AS-753-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-753-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05910-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M., V. B., G. V., M. V., I. K., S. Č. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų I. K., S. Č., M. V., I. M., G. V. ir V. B. skundas, kuriuo buvo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Pagrįsdami reikalavimus paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jiems priklausantis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateiktus išaiškinimus pripažintinos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Atsakovas Generalinė prokuratūra, atstovaujanti ir atsakovą Lietuvos valstybę, nesutiko su skundu. Teismui pateiktuose atsiliepimuose pažymėjo, kad pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnį, pareiškėjams negali būti priteista didesnė darbo užmokesčio nepriemoka kaip už trejus metus. Prašė atmesti skundą. Skundą patenkinus, prašė išdėstyti mokėjimus proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-1702-426/2015 iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1584/2015 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2).

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dėl įstatymų nuostatų, dėl kurių atitikties Konstitucijai keliamos abejonės. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime yra pateiktas teisės aktų nuostatų, dėl kurių teisėtumo buvo keliamos abejonės pareiškėjų pateiktame skunde, atitikties Konstitucijai vertinimas. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4039-624/2013, kurioje ginčas kilęs iš analogiškų teisinių santykių. Byloje yra pateiktas apeliacinis skundas ir ji perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. A602-1584/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra sudaręs išplėstinę teisėjų kolegiją nurodytai, be kita ko, ir kitoms analogiškoms byloms nagrinėti. Iš to padaryta išvada, kad procesiniame sprendime, priimtame apeliacinio teismo byloje Nr. A-1584/2015, bus pateiktas ir šiam administracinio ginčo sprendimui reikšmingas teisės aiškinimas ir taikymas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, administracinė byla ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti stabdoma ir tuo atveju, kai kitoje administracinėje byloje bus pateiktas stabdomoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimas (nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1118/2013 ir kt.).

II. Pareiškėja G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo išskirti pareiškėjos skundą į atskirą administracinę bylą.

Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti bylos sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose ir spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų administracinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti jose nustatyti. Sustabdžius bylą, užsitęsia teismo procesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012), todėl teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756- 860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63- 406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo sprendimais (bendrąja prasme), o ne kitų teisėsaugos institucijų (pvz., prokuratūros) ar viešojo administravimo subjektų. Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012).

Administracinėje byloje, kurios pagrindu teismas sustabdė šią administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. balandžio 23 d. priimto Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) priedėlio pakeitimo Įstatymo nuostatų ar 2009 m. liepos 17 d. priimto Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčą šioje administracinėje byloje bus galima išspręsti tik tada, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-l584-602/2015. Minėtose administracinėse bylose reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš skirtingų teisinių santykių, bylose taikomos skirtingos teisės normos, administracinės bylos Nr. A-1584-602/2015 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai šioje administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai ir bylos nagrinėjimą sustabdė iki Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą. Šiuo atveju preziumuojama, kad nurodytos bylos nagrinėjimas užsitęs. Be to, Konstituciniam Teismui pateikto teisės akto konstitucingumo klausimo sprendimas niekaip nesusijęs su teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio apskaičiavimą prokurorams.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs analogiškoje situacijoje precedentą turinčią 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014, kurioje konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą pagal prokurorų skundą dėl sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo iki bus išnagrinėta ta pati administracinė byla Nr. A-1584-602/2015.

Taip pat pareiškėja išdėsto, jog administracinės bylos, kuriose procesas pradėtas pagal I. M., V. B., M. V., I. K., S. Č. skundus, su jos administracine byla sujungtos nepagrįstai.

Pareiškėja S. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą išdėsto, kad prisideda prie G. V. atskirojo skundo, kuriuo ji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, tačiau nesutinka su G. V. argumentais ir prašo netenkinti jos prašymo išskirti G. V. administracinį ginčą į atskirą bylą.

Pareiškėja I. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi ir prašo ją palikti nepakeistą.

Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Neprieštarauja dėl G. V. prašymo išskirti jos administracinė bylą į atskirą bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-1702-426/2015 iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1584/2015 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2).

Pareiškėja atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir argumentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs analogiškoje situacijoje precedentą turinčią 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014, kurioje konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą pagal prokurorų skundą dėl sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo iki bus išnagrinėta ta pati administracinė byla Nr. A-1584-602/2015.

Pareiškėjos minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pareiškėjams atitinkamas neišmokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1702-426/2015 pareiškėjos keliamus reikalavimus ir pareiškėjos nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS662-391/2014 faktines aplinkybes, ginčo šalis bei pareiškėjų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, jog minėtos bylos yra analogiškos.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Reikia pažymėti, kad pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi kai dėl tam tikros atskirų administracinių bylų kategorijų teisenos nuostatos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), jie vertintini kaip teisės šaltiniai ir jais būtina vadovautis priimant sprendimą kitose analogiškose bylose.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AS662-391/2014 motyvais.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011).

Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo sprendimais (bendrąja prasme), o ne kitų teisėsaugos institucijų (pvz., prokuratūros) ar viešojo administravimo subjektų. Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012). Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas.

Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą sustabdė dėl to, jog procesiniame sprendime, priimtame apeliacinio teismo byloje Nr. A-1584/2015, bus pateiktas ir šiam administracinio ginčo sprendimui reikšmingas teisės aiškinimas ir taikymas.

Pareiškėja skundu nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1702-426/2015 kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškėjai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 12 d. Šį reikalavimą pareiškėja kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1584-602/2015 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Šis reikalavimas kildinamas iš 2009 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XI-227 (įsigaliojusio nuo 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-363 (įsigaliojusio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015, kurios pagrindu teismas sustabdė šią administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje Nr. I-1702-426/2015 aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų ar 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų, taip pat joje neminimas Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu. Be to, nagrinėjamai bylai yra aktualus būtent Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčą pagal pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. I-702-426/2015 bus galima išspręsti tik tada, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-1584-602/2015. Šiose administracinėse bylose reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš skirtingų teisinių santykių. Šiuo atveju pritartina pareiškėjos argumentui, jog administracinės bylos Nr. A-1584-602/2015 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai administracinėje byloje Nr. I-1702-426/2015. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamai bylai yra reikšminga, kaip bus išspręstas ginčas administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015, todėl administracinę bylą Nr. I-1702-426/2015 dėl pareiškėjos skundo sustabdė nepagrįstai.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo išskirti jos skundą į atskirą administracinę bylą ir nurodo, jog administracinės bylos, kuriose procesas pradėtas pagal I. M., V. B., M. V., I. K., S. Č. skundus, su jos administracine byla sujungtos nepagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl bylų sujungimo ar išskyrimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šiuo atveju yra sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl administracinių bylų sujungimo ar išskyrimo nepasisakys.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja S. Č. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad prisideda prie G. V. atskirojo skundo, kuriuo ji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ nėra numatytas prisidėjimo prie atskirojo skundo institutas, pareiškėja S. Č. atskirojo skundo nėra padavusi, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pasisako tik dėl tos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjos G. V. skundą buvo sustabdytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjos G. V. skundą sustabdytas, naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria administracinės bylos Nr. I-1702-426/2015 dalies pagal pareiškėjos G. V. skundą nagrinėjimas sustabdytas, panaikinti ir perduoti klausimą dėl administracinės bylos dalies sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė