AS-502-580-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-580/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01726-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. B. 2014 m. kovo 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, Ministerija) 2014 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 12-01-409 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 6 656,64 Lt. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

R. B. paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, jog skunde keliamo ginčo atveju taikytinos ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Tai konstatavo LVAT ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybinė pensija laikytina periodine išmoka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje reikalavimams dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Be to, valstybė, Laikinuoju įstatymu įpareigojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą, pripažino, kad sumažintų pensijų nesumokėta dalis turi būti grąžinta.

Vyriausybės neveikimas (Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje jai nustatyta pareiga nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą) nuo 2010 m. liepos 1 d. iki dabar yra tęstinis, t. y. vyksta kiekvieną dieną, todėl terminas prašyti išmokėti neišmokėtos pensijos dalį nepraleistas, nes neveikimas, neatliktas tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pareiškėjas apie sumažintą 2010 m. sausio mėn. valstybinę pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėn., į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis kreipėsi 2010 m. gruodžio 27 d., nepraleidęs termino, bet buvo iš esmės kita ekonominė situacija, kitos aplinkybės, todėl teismas nepriteisė (negalėjo priteisti) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintos valstybinės pensijos dalies (teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimas).

Dabar, pasibaigus ekonominei krizei, t. y. iš esmės pasikeitus situacijai, pareiškėjas kreipiasi į teismą, bet jau praleidęs nustatytą 3 metų terminą, tačiau analogiškose Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose teisingai, objektyviai traktuota susidariusi paini skundų dėl sumažintų valstybinių pensijų priteisimo padavimo tvarka (taip pat ir dėl skundų padavimo terminų), tai laikyta svarbiomis ir objektyviomis priežastimis skundų padavimo terminams atnaujinti. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos apskritai nenustatyti.

Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota, remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į valstybinės pensijos nepriemoką turi ginti per 3 metų terminą, paaiškėjo tik LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir R. B. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais.

Teismas nurodė, kad remiantis LVAT praktika (šio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013) pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi Sprendimas tėra įrodymas, jog tarp šalių (t. y. pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos) yra kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas nurodė, jog vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, o ne LVAT 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, kurioje LVAT atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti vien tais pagrindais, kad teisė yra neaiški. Šiuo atveju pareiškėjas skunde paaiškino, kad pirmąją sumažintą valstybinę pensiją gavo 2010 m. vasario mėnesį, tačiau skundą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. kovo 19 d., t. y. praėjus 4 metams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Remiantis LVAT praktika, savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad jis nepraleido procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo, taip pat pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad minėtą terminą teismas galėtų atnaujinti, todėl pareiškėjo įvardytos procesinio 3 metų termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės pripažintos nesvarbiomis.

III. Pareiškėjas R. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti termino atnaujinimo klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde R. B. papildomai paaiškina, kad dėl neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos dalies priteisimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą pirmą kartą kreipėsi 2011 m. gruodžio 27 d., tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-507-331/2013 priteisė jam tik dalį (12 205,40 Lt) neišmokėtos valstybinės pensijos, kuri buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Kitos dalies, kuri buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teismas nepriteisė motyvuodamas tuo, kad esant ekonominiam sunkmečiui (krizei), šis sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi ekonominis sunkmetis baigėsi, situacija ir aplinkybės iš esmės pasikeitė, ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime įtvirtinta nuostata nebegalioja ir sumažinta bei neišmokėta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybinė pensija turi būti grąžinta. Pasibaigus sunkmečiui dėl pensijos dalies, sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas kreipėsi į teismą 2014 m. kovo 19 d., t. y. nepraėjus 3 metams ir nepraleidęs termino. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškose administracinėse bylose Nr. I- 4028-168/2013, I-3696-189/2013, I-3823-121/2013, I-87-331/2014 ir I-683-437/2014 teisingai bei objektyviai įvertino painią skundų dėl sumažintų valstybinių pensijų priteisimo padavimo tvarką, pripažindamas, jog tai yra svarbios priežastys atnaujinti praleistus terminus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė per 2010–2013 m. laikotarpį Ministerijai perskaičiuojant (sumažinant) jam paskirtą valstybinę pensiją Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, grąžinimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-507-331/2013 R. B. buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir vadovaujantis to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi neišmokėtą valstybinės pensijos dalį bei pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 4 dalį perskaičiuotą ir sumažintą už 2010/2011 metus ir iki teismo posėdžio datos, t. y. 2013 m. sausio 28 d., valstybinės pensijos dalį, iš viso – 17 715,14 Lt. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pagrindu per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 12 205,40 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o kitoje dalyje skundą atmetė. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 23 d. (ABTĮ 96 str. 1 d.).

Nustatytų faktinių duomenų teisėjų kolegijai pakanka daryti išvadą, kad pareiškėjo 2011 m. sausio 3 d. ir 2014 m. kovo 19 d. gautų skundų dalykas tiek, kiek jis yra susijęs su reikalavimu priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą per 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. sausio 28 d. laikotarpį, susidariusią dėl, jo nuomone, ydingo Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo, yra identiški.

Taigi atsižvelgdamas į tai, kad minėtas prašymas jau buvo kartą išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 2013 m. vasario 8 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas, todėl įgijo res judicata galią, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas keičia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties motyvus, šią R. B. skundo dalį atsisakydamas priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal kurį administracinė byla negali būti pradėta, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. B. paduodamas skundas nėra visiškai tapatus išnagrinėtajam, nes jame nurodomas naujas pažeidimo laikotarpis nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl pastaruoju periodu negautos valstybinės pensijos dalies išieškojimo į teismą gynybos kreipėsi 2014 m. kovo 19 d. Teisėjų kolegija, įvertindama reikšmingą aplinkybę, kad nuo 2010 m. trukęs pareiškėjo turtinių teisių pažeidimas 2013 m. sausio 28 d. buvo nutrauktas ir 2013 m. sausio 29 d. prasidėjo iš naujo, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentai dėl 3 metų procesinio termino šiuo atveju praleidimo yra nepagrįsti bei neteisingi, todėl nurodyta apimtimi teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis naikinama ir R. B. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti R. B. skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė