eAS-1100-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-1100-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00201-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. S. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT), elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama į valstybės biudžetą iš atsakovo V. S. priteisti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: priteisė iš V. S. į valstybės biudžetą 798,05 Eur.

Atsakovas V. S. 2015 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (b. l. 23–35) bei prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (b. l. 36). Atsakovo teigimu, teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą jis gavo tik 2015 m. birželio 24 d., nes nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. birželio 25 d. buvo gydomas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje, jam atlikta operacija. Iki 2015 m. birželio 24 d. atsakovas buvo gydomas (reabilitacija) Birštono sanatorijoje „Tulpė“. Nedarbingumo pažymėjimas atsakovui išduotas 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. liepos 2 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą, nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą su priedais grąžino V. S..

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) gali būti skundžiami per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 paskelbtas 2015 m. gegužės 20 d., todėl jo apskundimo terminas pasibaigė 2015 m. birželio 3 d. Pareiškėjas (taip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime) teigia, jog 2015 m. gegužės 20 d. teismo sprendimą jis gavo 2015 m. birželio 24 d., o nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. birželio 24 d. buvo nedarbingas, todėl neturėjo galimybės apeliacinį skundą paduoti laiku. Iš teismui pateikto pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, jog pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. birželio 15 d. Pareiškėjo V. S. apeliacinis skundas teisme gautas 2015 m. liepos 3 d.

Kadangi vertintina, jog termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys yra ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o paties pareiškėjo veiksmų rezultatas, prašymas terminą atnaujinti netenkintinas.

Esant nustatytai aplinkybei, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, o prašymas jį atnaujinti netenkintas, apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

III. Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį bei priimti naują nutartį.

Atsakovas 2015 m. birželio 30 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir motyvuotas prašymas atnaujinti šio skundo padavimo terminą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi šio prašymo nepagrįstai netenkino, priėmė formalią nutartį. Atsakovas prašyme nurodė, jog sirgo, gydėsi stacionare.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-147 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prijungtos prie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios pavadinimas po reorganizavimo nuo 2015 m. liepos 1 d. pakeistas į pavadinimą „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai perėjo visos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų teisės ir pareigos. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigusi. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 9.1.9 punktą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra priskiriama funkcija pagal kompetenciją atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamos administracinės bylos šalimi – pareiškėju, laikoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė priimti atsakovo V. S. apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gegužės 20 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. birželio 3 d. Tačiau atsakovo V. S. apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas tik 2015 m. liepos 3 d., t. y. praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 10 d.nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į kiekvienu atveju pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą gavo tik 2015 m. birželio 24 d., o nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. birželio 25 d. buvo gydomas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje bei Birštono sanatorijoje.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog V. S. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. birželio 15 d. buvo nustatytas nedarbingumas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015 m. birželio 5 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, Serija EE Nr. 2422472, b. l. 18), o nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 24 d. atsakovas buvo Birštono sanatorijoje „Tulpė“ (b. l. 2015 m. birželio 24 d. Birštono sanatorijos „Tulpė“ išduotas medicinos dokumentų išrašas, b. l. 37). Šių byloje nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija neginčija. Kita vertus, spręsdama apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimas atsakovui išsiųstas nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. lydraštis Nr. I-1002-609/2015, b. l., 16). Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 9 d. gautame V. S. 2015 m. birželio 5 d. prašyme pratęsti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo apskundimo pateikimo terminą, pats atsakovas aiškiai nurodė, jog minėtą teismo sprendimą gavo 2015 m. birželio 5 d., o ne 2015 m. birželio 24 d. (b. l. 17). Iš minėto prašymo turinio akivaizdu, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu, rašydamas prašymą, atsakovas jau buvo susipažinęs. Į V. S. 2015 m. birželio 5 d. prašymą Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsakė 2015 m. birželio 10 d. nutartimi, kurioje nurodė, jog šio prašymo netenkina ir apeliacinio skundo padavimo termino neatnaujina. Vadinasi, 2015 m. birželio 24 d. baigęs gydymą sanatorijoje, atsakovas turėjo gauti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį (ji atsakovui išsiųsta tą pačią dieną), kurioje, be kita ko, buvo pažymėta ir tai, jog termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinimas neužkerta kelio asmeniui paduoti apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Žinodamas apie apeliacinio skundo pateikimui taikomus sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvus, taip pat apie greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomą operatyvumo standartą, kuris įpareigoja pareiškimus atnaujinti praleistą terminą paduoti per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, atsakovas privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau. Nagrinėjamu atveju atsakovas šių reikalavimų nesilaikė, kadangi su skundžiamu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu susipažinęs dar 2015 m. birželio 5 d., apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2015 m. liepos 3 d., t. y. praėjus net 9 dienoms nuo gydymo sanatorijoje pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai ilgai delsė pateikti teismui apeliacinį skundą.

Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog laikinas nedarbingumas bei gydymasis sanatorijoje, nors nagrinėjamu atveju galimai ir sudarė kliūtis atsakovui laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu (ir į šią aplinkybę kolegija, spręsdama termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia), nėra pagrindas, šioms aplinkybėms išnykus, iš naujo suteikti atsakovui visą ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą apeliaciniam skundui pateikti. Jau minėta, kad sprendžiant apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teismų praktika ir byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne visos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo teismui pateikimas praėjus devynioms dienoms po galimai objektyvių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, negali būti laikomas operatyviu, apdairiu, rūpestingu ir sąžiningu atsakovo elgesiu (juolab atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo turinį: didžiąją jo dalį sudaro įvairių institucijų raštų, sprendimų citavimas).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė