taryba privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą, arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas negalimas. Jai to nepadarius, planavimo organizatorius įgijo teisę pateikti detalųjį planą tvirtinti VTPSI. Nurodo, jog detaliojo plano sprendinys numatyti 5-7 aukštų pastatą neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams dėl leistino aukštingumo ir planavimo sąlygų reikalavimams. Tą patvirtina ir planavimo sąlygas išdavusios institucijos atstovo detaliojo plano suderinimas Vilniaus miesto savivaldybės sudarytoje Nuolatinėje statybos komisijoje 2010 m. gruodžio 8-9 d. posėdžio protokolu Nr. 1-50-49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Bendrajam planui ir planavimo sąlygoms. Be to, nei vienas bylos dalyvis teisme negrindė detaliojo plano neteisėtumo jo sprendinių prieštaravimu STR 2.06.01:1999 III skyriaus 3.6 punktui, kuriam, atsakovo manymu, detalusis planas neprieštarauja. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pateikti dėl to jokių argumentų. Be to, sprendime yra pasisakyta dėl detaliojo plano atitikties STR 2.06.01:1999 VI skyriaus 11 lentelei ir VI skyriaus 3.5 punktui, nes pareiškėjai dėl to kėlė klausimus. Teismas nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka šias teisės normas.

Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.6.2 punktas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai numatoma modernizuoti gyvenamąjį rajoną. Detaliojo plano tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir Bendrojo plano sprendinių pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą neturi nieko bendro su esamų Antakalnio pastatų modernizavimu. Asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ teiginys, kad Detaliuoju planu numatyta statyba neatitinka Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.6.2 punkte nurodytų kriterijų, kurie taikomi, kai nauja statyba numatoma modernizuojant esamas urbanizuotas teritorijas, yra nepagrįsti. Šios nuostatos neturėtų būti taikomos, kadangi detaliojo plano sprendiniai nesusiję su jau esamų statinių modernizavimu. Jeigu teismas manytų kitaip ir konstatuotų, kad šie kriterijai turėtų būti taikomi, mano, kad tokiu atveju detaliuoju planu numatyta nauja statyba visiškai atitinka kriterijų, kai nauja statyba numatoma pagal susiklosčiusius principus, baigiant formuoti nebaigtas užstatymo struktūras. Mano, kad teiginys, jog nauja statyba žemės sklype negalima, yra nepagrįstas, juo labiau kad žemės sklypas nėra tuščias. Jame jau buvo įvykdyta statyba ir pastatytas vienbutis gyvenamasis namas. Teiginys, kad žemės sklype yra negalima naujų pastatų statyba, yra tik asmeninė apelianto nuomonė.

Pareiškėjai atsiliepimu į Tarybos apeliacinį skundą (IV t., b. l. 92-94) ir atsiliepimu į asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ apeliacinį skundą (IV t., b. l. 117-118) mano, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir teisėti, todėl turėtų būti tenkinti. Palaiko apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ atsiliepimu į Tarybos apeliacinį skundą (IV t., b. l. 95-97) mano, kad trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinis skundas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turėtų būti tenkintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Viliaus bakalėja“ atsiliepimu į Tarybos apeliacinį skundą (IV t., b. l. 98-106) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Tarybos apeliacinį skundą ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmesti.

Atsiliepime išdėto, kad byloje trečiojo suinteresuoto asmens Tarybos pateikto papildomo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetimas savaime nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagristą sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės. Apeliantas, kurio teisėms ir pareigoms pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos, teikdamas apeliacinį skundą ir prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai ginčo šalys neskundžia priimto teismo sprendimo, veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis bei tokiu būdu nepagristai vilkina detaliojo planavimo užbaigimo procesą. Teigia, jog nei pareiškėjai, nei atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskundė, t. y. ginčo tarp šalių, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, šioje byloje nebeliko. Ginčo šalys pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, o apeliantas savo skundą grindžia ta aplinkybe, kad teismas nepatenkino jo procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors ginčo tarp šalių dalyką sudarė ne tam tikrų Teritorijų planavimo įstatymo ar Tvarkos aprašo nuostatų konstitucingumas. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ vertinimu, tokie apelianto veiksmai vertintini kaip tolesnis detaliojo planavimo užbaigimo vilkinimas, kai ginčas tarp šalių yra išspręstas ir nei pareiškėjai, nei atsakovas dėl tokio teismo sprendimo, kuriuo tarp šalių buvo išspręstas ginčas, skundo neteikia. Teismo sprendime nurodyti motyvai dėl papildomo prašymo atmetimo, netenkinantys apelianto, ar, jo manymu, esantys neišsamūs negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ir sąlygoti išvados, kad visas teismo sprendimas tokiu būdu yra nemotyvuotas. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2209 ir kt.).

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat nesutinka su pakartotinai Tarybos reiškiamu prašymu. Įstatymas nesuteikia teisės savivaldybės tarybai nemotyvuotai netvirtinti detaliojo plano ir toks savivaldybės tarybos sprendimas, priimtas nesilaikant įstatymo reikalavimų, negali būti pateisinamas laisvo mandato principu. Pažymi, jog Tvarkos aprašo nuostatos pagrįstai VTPSI suteikia teisę tvirtinti detalųjį planą tais išimtiniais atvejais, kai savivaldybė nesilaiko įstatymo reikalavimų detaliojo planavimo procese. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-4/2013. Pritaria teismo pozicijai, kad savivaldybės atsakymas dėl detaliojo plano negali būti vertinamas kaip motyvuotas atsakymas dėl detaliojo plano netvirtinimo. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012 dėl sprendimo motyvavimo ir teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Viliaus bakalėja“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 119-125) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Tarybos apeliacinį skundą. Dėl Orhuso konvencijos taikymo nagrinėjamoje byloje pažymi, kad asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ keldama klausimą dėl Orhuso konvencijos taikymo remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, taigi kelia naujus reikalavimus, kas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 5 dalies reikalavimo. Mano, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo remtis Orhuso konvencijos nuostatomis. Ginčo sklypo detaliojo planavimo procese Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka buvo pilnai užtikrinta visuomenės teisė į informaciją apie aplinką bei teisė dalyvauti detaliojo planavimo procese. Teismas pagrįstai konstatavo, jog detaliojo plano sprendinys numatyti 5-7 aukštų pastatą neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams ir planavimo sąlygų reikalavimams. Nesutinka su asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ argumentais, kad tai, jog teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo pareiškėjų kelto klausimo dėl atstumų tarp įvažiavimo į sklypą iš Antakalnio gatvės (dėl ginčo sklypo detaliojo plano susisiekimo – transporto dalies sprendinių) sąlygoja teismo sprendimo neteisėtumą. Teigia, jog argumentais dėl detaliojo plano neatitikimo Vilniaus miesto bendrajam planui ir naujos statybos negalimumo nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme, be to, jie neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojos 2012-08-28 potvarkio Nr. TT-6, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0045:765), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.

Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-14 iki 2013-02-15) 51 punkte numatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas). Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etape. Pagal Taisyklių 53 punktą, detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu Inspekcijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatoma tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtino Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašą. Šio aprašo 2 punkte nustatyta, kad kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama ir galiojanti, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nustatytą terminą nepatvirtina detaliojo plano ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalusis planas (aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais, procedūrų dokumentai) per 3 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo grąžinti detalųjį planą pateikimo grąžinamas planavimo organizatoriui. Pagal aprašo 3 punktą, prašymą tvirtinti detalųjį planą planavimo organizatorius pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai raštu ir prideda prie jo detalųjį planą. Prašymas tvirtinti detalųjį planą gali būti teikiamas per 20 darbo dienų, pasibaigus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytam motyvuoto atsakymo dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo terminui.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-12-15 planavimo organizatoriui UAB “Vilniaus bakalėja” išdavė planavimo sąlygas detaliojo plano dokumentui rengti Nr. A620-244-(2.15.1.21-MP2). Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012 m. gegužės 9 d. išdavė naują teritorijų dokumento patikrinimo aktą su teigiama patikrinimo išvada ir siūlymu tvirtinančiai institucijai detalųjį planą tvirtinti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 18 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2-26 nuspręsta daryti pertrauką sprendimo projekto “Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” svarstyme (1 punktas) bei naujos redakcijos projektą su sumažintu aukštingumu ir užstatytmo intensyvumu bei įvažiavimu iš Smėlio gatvės dar kartą svarstyti Miesto plėtros bei Aplinkos ir Socialinių reikalų komitetuose. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus detaliojo plano ir teisės aktų nustatytais terminais nepateikus pareiškėjui motyvuoto atsakymo, pareiškėjas 2012 m. liepos 31 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl detaliojo plano patvirtinimo, kuri ginčijamu potvarkiu UAB „Vilniaus bakalėja“ prašymą tenkino.

Anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kurios teisės normos adresatui suponuoja atitinkamą (aktyvų) elgesio variantą: patvirtinti pateiktą detalųjį planą arba atsisakyti tvirtinti detalųjį planą, tačiau tokiu atveju planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos privaloma pateikti motyvuotą atsakymą. Kartu šiose normose reglamentuota išimtis, suteikianti teisę detalųjį planą patvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas detalusis planas patvirtintas nebuvo, taip pat nebuvo pateiktas motyvuotas atsakymas, kodėl atsisakoma tvirtinti detalųjį planą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas negalimas. Taigi konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasirinkus pasyvų elgesio modelį ir neatlikus normoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisėtai patvirtino ginčijamą Detalųjį planą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo patvirtintas ginčijamas detalusis planas neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių (sovietmečio statybos gyvenamieji rajonai modernizuojamai parengus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus < ... >, o nauja statyba, tankinanti šių rajonų gyvenamųjų vietovių užstatymą, galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija (atgaivinimu)).

Atsižvelgiant į šias apelianto nurodomas aplinkybes, susijusias su Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių taikymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar planuojamas žemės sklypas patenka į teritorijas, kurios turi būti modernizuojamos pagal parengtus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus (1), ar yra parengtas arba rengiamas Antakalnio gyvenamojo rajono modernizavimo kompleksinis projektas (2). Vykdydama minėtą teismo nutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. A104-4134(3.11.1-TD3) informavo teismą, kad planuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius nepatenka į teritorijas, kurios turi būti modernizuojamos pagal parengtus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus ir tai matyti iš pateikiamos bendrojo plano Pagrindinio brėžinio ištraukos bei bendrojo plano brėžinio “3.1. Gyvenamosios teritorijos“. Šiame brėžinyje pažymėti gyvenamieji rajonai, kuriuose turi būti modernizuojamas būstas pagal kompleksinius projektus. Pagal bendrojo plano brėžinį “3.1. Gyvenamosios teritorijos“ tik kitoje (priešingoje) Antakalnio gatvės pusėje esančiai teritorijai privalo būti rengiami anksčiau aptariami modernizavimo projektai. Tai reiškia, jog iš šio brėžinio aiškiai matyti, kad ginčo teritorija nepatenka į teritorijas, kurios turi būti modernizuojamos pagal parengtus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus, todėl šis asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ apeliacinio skundo argumentas (dėl naujos statybos negalimumo detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje) atmestinas kaip nepagrįstas.

Asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ apeliaciniame skunde kelia Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje numatomo statyti pastato aukštingumo klausimą. Planavimo organizatoriui UAB „Vilniaus bakalėja“ planavimo sąlygų rengėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 15 d. išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti dalyje „Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla“ nurodyta, jog nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, o numatomo statyti daugiabučio namo aukštingumas neturi viršyti greta esančių pastatų aukštingumo, norminį automobilio parkavimą numatyti savame sklype. Aiškindama šį planavimo sąlygų reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. balandžio 12 d. rašte Nr. A51-9399-(2.15.1.21-MP2) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektas turėtų būti rengiamas vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais (reg. Nr. 1881, iki 2015 m.), jo 3.6 „Miesto urbanistinės struktūros optimizavimas" ir 3.6.2 „Modernizavimas" punktais, kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje, esančioje centrinėje ir vidurinėje zonose bei esamuose periferinės teritorijos centruose, numatomas kompleksinis aplinkos, užstatymo ir infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas. Remiamas kompleksinis sovietmečio statybos rajonų būsto renovavimas, teritorijos ir infrastruktūros atnaujinimas. Aiškinamojo rašto dalies „Miesto struktūra" 2.4 punkte „Įgyvendinimo programa" numatoma, kad rengiant pavienių sklypų detaliuosius planus, numatant teritorijų renovaciją, konversiją ar naujo užstatymo įterpimą nebaigtose formuoti teritorijose, analizuojamas visas rajonas, kuriame numatomas užstatymas (atskirais atvejais gali būti analizuojama teritorija, apimanti ne mažiau kaip kvartalą apribotą gatvių, natūralių gamtinių elementų ir pan.).

Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano “3.1. Gyvenamosios teritorijos“ planuojama teritorija priskiriama intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos apibūdinamos kaip mišrios teritorijos, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė, daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pagal nurodytą lentelę minėtos teritorijos maksimalus pastatų aukšingumas ≤ 5 aukštai, tačiau leidžiama iki 20% gyvenamosios teritorijos aukštingumo numatyti nuo 6 iki 9 aukštų. Šios nuostatos analizės pagrindu galima teigti, jog bendrojo plano sprendiniai rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių nesieja su atitinkame rajone vyraujančiu aukštingumu. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje įtvirtinta galimybė statyti aukštesnius nei 5 aukštų (maksimalus aukštingumas 9 aukštai) pastatus jeigu neviršijamas atitinkamas procentas tam tikros gyvenamosios teritorijos aukštingumo. Tokiu būdu paneigiama, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, susiję su leistinu pastatų aukščiu, turi būti tokio pat aukščio kaip šalia/greta esantys pastatai.

Kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių, užstatyti leidžiamą teritoriją sudaro dvi skirtingos teritorijos, kurioms nustatyti ir skirtingi reglamentai, tam tarpe ir aukštingumas: pagal Detaliojo plano sprendinius sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 1a leidžiama statyti 7 aukštų statinį (≤ 26 m), o dalyje Nr. 1b – 5 aukštų (≤ 20 m). Išanalizavus rajoną, nustatyta, kad Antakalnio rajone esančių pastatų aukštingumas yra nuo 1 iki 16 aukštų. Jeigu vertinti kvartalo (teritoriją tarp P. Vileišio., Šilo, Smėlio gatvių) prasme, tai vyrauja 3-5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, tačiau yra 9, 10 ir 12 aukštų gyvenamųjų namų. Ir pagaliau netgi jeigu kvartalu laikyti teritoriją tarp Antakalnio, Šilo ir Smėlio gatvių, tai joje taip pat yra aukštesnių nei 5 aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų. Atsakovo duomenimis neviršijamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje procentais nustatytas leidžiamas didesnis gyvenamosios teritorijos (kvartalo) aukštingumas (aukštesni nei 5 aukštų gyvenamieji pastatai sudaro tik virš 5 procentų). Vadinasi, pastatas derės Antakalnio rajono aukštingumo urbanistiniame kontekste ir atitinka aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus (sprendinius). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Detaliojo plano rengėjas jau kartą įvertino gyventojų pastabas dėl pastato aukštingumo ir sumažino maksimalų pastato aukštingumą nuo 9 aukštų iki 7 aukštų.

Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktus, želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus bei išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2010 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A51-25380(2.3.1.20-AD13) „Dėl leidimų išdavimo medžių kirtimui (duomenys neskelbtini) sklype“ informavo UAB „Eventus Pro“, jog planuojamoje teritorijoje augančių medžių kirtimui leidimo išdavimas bus svarstomas gavus patvirtintą detalųjį planą, nuolatinėje statybos komisijoje suderintą techninį projektą (nurodant pertvarkomų želdinių rūšis, kiekius, skersmenis, tikslias augimo vietas), statybos leidimą bei nurodyti želdinių kompensavimo priemones pasirenkant atsodinimą, kurį suderina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyrius arba želdinių atkuriamąją vertę, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. D1-343 nustatyta tvarka. Sutiktina su argumentais, jog dalis Detaliojo plano galiojimo teritorijos ir nagrinėjamos teritorijos ribose esamų medžių bus pašalinti. Tačiau pabrėžtina, kad pagal ginčijamo Detaliojo plano sprendinius matyti, jog kai kurių medžių didelė dalis šaknų yra nudžiuvusios, net 12 šalinamų medžių yra vaismedžiai (obelys, kriaušės, lazdynai). Be to, numatoma pasodinti naujus medžius (net 11), taip pat dalis (ties sklypo riba esantys paprastieji klevai) kaip saugotinų medžių sąvoką atitinkantys medžiai nebus šalinami. Kita vertus, Detaliojo plano sprendiniuose nustatyta, jog techninio projekto rengimo stadijoje parengti bendro naudojimo želdyno esančio vakarinėje sklypo dalyje techninį projektą ir jį įgyvendinti iki priduodant pastatus.

Skunde pirmosios instancijos teismui buvo teigiama, kad dėl detaliojo plano sprendinių padidės eismas Smėlio gatvėje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įvažiavimo iš Smėlio gatvės ir požeminių garažų atstumų iki gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų. Apeliaciniame skunde asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atstumų tarp įvažiavimų į planuojamą žemės sklypą iš Antakalnio gatvės ir dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 3.6 punkto taikymo. Pažymėtina, jog 3.6 punkte yra nurodyta pastaba, pagal kurią atskirais atvejais (miestų centruose, intensyvaus apstatymo teritorijose ir pan.) C kategorijos gatvėse atstumas tarp gretimų įvažiavimų ir išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų. Vadovaujantis bylos medžiaga į Antakalnio gatvę šiuo metu nėra įrengta gretimų įvažiavimų/išvažiavimų, kurie artimesniu atstumu iki Detaliuoju planu numatomo įrengti įvažiavimo/išvažiavimo į žemės sklypą, nei nurodytas minėto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 3.6 punkto pastabose. Šiuo aspektu jokio prieštaravimo minėto punkto nuostatai nenustatė ir ginčijamo Detaliojo plano projektą derindama Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta Nuolatinė statybos komisija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai pažymėjo, kad ginčijamu Detaliuoju planu numačius išvažiavimą į Antakalnio gatvę bus trikdomas eismas šioje gatvėje. Iš detaliojo plano matyti, kad Antakalnio gatvėje planuojama įrengti lėtėjimo ir greitėjimo juostas, kurios kartu išspręs transporto priemonių eismo problemas, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Aiškindamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, susijusias su detaliuoju planavimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:

1) konkretus teritorijos naudojimo tipas;

2) leistinas pastatų aukštis;

3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;

4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;

5) statinių statybos zona;

6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai - statinių statybos zona, statybos riba ar linija);

7) servitutai;

8) susisiekimo sistemų organizavimas. Tai reiškia, kad tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos naudojimo tipas, tame tarpe naudojimo būdas ir (ar) pobūdis (1), leistinas pastatų aukštis (2), leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas (3) ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (4) gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (jau nekalbant apie visus), turi būti rengiamas detalusis planas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tuo tarpu kai keičiami kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009, 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 "Statinio projektavimas" 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 7.1.4 punktą, aiškinamajame rašte arba brėžiniuose nurodomi pagrindiniai techniniai rodikliai – sklypo insoliacijos, radiacijos, pastato (pastatų) išorės aplinkos triukšmo rodikliai ties fasadais ir juos atitinkančios garso klasės, vibracijos rodikliai.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, jog sklypo insoliacijos klausimai sprendžiami rengiant statinio projektą, o ne teritorijų detaliojo planavimo dokumento rengimo ir tvirtinimo metu. Toks reikalavimas numatytas ir Detaliojo plano tekstiniame reglamente (statant naujus gyvenamosios paskirties statinius turi būti išlaikyti atstumai pagal galiojančius teisės aktus nustatytus insoliacijos ir natūralaus apšvietimo bei priešgaisrinius reikalavimus).

Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartas pareiškėjų skundo argumentas dėl atstumo iki degalinės, esančios Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apeliacinio teismo teisėjų kolegija jiems pritaria, todėl nėra tikslinga dėl jo plačiau pasisakyti.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis, kuria numatyta, jog <...> detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka bei Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 825 ir juo patvirtintas Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, 120 straipsniui bei Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktui (1) bei, ar Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo 3, 4, 5 ir 7 punktai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniui ir 26 straipsnio 4 daliai (2).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Teisės aktuose detaliųjų planų tvirtinimo ir atsisakymo tvirtinti procedūros yra aiškiai apibrėžtos ir ši vietos savivaldos teisė nėra paneigiama. Tik tais atvejais, kai teisės aktais nustatytų procedūrų nesilaikoma, tokia teisė suteikta valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Atsisakymas tvirtinti detalųjį planą ir neinformavimas apie tai, daro veiksmus neteisėtais iš esmės, t. y. prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui, 8 straipsnio 1 daliai bei vietos savivaldos veiklos pagrindiniams principams – skaidrumo, viešumo ir pareigos informuoti suinteresuotus asmenis apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus. Teisėjų kolegijai jokių abejonių dėl anksčiau nurodytų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nekyla, todėl šiuo aspektu pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, jog dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų apeliacinio teismo teisėjų kolegija atskirai nepasisakys, kadangi jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu, yra nereikšmingi. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atliko byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus, padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų skundas netenkintinas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius