R-525-18-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R525-18/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00028-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjams J. P., R. L. ir M. S.,

pareiškėjų atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei,

atsakovo atstovui Zenonui Vaigauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių J. P., A. K., R. L. ir M. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ nariai J. P., A. K., R. L. ir M. S. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, Komisija) skubos tvarka iki 2014 m. birželio 29 d. patikslinti 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. Sp-196 „Dėl 2014 m. birželio 29 d. privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ Lietuvos Respublikos galutinio sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), nurodant Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius arba deklaravusius savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius arba deklaravusius savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėse.

Pareiškėjai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime nurodytas rinkėjų skaičius yra neteisingas. Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. Sp-147 „Dėl 2014 m. gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinta, jog bendras rinkėjų, balsuojančių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, skaičius yra 2 541 862 bei nustatyta, kad rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 530 864 rinkėjai, o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose yra 10 998 rinkėjai. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. Sp-156 „Dėl 2014 m. gegužės 25 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinio rinkėjų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinta, kad bendras rinkėjų, balsuojančių rinkimuose į Europos Parlamentą, skaičius yra 2 551 303 bei nustatyta, jog rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 535 528 rinkėjų, iš jų balsuojančių laivuose – 486, o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose – 15 775. Pareiškėjai nurodo, kad remiantis minėtais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais, 2014 m. birželio 25 d. rinkėjų skaičius padidėjo 104 942 asmenimis. Šie pokyčiai įvyko per vos ilgesnį nei vienas mėnuo laikotarpį – 37 dienas. Pareiškėjai, atsižvelgę į tai, kad pagal bendruosius statistinius duomenis Lietuvos Respublikos piliečių skaičius nuolat mažėja, vertina, jog toks staigus rinkėjų skaičiaus padidėjimas negali būti pagrįstas.

Pareiškėjai pastebi, kad rinkimų apylinkių atstovams, pristatant rinkėjų korteles, paaiškėjo, jog referendumui naudojami rinkėjų sąrašai neatspindi oficialių nekilnojamojo turto registro duomenų bei gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų. Pasak pareiškėjų, naudojami rinkėjų sąrašai, kuriuose įrašyti mažiausiai 15 metų senumo duomenys, sudaryti prieš emigraciją.

Pareiškėjai paaiškina, kad tam, jog referendumas būtų laikomas įvykusiu, į balsavimą turi atvykti ne mažiau nei 50 procentų rinkėjų. Tokiu būdu tam, kad įvyktų referendumas, privalėtų balsuoti visi 100 procentų dabar Lietuvoje realiai gyvenančių rinkėjų, nes tai sudarytų įstatymo reikalaujamą 50 procentų sąrašuose įrašytų rinkėjų.

Pareiškėjai taip pat teikia argumentus dėl užsienyje gyvenančių rinkėjų. Nurodoma, jog tokių rinkėjų pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis yra tik apie 10 000. Šiuo aspektu pareiškėjai, be kita ko, remiasi Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 41 straipsniu, reglamentuojančiu užsienyje esančių piliečių įrašymą į rinkėjų sąrašus. Pareiškėjai nurodo, kad pagal oficialiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus duomenis į užsienį yra išvykę apie 1 milijonas Lietuvos Respublikos gyventojų, tačiau balsuoti galės tik mažiau nei 10 000 rinkėjų, esančių užsienyje. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbuotojai patvirtino, jog į bendrąjį rinkėjų sąrašą nėra įrašyti rinkimo teisę turintys piliečiai, kurie neregistruoti Lietuvoje. Pareiškėjai abejoja šio teiginio teisingumu, nes pridėjus milijoną išvykusių piliečių Lietuvoje turėtų būti daugiau nei 3,5 mln. gyventojų.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad rinkėjų sąrašus patikslinti pareiškėjų nurodomu būdu, t. y. iki 2014 m. birželio 29 d., nėra įmanoma.

Atsakovas pastebi, kad pareiškėjai prašymą galbūt teikia dėl rinkėjų skaičiaus, o ne dėl pačių piliečių nurodymo rinkėjų sąrašuose. Tai yra pareiškėjai prašo Komisijos sprendime nurodyti rinkėjų, kurie yra „gyvenantys arba deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir <...> užsienio valstybėse“. Atsakovas pastebi, kad tokio prašymo dėl „gyvenančių“ asmenų nurodymo negali įgyvendinti.

Atsakovas taip pat teigia, kad negali nurodyti „deklaravusių gyvenamąją vietą užsienio valstybėse Lietuvos Respublikos piliečių“ skaičiaus. Tačiau pripažįsta, kad gali pateikti duomenis dėl Lietuvos Respublikos piliečių, kurie Lietuvos gyventojų registre deklaravo išvykstantys į užsienio valstybes. Komisijos duomenimis tokių asmenų 2014 m. liepos 1 d. yra 220 173, o sprendimo priėmimo dieną (2014 m. birželio 25 d.) buvo 220 613.

Dėl piliečių, kurie deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakovas nurodo, kad visi šie asmenys buvo įrašyti į rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašą. Jų skaičius siekė 2 534 590. Kartu su užsirašiusiaisiais balsuoti Lietuvos atstovybėse užsienyje, rinkėjų skaičius sudarė 2 538 431. Pagal šį rinkėjų skaičių, kaip tai nustatyta Referendumo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje, yra nustatomi referendumo rezultatai.

Atsakovas paaiškina, kad Komisijos 2014 m. birželio 25 d. sprendime Nr. Sp-196 nurodytas rinkėjų skaičius, įskaitant rinkėjus, kurių paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra nurodoma savivaldybė, ir rinkėjus, kurie yra apskaityti šioje savivaldybėje, kaip nedeklaravę gyvenamosios vietos. Tokių piliečių buvo: apskaitytų – 82 289, o nedeklaravusių gyvenamosios vietos – 38 814. Iš viso – 121 103 piliečiai. Šių piliečių, jeigu jie nepareiškia noro balsuoti ir nesikreipia į rinkimų komisiją, skaičius referendumo rezultatuose nenurodomas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai sudaromi įgyvendinant Referendumo įstatymo 35 straipsnį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė informaciją, jog 2014 m. birželio 29 d. privalomajam referendumui „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ Lietuvos Respublikos galutinio sąrašo patvirtinimo“ rinkėjų sąrašų duomenys buvo atnaujinti 2014 m. gegužės 29 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. Sp-196. Pareiškėjai iš esmės nesutinka su tuo, kaip buvo įgyvendinama Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga, organizuojant referendumą, sudaryti Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą (Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 2 d. 10 p. ir Referendumo įstatymo 151 str. 3 d. 3 p., 34 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkėjų sąrašų sudarymo klausimus reglamentuoja Referendumo įstatymo ketvirtasis skirsnis. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašų sudarymą, 3 dalį, rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Į šiuos sąrašus įrašomi visi rinkimų teisę turintys piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (Referendumo įstatymo 34 str. 1 d.). Remdamasi Referendumo įstatymo 34 straipsnio 5 dalimi, Vyriausioji rinkimų komisija patvirtina galutinius rinkėjų sąrašus.

Pastebėtina, kad aiškinant Referendumo įstatymo 34 straipsnio nuostatas, reikia atsižvelgti į teisinio reguliavimo, kurio dalis jos yra, kontekstą. Iš Referendumo įstatymo 35 straipsnio nuostatų matyti, kad pagal Referendumo įstatymo 34 straipsnį sudaromi rinkėjų sąrašai naudojami Vyriausiajai rinkimų komisijai sudarant miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Referendumo įstatymo 35 straipsnyje įstatymų leidėjas tiesiogiai įtvirtina, jog Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše nurodomi ne tik piliečiai, kurių gyvenamoji vieta žinoma, bet ir piliečiai, kurių žinoma tik paskutinė gyvenamoji vieta. Be to, įstatymų leidėjas šioje nuostatoje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo pagrindu Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaromuose miesto, rajonų rinkėjų sąrašuose turi atsispindėti informacija apie užsienyje gyvenančius rinkėjus ir piliečius, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas.

Remdamasi sisteminiu teisės aiškinimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad į Vyriausiosios rinkimų komisijos pagal Referendumo įstatymo 34 straipsnio 5 dalį sudaromus rinkėjų sąrašus pagrįstai įtraukiami ir rinkėjai, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nėra žinomas. Būtent pastarųjų rinkėjų grupė sudaro pareiškėjų ginčijamą bendro rinkėjų skaičiaus padidėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjų kvestionuojamą 2 656 245 rinkėjų skaičių sudaro piliečiai, įrašyti į rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašus, piliečiai, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nėra žinomas, ir piliečiai, kurie balsuoja Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliamas ginčas dėl to, jog duomenys apie rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nėra žinomas, skaičių yra neteisingi ar neišsamūs. Iš tiesų, pareiškėjai argumentus dėl rinkėjų, esančių Lietuvoje, skaičiaus padidėjimo grindžia prielaidomis, jog šie duomenys apima naujus rinkėjus, sukakusius 18 metų, bei rinkėjus, išvykusius į užsienį. Tačiau tokio pareiškėjų tvirtinimo bylos medžiaga nepatvirtina. Todėl šis pareiškėjų argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su atskirų rinkėjų grupių kvestionuojamame sprendime nurodymu, teisėjų kolegija pažymi, kad galiojantis teisinis reguliavimas neįtvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, organizuojant referendumą, rinkėjų sąrašą sudaryti, išskiriant piliečius, gyvenančius arba deklaravusius savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir piliečius, gyvenančius arba deklaravusius savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėse. Teisėjų kolegija pastebi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisminės gynybos priemonė gali būti taikoma tik tada, kai nustatomas reikalaujamų atlikti veiksmų teisinis pagrindas. Įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus pagal Referendumo įstatymo nuostatas teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Iš tiesų toks įpareigojimas tiesiogiai iš Referendumo įstatymo 34 straipsnio nuostatų nekyla. Tai, kad Referendumo įstatymo 35 straipsnis, reglamentuojantis miesto, rajono rinkėjų sąrašų sudarymą, kalba apie Lietuvoje gyvenančius rinkėjus ir užsienyje gyvenančius rinkėjus, savaime nereiškia, kad tokia informacija turi būti atskirai aptarta sprendime dėl Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo patvirtinimo pagal Referendumo įstatymo 34 straipsnį. Manytina, kad šiuo klausimu Lietuvos įstatymų leidėjas suteikė atsakovui tam tikrą laisvę, kurios nagrinėjamu atveju negalima nepagrįstai apriboti teisminės valdžios priimtu aktu. Referendumo įstatymo 34 straipsnio nuostatos nepatvirtina, kad jomis siekiama diferencijuoti rinkėjus pagal jų gyvenamąją ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Priešingai, siekiama nustatyti bendrą Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjų nurodomų Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. Sp-147 „Dėl 2014 m. gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. Sp-156 „Dėl 2014 m. gegužės 25 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinio rinkėjų sąrašo patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme ir, atitinkamai, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme numato konkrečius subjektus, turinčius teisę ginčyti nurodytus sprendimus, ir šios teisės įgyvendinimo tvarką. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šių aktų pareiškėjų nurodomais aspektais vertinimas (in concreto tikrinimas, ar šiuose aktuose nustatytas rinkėjų sąrašas yra pagrįstas) reikštų teisminę kontrolę, nesilaikant įstatymų leidėjo įtvirtintų skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų nagrinėjimo tvarkos. Tokios situacijos teisė netoleruotų. Todėl nagrinėjamu atveju atlikta teismo kontrolė apima tik pareiškėjų argumentus, susijusius su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. Sp-196 pagrindu formuluojamu reikalavimu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai taip pat nurodo, kad jų teismui teikiamas reikalavimas, be kita ko, grindžiamas teise gauti išsamią informaciją iš valstybės institucijos, kuri gali būti aktuali ateityje sprendžiant panašius klausimus (2014 m. liepos 1 d. teismo posėdžio protokolas). Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad administraciniam teismui nepriskiriama nagrinėti reikalavimų, kurių esmė yra užtikrinti, jog ateityje nebūtų pažeistos asmenų teisės, bei ginti hipotetinio pobūdžio galimų teisių pažeidimų (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R756-17/2014). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisė gauti informaciją iš valstybės institucijų iš tiesų leidžia asmenims veiksmingiau dalyvauti sprendimų priėmimo procedūroje, padeda stiprinti demokratijos principus bei pagarbą žmogaus teisėms, todėl kiekviena valstybės institucija turėtų imtis visų reikiamų priemonių informuoti suinteresuotą visuomenę ar jos narius jai rūpimais klausimais. Pastebėtina, kad teisė gauti informaciją iš valstybės institucijų bei šios teisės įgyvendinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Bet kuris asmuo, laikydamasis šiuose įstatymuose nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti visą informaciją apie valstybės institucijos veiklą jai vykdant teisės aktais pavestas funkcijas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad netenkinus pareiškėjų formuluojamo reikalavimo yra užkertamas kelias veiksmingai įgyvendinti teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų.

Įvertinusi šiame sprendime paminėtus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių J. P., A. K., R. L. ir M. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis