A-575-2799-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-2799/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00774-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-3), kuriame prašė: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr.(1.31.)-TPB-91-14; 2) įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2014 m. balandžio 17 d. (pastaba – skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant prašymo datą „2014-03-17“) prašymą reg. Nr. ATP-711 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu atsisakė jai suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apskundžiant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tarnyba atsisakymą motyvavo tuo, kad jos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkes prokuratūros nutarimo parengimas yra pirminės teisinės pagalbos funkcija. Teigė, kad su tokiu skundžiamu sprendimu nesutinka. Manė, kad prašomas surašyti skundas patenka į procesinių dokumentų sąvoką, todėl antrinė teisinė pagalba turėjo būti suteikta.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b. l. 27-30) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. vasario 28 d. išaiškinimą asmenys, galintys pateikti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neturi nei įtariamojo, nei kaltinamojo, nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo, nei privataus kaltintojo teisinio statuso, nėra pradėtas ir pats baudžiamasis persekiojimas, kurio metu įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam garantuojama teisė į gynybą, o nukentėjusiajam – teisė būti atstovaujamam. Nurodė, kad dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms rengimas yra pirminės teisinės pagalbos funkcija, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teigė, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat patvirtina pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą akivaizdų nepagrįstumą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog skundžiamą sprendimą Tarnyba grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas, VGTPĮ) 3 straipsnio 2 punktu ir 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 18 straipsniu. Pasak Tarnybos išdėstytų motyvų, pareiškėjos prašymas surašyti skundą, kuriuo skundžiami prokuroro veiksmai, t. y. atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra susijęs su konkrečiu jau pradėtu teisminiu procesu arba inicijuojamu atitinkamu teisminiu procesu, be to, toks skundas nėra procesinis dokumentas civilinėje ar administracinėje byloje, todėl jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą akivaizdžiai nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą akivaizdžiai nepagrįstas, anot Tarnybos, patvirtina ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgdamas į VGTPĮ 2 straipsnio 1 punktą teismas taip pat pažymėjo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Pažymėjo, jog antrinės teisinės pagalbos suteikimas pirmiausia yra sietinas su formaliųjų sąlygų, apibrėžtų VGTPĮ trečiajame skirsnyje „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąlygos“, buvimu.

Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos 2014 m. vasario 25 d. atskirąjį prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą (reg. Nr. 4-AP-841) atsisakyta tenkinti nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 168 straipsnis). Prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja siekė apskųsti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. pareiškėjos valia buvo nukreipta į baudžiamojo proceso inicijavimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog baudžiamasis procesas nevyksta chaotiškai, tačiau yra vykdomas laikantis griežto nuoseklumo, įtvirtinto BPK. Pirminė jo stadija – ikiteisminis tyrimas, kuris pradedamas, inter alia gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Minėtajam skundui, pareiškimui ar pranešimui nėra nustatyti specialūs turinio ar formos reikalavimai, o prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos savo ruožtu kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). BPK 168 straipsnio 4 dalyje tik nurodyti pareigūnai, kuriems gali būti skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1089-13, 2010 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-888/2010), nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nesiekė parengti procesinio dokumento civilinėje ar administracinėje byloje bei nesiekė įgyvendinti savo teisės turėti gynėją baudžiamajame procese, nes toks procesas dar nebuvo prasidėjęs, todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Sprendė dėl skundžiamo Tarnybos sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Pažymėjo, jog antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti vadovaujantis VGTPĮ bendromis normomis (3 straipsnio 2 punktas, 18 straipsnis) bei VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą akivaizdžiai nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog BPK 168 straipsnio 4 dalis numato pareiškėjai teisę skųsti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir, kaip minėta, nėra nustatyti tokio skundo specialūs turinio ar formos reikalavimai, tad pareiškėja turi šią teisę ir nelaikytina, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad skundo surašymas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos sąvokos turinį. Teismas darė išvadą, kad nesutampa raštu išdėstyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvai su parinktu teisiniu kvalifikavimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju, turėjo būti padaryta nuoroda į VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 12 punktą – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei nustatoma, kad pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Remdamasis Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi atkreipė dėmesį, kad pareiškėja gali kreiptis Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo, kad jai būtų suteikta teisinė informacija, teisinės konsultacijos ar būtų parengti dokumentai, išskyrus procesinius dokumentus, skirti valstybės ar savivaldybių institucijoms. Teismas sprendė, jog aptartas skundžiamo sprendimo trūkumas taisytinas, bet, atsižvelgiant į tai, jog pats skundžiamas sprendimas iš principo yra teisingas, jis turi būti paliktas galioti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-827/2010). Konstatavo, jog ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiami motyvai bei teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Naikinti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą – įpareigoti Tarnybą tenkinti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

III. Pareiškėja L. R. padavė apeliacinį skundą (b. l. 57-59), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Mano, kad pagal BPK 30 straipsnio nuostatas, nors ir nėra nustatyti skundo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą specialūs turinio ar formos reikalavimai, tačiau akivaizdu, kad toks skundas turi būti teisiškai motyvuotas, tad vadovaujantis teisės taikymo analogijos principu laikytinas procesiniu dokumentu, nepaisant to, kad BPK nėra įtvirtinta procesinių dokumentų baudžiamajame procese sąvoka. Teigia, kad prašymas suteikit antrinę teisinę pagalbą susijęs su konkrečiu inicijuotu ikiteisminiu procesu, nors pareiškėja ir nepatenka į įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, nukentėjusiojo ar privataus kaltintojo statusą turinčių asmenų kategoriją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paduoti, jai reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba prašymui dėl skundo padavimo termino parengti.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 81-82) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Tvirtina, jog skundo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą parengimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos sąvoką, nes jis būtų teikiamas ne baudžiamojoje byloje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2013 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1089/2013. Taip pat palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

Tarnyba 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPB-91-14 atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą skundžiant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą, t. y. kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai, tačiau kaip atsisakymo pagrindas Tarnybos sprendime turėjo būti nurodytas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 12 punktas, t. y. antrinė teisinės pagalba neteikiama, jei nustatoma, kad pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Patikrinusi bylą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2192-14, 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-791-14).

Teisėjų kolegija sutinka su teiginiu, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju savo teises gali apginti savarankiškai, be advokato pagalbos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ikiteisminis tyrimas, pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (BPK 166 str. 1 d. 1 p.). Be to, ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d. 2 p.). Taigi, kreipimasis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra formalizuotas, o prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Taip pat, nėra nustatyti turinio ir formos ir formos reikalavimai ir skundui dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenumatyta, kada skundą atsisakytina priimti, kada jis paliekamas nenagrinėtu (BPK 168 str.). Nustatyti tik skundo padavimo terminai, kurie gali būti atnaujinami jį praleidus dėl svarbių priežasčių asmens prašymu. Taigi, atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas, kaip ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą. Tai, jog pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir kad jos prašymas buvo išsamiai išnagrinėtas, kaip matyti iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamu atveju įrodo pareiškėjos gebėjimą savarankiškai tinkamai kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo.

Konstatavus, jog skundą dėl nutarties atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas gali parengti be advokato pagalbos, teisėjų kolegijos nuomone, tokio skundo priskirtinumas ar ne procesiniams dokumentams, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Ši aplinkybė nėra reikšminga ir aiškinant pareiškėjos galimybes, nagrinėjamu atveju, pasinaudoti pirmine teisine pagalba, nes pirminė teisinė pagalba inter alia apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas (Teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 6 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, todėl naikinti jo sprendimo nėra jokio pagrindo. Dėl išdėstytų priežasčių Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą atmesti

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius