A-640-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-640-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00591-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. J. su skundu (b. l. 5–8) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. PE_SP1-3481;

2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių į V. J. darbo stažą įskaičiuoti jos išdirbtą laiką Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose;

3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti V. J. paskirtą senatvės pensiją.

Pareiškėja nurodė, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. PE_SP1-3481 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. J.“ pareiškėjai buvo apskaičiuota ir paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, neįtraukiant į pareiškėjos darbo stažą laikotarpio nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. Nesutikdama su minėtu VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), prašydama įskaityti į darbo stažą minėtą laikotarpį. Fondo valdyba 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. PE_SP1-3481. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas formaliais pagrindais, dėl ko turi būti panaikintas.

Pareiškėja teigė, kad atsakovas atsisakymą įtraukti į darbo stažą pareiškėjos išdirbtus dvejus metus grindžia Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punktu. Atsakovas neteisingai aiškina šių Nuostatų 23 punktą, t. y. atsakovas nesutikdamas įskaityti pareiškėjos darbo stažą, Nuostatų 23 punktą taiko ne visą, bet tik jo dalį, kuri atsakovui leidžia formaliais pagrindais pagrįsti atsisakymą įskaityti darbo stažą, o pareiškėjos pateikto įrodymo – įrašo dėl atleidimo iš darbo nevertina ir dėl jo nepasisako.

Pareiškėja pabrėžė, jog minėta teisės norma, kuria remiasi atsakovas aiškiai reglamentuoja, kad darbo stažo laikotarpiai įrodomi ne tik įrašais darbo knygelėse apie priėmimą į darbą, bet ir įrašais apie atleidimą iš jo. Atsakovas nieko nepasisakė apie pareiškėjos darbo knygelėje esantį 1987 m. birželio 1 d. įrašą apie atleidimą iš darbo. Pareiškėjos vertinimu, minėtas įrašas atitinka visus Nuostatuose nurodytus kriterijus. Be to, įrašas yra padarytas 1987 m. gegužės 12 d. direktoriaus įsakymo Nr. 12 pagrindu, patvirtintas direktorės J. Š. parašu bei darbdavio antspaudu.

Pabrėžė, kad bendrieji teisės principai viešojo administravimo subjektams įtvirtina bendrą nuostatą vykdant savo pareigas vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas įtvirtina objektyvumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Teigtina, atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo šiais principais.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime (b. l. 23–26) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensijos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Nuostatais.

Pažymi, kad pareiškėja dėl pensijos skyrimo su prašymu į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi 2013 m. spalio 15 d. ir pateikė darbo knygelę, išduotą 1972 m. vasario 29 d. Darbo knygelės intarpo KT-I Nr. 0059078 įraše Nr. 20 apie pareiškėjos priėmimą į darbą nurodyta, kad ji 1985 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmus ratelio vadovės pareigoms pagal 1985 m. rugsėjo 2 d. sutartį, nenurodant sutarties numerio. Įraše Nr. 21 nurodyta, kad 1987 m. birželio 1 d. pareiškėja buvo atleista pačiai prašant pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso 1 straipsnį vaiko iki 8 m. amžiaus priežiūrai (1987 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 12). Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. AP-102 „Dėl duomenų pateikimo“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 0300-19-4869 „Dėl duomenų“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (7.32) A4-4437, Lietuvos vandens transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos taryba 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. 02/28 „Dėl V. J. duomenų“, UAB „Jūreivių aptarnavimo centras“ 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8 „Dėl V. J. duomenų“ informavo, kad minėtoms įstaigoms Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų dokumentai saugoti neperduoti. Įvertinus turimą informaciją ir duomenis, vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Nuostatų 23 punktu, VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. PE_SP1-3481 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. J.“ į pareiškėjos stažą neįskaitė darbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpio nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nes darbo knygelėje įrašas apie priėmimą į darbą nepatvirtintas nustatyta tvarka (nenurodytas dokumento, kuriuo remiantis padarytas įrašas, numeris).

Nurodo, kad Nuostatų 23 punktas imperatyviai nustato, jog Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Dokumentai savo turiniu ir forma neatitinkantys įstatymuose nustatytų reikalavimų, neturi teisinės galios. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos pensijos skyrimui pateikti dokumentai turėjo atitikti pensijos skyrimo metu galiojančiame Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytus reikalavimus. Be to, ginčijamu laikotarpiu galiojusioje Darbo knygelių vedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcijoje, patvirtintoje TSRS Ministrų Tarybos valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto 1974 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 162, buvo nustatytas reikalavimas, kad darbo knygelių skirsnio „Žinios apie darbą“ ketvirtojoje skiltyje būtų nurodyta, kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris), t. y. darbo knygelėje daromo įrašo pagrindas – įmonės vadovo įsakymas (potvarkis), jo išleidimo data ir numeris. Pažymi, kad Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad neišlikus dokumentų, pareiškėjui išlieka teisė kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, atsakovas teigė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. PE_SP1-3481 ir įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių į pareiškėjos darbo stažą įskaičiuoti jos dirbtą laiką Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose yra nepagrįstas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad kitų duomenų, išskyrus įrašą darbo knygelėje apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nėra.

Pagal Nuostatų 23.1 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu.

Aiškinant šią akto nuostatą lingvistiškai, akivaizdu, jog valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, tačiau kartu akcentuotina, jog toje pačioje nuostatoje, po kablelio, detalizuojama kokie laikotarpiai, kurie nurodyti darbo knygelėje yra įskaitomi į darbo stažą, t. y. į darbo stažą įskaitomi tie darbo laikotarpiai, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai).

Taigi, pagal minėtą nuostatą, į darbo stažą gali būti įtraukti tik tie darbo laikotarpiai, kurie yra įrašyti darbo knygelėje ir apie šiuos laikotarpius yra faktinių duomenų, t. y. kiti rašytiniai dokumentai, patvirtina darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą. Vadinasi, vien tik darbo knygelėje esant įrašui apie išdirbtą laikotarpį, tačiau nesant jokių kitų faktinių duomenų, kurie patvirtintų darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą, toks darbo laikotarpis negali būti įskaitomas į darbo stažą. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Nuostatų 24 punkte nurodyta, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.

Iš minėtos nuostatos akivaizdu, jog asmuo privalo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tuo atveju, kai visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti. Vadinasi, Nuostatų 23.1 punkto teisės normą aiškinant sistemiškai, t. y. ją sugretinant su Nuostatų 24 punktu, akivaizdu, kad vien tik esant įrašui darbo knygelėje apie išdirbtą laikotarpį, toks įrašas dar nepatvirtina faktiškai egzistavusių darbo teisinių santykių. Šiuo atveju darbo teisinius santykius gali patvirtinti tik įmonių, įstaigų, organizacijų dokumentai ar jų dalys, o jų nesant, yra priežastis dėl kurios tokie darbo laikotarpiai, kurie nepatvirtinti dokumentais, negali būti įtraukiami į darbo stažą, tol kol jie nėra įrodyti teismine tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad panašią išvadą apie darbo knygelėje esančius įrašus bei faktinį jų pagrindimą, yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviem sąlygom, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013).

Vadinasi, kad pareiškėjos ginčijamas laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir egzistuojančiais dokumentais, kurie patvirtina šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėja iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius. Šiuo atveju vien tik įrašas esantis darbo knygelėje bei nesant kitų duomenų apie šio patvirtinimą, t. y. apie pareiškėjos darbo laikotarpį, savaime nepatvirtina fakto apie pareiškėjos darbo teisinius santykius. Iš į bylą pateiktų įrodymų viseto matyti, kad buvo užklausta ne viena institucija dėl dokumentų, kurie patvirtintų įrašo pareiškėjos darbo knygelėje tikrumą, t. y. apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. Šiuo atveju nei viena institucija jokios informacijos apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nepateikė. Nesant informacijos apie pareiškėjos darbo teisinius santykius ginčijamu laikotarpiu, atsakovas skundžiamu sprendimu tokio laikotarpio neįskaitė į pareiškėjos darbo stažą.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog tinkamai darbo knygelėje įrašytas atleidimas, nesudaro pagrindo konstatuoti apie visą pareiškėjos ginčijamą darbo laikotarpį. Šiuo atveju atsakovui iškilus neaiškumams (abejonei) dėl pareiškėjos ginčijamu laikotarpiu darbo santykių egzistavimo, atsakovas privalėjo surinkti duomenis ir įsitikinti ar tokiu laikotarpiu pareiškėja dirbo. Nors pareiškėjos darbo knygelėje esantis 1987 m. birželio 1 d. įrašas apie atleidimą iš darbą ir įformintas tinkamai, t. y. nurodytas įsakymo numeris, patvirtintas Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų antspaudu bei direktorės J. Š. parašu, tačiau kaip jau prieš tai minėta, vien atleidimo faktas (nors įrašas atitinka formalius teisės aktų reikalavimus) dar nepatvirtina faktiškai išdirbto viso laikotarpio, kadangi jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nėra.

Pažymėjo, jog atsakovas atlikdamas jam priskirtą pareigą, nustatytą Nuostatų 63 punkte, iš įvairių institucijų (archyvų) pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėja dirbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. Iš institucijų, kurioms buvo pateiktos užklausos, negavus jokios informacijos apie tai, kad pareiškėja dirbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. bei atsakovui dėl to atsisakius į pareiškėjos darbo stažą įskaityti darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., pareiškėja, remiantis Nuostatų 24 punktu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyta tvarka siekti didesnio dydžio senatvės pensijos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš skundžiamo 2014 m. kovo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-3481 matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti teisės aktai bei faktinės aplinkybės, todėl ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad 2014 m. kovo 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. PE_SP1-3481 teisėtas ir pagrįstas, nekilo teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjos reikalavimus – įpareigoti atsakovą į darbo stažą įskaityti jos išdirbtą laiką Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose ir perskaičiuoti paskirtą senatvės pensiją.

III. Pareiškėja V. J. su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (b. l. 51–55) prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Nuostatų 23 punktas aiškiai reglamentuoja, jog į darbo stažo laikotarpiai įrodomi ne tik įrašais darbo knygelėse apie priėmimą į darbą, bet ir įrašais apie atleidimą iš jo. Pažymi, kad tiek atsakovas, tiek teismas, pasisakydami apie neva netinkamai įformintą pareiškėjos priėmimą į darbą, nurodydami, kad įrašas darbo knygelėje netinkamas dėl to, kad nenurodytas darbo sutarties numeris, kurios pagrindu pareiškėja buvo priimta į darbą 1985 m. rugsėjo 1 d., nenurodo, koks buvo tuo metu teisinis reglamentavimas ir koks 1985 metais galiojęs teisės aktas numatė reikalavimus darbo santykių pradžios įforminimui darbo knygelėje, t. y., tiek atsakovas, tiek teismas ignoruodami įrašą (kaip įrodymą) apie darbo pradžią, nenurodo teisinio pagrindo, kodėl jis turi būti laikomas niekiniu.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime (b. l. 61–64) į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. PE_SP1-3481 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu VSDFV Klaipėdos skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, nusprendė pareiškėjai skirti 492,87 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki gyvos galvos (b. l. 10). Senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 26,4733 metų trukmės stažą bei 2006–2013 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas. Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Nuostatų 23 punktu, taip pat buvo nuspręsta, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaityti darbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpio nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nes darbo knygelėje įrašas apie priėmimą į darbą nepatvirtintas nustatyta tvarka (nenurodytas dokumento, kuriuo remiantis padarytas įrašas, numeris). Minėtame sprendime taip pat pažymėta, kad Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jei asmuo negali dokumentais įrodyti darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpiai gali būti nustatomi teismine tvarka.

Pareiškėja nesutikdama su minėtu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimu, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama įskaityti į jos darbo stažą, darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. (b. l. 13). Fondo valdyba išnagrinėjusi ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4467 pareiškėjos skundo netenkino bei paliko galioti 2014 m. kovo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamą sprendimą (b. l. 11–12).

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą į darbo stažą įskaityti jos išdirbtą laiką Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose (nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d.) bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti paskirtą senatvės pensiją.

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (1994 m. liepos 18 d. Nr. I-549) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156.

Pensijų įstatymo (2013 m. gruodžio 23 d. akto redakcija Nr. XII-738, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 3–5 punktuose.

Šį stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos bei laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą <...> (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Nuostatais. Nuostatų (redakcija, patvirtinta Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 593 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2014 m. kovo 26 d.) 38 punkte numatyta, kad senatvės pensijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 20–27, 54–57 straipsnius. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

Nuostatų 23 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: 23.1. darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu <...>; 23.2. darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 23.3. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 23.4. valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; <...> 23.6. atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą; <...>.

Nuostatų 63 punktas numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti šių Nuostatų 56–58 punktuose nurodytų pensijai skirti trūkstamų dokumentų, jeigu asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos darbo knygelės intarpo KT-I Nr. 0059078 įrašas Nr. 20 patvirtina, kad pareiškėja 1985 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmus ratelio vadovės pareigas pagal 1985 m. rugsėjo 1 d. sutartį, sutarties numeris įraše nenurodytas (Pensijos byla, b. l. 11). Įraše Nr. 21 nurodyta, kad 1987 m. birželio 1 d. pareiškėja buvo atleista savo prašymu pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso 1 straipsnį vaiko iki 8 m. amžiaus priežiūrai (1987 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 12) (Pensijos byla, b. l. 11). Minėti įrašai patvirtinti Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų antspaudu bei direktorės J. Š. parašu. Iš pareiškėjos Pensijos bylos taip pat matyti, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. AP-102 „Dėl duomenų pateikimo“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 0300-19-4869 „Dėl duomenų“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (7.32) A4-4437, Lietuvos vandens transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos taryba 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. 02/28 „Dėl V. J. duomenų“, UAB „Jūreivių aptarnavimo centras“ 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8 „Dėl V. J. duomenų“ pateikė informaciją, kad minėtoms įstaigoms Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų dokumentai saugoti neperduoti, t. y. nėra jokių duomenų apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. (Pensijos byla, b. l. 39, 41–42, 44–45).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kaip pažymi atsakovas savo atsiliepime, ginčijamu laikotarpiu galiojusioje Darbo knygelių vedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcijoje, patvirtintoje TSRS Ministrų Tarybos valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto 1974 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 162, buvo nustatytas reikalavimas, kad darbo knygelių skirsnio „Žinios apie darbą“ ketvirtojoje skiltyje turi būti nurodyta, kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris), t. y. darbo knygelėje daromo įrašo pagrindas – įmonės vadovo įsakymas (potvarkis), jo išleidimo data ir numeris.

Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma ir bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. PE_SP1-3481 pareiškėjai apskaičiuojant ir skiriant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, į jos darbo stažą pagrįstai neįskaitė darbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpio nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliantė teigia, kad atsakovas ir teismas ignoruodami įrašą (kaip įrodymą) apie darbo pradžią, nenurodo teisinio pagrindo, kodėl jis turi būti laikomas niekiniu. Kaip minėta, pagal Nuostatų 23.1 punktą, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo ir kt.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos stažo nustatymui aktualiu laikotarpiu (nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d.) galiojęs reglamentavimas numatė, kad darbo knygelėje turi būti nurodomas joje daromo įrašo pagrindas – įmonės vadovo įsakymas (potvarkis), jo išleidimo data ir numeris. Konstatuotina, kad atsakovas ir teismas, vertindami įrašų galiojimą, įvertino bylai aktualų reglamentavimą, todėl anksčiau nurodyti atmestini apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Apeliantė teigia, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad darbo stažo laikotarpiai įrodomi ne tik įrašais darbo knygelėse apie priėmimą į darbą, bet ir įrašais apie atleidimą iš jo. Kaip minėta, Nuostatų 23 punktas imperatyviai nurodo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (taip pat ir įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Dokumentai savo turiniu ir forma, neatitinkantys įstatymuose nustatytų reikalavimų neturi teisinės galios. Nors įrašas apie pareiškėjos atleidimą atitinka teisės aktų reikalavimus, įrašas apie darbo pradžią neatitinka šių reikalavimų ir nustatyta tvarka nepatvirtintas kitais įrodymais, todėl nėra vienareikšmiškai aiški (nustatyta tvarka nepatvirtinta) pareiškėjos darbo santykių etapo, pasibaigusio 1987 m. birželio 1 d., trukmė. Būtent tokias išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas nesilaikė ABTĮ 81 straipsnyje nustatyto reikalavimo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymėtina, kad įstatymas dėl įrodymų teikimo nustato bendrąją taisyklę, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 57 straipsnio 4 dalis, 72 straipsnis). ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140/2013). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, atsižvelgė į šalių išdėstytus argumentus ir pateiktų rašytinių įrodymų visumą, įvertino tai, kad atsakovas, atlikdamas jam priskirtą pareigą, nustatytą Nuostatų 63 punkte, iš įvairių institucijų (archyvų) pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėja dirbo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., tačiau jokios informacijos, galinčios patvirtinti pareiškėjos darbą nurodytų laikotarpiu, negauta. Vien atleidimo faktas (nors įrašas atitinka formalius teisės aktų reikalavimus) dar nepatvirtina faktiškai išdirbto viso laikotarpio, kai jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjos darbą nurodytu laikotarpiu, nėra. Šiuo atveju darbo knygelėje padaryti įrašai neturi prioriteto prieš byloje esančių įrodymų visumą, kurie buvo surinkti svarstant ar į pareiškėjos darbo stažą įtraukti pareiškėjos ginčijamą laikotarpį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo į pareiškėjos darbo stažą įskaityti darbą Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d.

Pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, remiantis Nuostatų 24 punktu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyta tvarka siekti didesnio dydžio senatvės pensijos nustatymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė