2K-577/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-577/2014

Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00214-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš Č. M. priteista nukentėjusiajam Š. S. 2000 Lt neturtinei ir 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo Č. M. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti M. M., K. R., tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Č. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. M. ir K. R., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. birželio mėn. 20 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje Varėnoje, Vytauto gatvėje, prie kavinės „Šaka“, kilus muštynėms, įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką, nes tyčia dėl chuliganiškų paskatų: K. R. peiliu sudavė vieną smūgį E. K. į ranką, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir du smūgius peiliu Ž. M. į ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; Č. M. sudavė du smūgius kumščiu ir koja Š. S. į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. M. smogė peiliu vieną kartą D. J. į pilvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, G. G. smogė peiliu tris kartus į šoną ir ranką, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, G. K. sudavė vieną smūgį peiliu į kryžkaulį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis Č. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas jam paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laiką neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiajam Š. S. nusikaltimu padarytą 500 Lt turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK bendrosios dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, dėl to kasatoriui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, įvertinus visas bylos aplinkybes, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kasatorius buvo mažiausiai aktyvus padarant viešosios tvarkos pažeidimą – nenaudojo jokių pavojingų įrankių, smurtavo tik prieš vieną asmenį, kuriam nežymiai sutrikdė sveikatą, mokėsi – ir dėl to jam paskyrė bausmę, kiek mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bet BK 75 straipsnio nuostatų netaikė, nes kasatorius nusikalstamą veiką padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį skundą, dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį nepasisakė. Teismai neatsižvelgė į tai, kad, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka kasatoriaus socialiniams ryšiams, nes jis neteks darbo, negalės padėti savo šeimai finansiškai, o jo vaiko motinai, visiškai neturinčiai pajamų, būtų sunku vienai auginti mažametį sūnų, juo rūpintis, mokėti būsto mokesčius. Taip pat teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatorius nebuvo muštynių iniciatorius, be to, pats buvo sužalotas, nes jam išmušti priekiniai dantys.

Šių aplinkybių teismai be pagrindo nepripažino išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant galima taikyti BK 75 straipsnį. Kasatorius mano, kad įvertinus jį apibūdinančius duomenis, šeiminę padėtį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, galima teigti, jog, esant išimtinėms sąlygoms, teismas galėjo pakartotinai taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293/2012, 2K-149/2011, 2K-9/2008). Kasatorius teigia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų, darbdavio interesams.

Kasatorius pažymi, kad jis turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, šeimą, metų neturintį sūnų, kurį išlaiko, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, neturės galimybės išlaikyti šeimos, bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Nors kasatorius nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, nebuvo iš anksto suplanuota ir didelės realios žalos nesukėlė, nuo jos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį jis naujų nusikaltimų nepadarė, siekė gyventi laikydamasis įstatymų.

Dėl šių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skirdamas kasatoriui bausmę atsižvelgė, bet tinkamai neįvertino situacijos, kurioje kilo konfliktas tarp nuteistųjų ir Varėnos gyventojų bei jų veiksmų, kuri svarbi ne tik nustatant mažesnį nuteistųjų padarytų nusikaltimų, bet ir jų asmenybių pavojingumą, bei išvadai, kad baudžiamasis procesas ir apkaltinamasis nuosprendis nuteistiesiems padarė teigiamą įtaką.

Kasatorius mano, kad nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip išimtinės ir leidžiančios pakartotinai taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Loreta Pikelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Č. M. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad teismai laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą ir paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį. Teismai atsižvelgė ne tik į neišnykusius nuteistojo teistumus už tyčines smurtines nusikalstamas veikas, bet ir į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaip aplinkybes, rodančias jo pavojingumą visuomenei ir nenorą gyventi pagal joje pripažintas ir įprastas normas. Teismų sprendimuose motyvuotas ne tik nubaudimo, bet ir kiti bausmės skyrimo tikslai: apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Bausmė skirta laikantis BK 64 straipsnio nuostatų. Taigi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga bei proporcinga jo asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms ir padarytai nusikalstamai veikai. Teismų sprendimuose BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam Č. M. negalimumas yra motyvuotas tinkamai įvertinus įrodytas jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupe, jo asmenybę, neišnykusį teistumą, polinkį nusikalsti (tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas), nenorą pripažinti ir gyventi pagal visuomenėje įprastas normas. Taigi byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių ir nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl to teismų sprendimai netaikyti nuteistajam Č. M. BK 75 straipsnio nuostatų teisingi ir pagrįsti, nėra pagrindo juos keisti ar naikinti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).

Pirmosios instancijos teismas Č. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis viešosios tvarkos pažeidimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skirdamas bausmę Č. M., šis teismas atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir padarinius, t. y. įvertino jo jauną amžių, tai kad jis dirbo, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kurio metu nežymiai sutrikdė vieno asmens sveikatą, nusikalto būdamas tris kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas konstatavo, kad tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, o turi būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, pirmosios instancijos teismas, be pirmiau išdėstytų aplinkybių, įvertino ir tai, kad Č. M. buvo mažiausiai aktyvus padarant viešosios tvarkos pažeidimą, smurtavo prieš vieną asmenį, nenaudojo jokių pavojingų įrankių, nežymiai sutrikdė vieno asmens sveikatą, mokosi, todėl, jam paskyrė kiek mažesnę, nei baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismas konstatavo, kad taikyti Č. M. BK 75 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo, nes jis šį nusikaltimą padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Bendrindamas Č. M. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, be pirmosios instancijos teismo nurodytųjų, skiriant bausmę svarbios ir aplinkybės, kad nuteistųjų, tarp jų ir Č. M., smurtinius veiksmus iš dalies paskatino patys Varėnos gyventojai ir kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus gana ilgam ketverių metų laiko tarpui nė vienas iš nuteistųjų, tarp jų ir Č. M., jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, rodančios mažesnį padarytų nusikaltimų ir asmenybių pavojingumą ir leidžiančios daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas ir apkaltinamasis nuosprendis padarė teigiamą įtaką nuteistiesiems. Tačiau net ir atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nebuvo įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nuteistajam Č. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga bei proporcinga jo asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms ir padarytai nusikalstamai veikai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Č. M. jau buvo tris kartus teistas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, padarė išvadą, kad paskirtoji dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra akivaizdžiai per griežta.

Taigi iš teismų sprendimų matyti, kad skirdami bausmę teismai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, laikėsi BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų. Esminė aplinkybė, dėl kurios teismai neatidėjo Č. M. paskirtos bausmės vykdymo, yra teismų išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, nes jis nusikalto būdamas tris kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Toks teismų sprendimas atitinka teismų praktiką, kuri formuojama taip, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2010). Kasatoriaus skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, šeiminę padėtį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nėra tokios, kurios galėtų būti vertinamos kaip atskleidžiančios išimtinį atvejį ir kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, tyčinį nusikaltimą padariusiam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir kasatoriaus argumentus, neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismai, netaikydami jam BK 75 straipsnio nuostatų, netinkamai aiškino bei taikė šio įstatymo nuostatas. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo Č. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Vladislovas Ranonis

Aurelijus Gutauskas