AS-662-1259-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1259/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04583-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. A., Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos R. B. skundas, kuriuo prašoma: 1) pripažinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, atsakovas) 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. KS-93 „Dėl G. A.“ (ar jo dalis) neteisėtu ir jį (atskiras jo dalis) panaikinti; 2) pripažinti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorių G. A. pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktus, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies nuostatas; 3) priteisti žalą, atsiradusią dėl VTEK neteisėtų veiksmų, arba įpareigoti VTEK tinkamai įvertinti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. B. skundą ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti R. B. 2014 m. spalio 14 d. sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Taip pat teismas nurodė ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt. Pareiškėja pranešimu kreipėsi į VTEK, prašydama nustatyti, ar VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius G. A. nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų. Taip ji kreipėsi į VTEK ne dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, tačiau informuodama apie galimą valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Teismas nurodė Įstatymo 20 ir 30 straipsnius. Ištyrusi pranešimą VTEK priima vieną iš 29 straipsnyje numatytų sprendimų arba atsisako nagrinėti pranešimą Įstatymo 24 straipsnyje numatytais atvejais.

Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d., 22 str. 1 d.). Ginčijamas VTEK sprendimas neturi įtakos pareiškėjos teisėms, jo tyrimo objektas buvo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms vertinimas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji rungėsi su G. A. konkursuose direktoriaus pareigoms užimti, skunde nurodomi darbo teisės pažeidimai šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti, kad VTEK sprendimas jai sukuria teises ar pareigas – pareiškėja savo teises gali apginti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėta, kad pagal Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, šiuo metu dėl pareiškėjos skunde nurodomų jos teisių pažeidimų yra nagrinėjami arba buvo išnagrinėti ginčai teismo tvarka baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka Nr. PK-194-288/2014 (proc. Nr. 1-69-3-00235-2013-5); civilinėje byloje Nr. 2A-1497-153/2014 (proc. Nr. 2-69-3-20948-2013-9); civilinėje byloje Nr. 2S-837-153/2014 (proc. Nr. 2-69-3-12139-2013-2); civilinėje byloje Nr. 2S-567-230/2014 (proc. Nr. 2-05-3-14813-2011-1); civilinėje byloje Nr. 2-11534-920/2014 (proc. Nr. 2-69-3-07702-2014-3). Analogišką praktiką sprendžiant dėl teisės skųsti VTEK sprendimus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-860/2014, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-731/2014).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neturi įstatymo numatytos teisės teisme ginčyti VTEK 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. KS-93 ir reikalauti įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus, kas nagrinėjamu atveju ABTĮ 5 straipsnio prasme neleidžia pareiškėjos pripažinti suinteresuotu dėl administracinio ginčo asmeniu, kurio pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą privalo ginti teismas ir, atitinkamai, šie pareiškėjos reikalavimai nenagrinėtini teisme. Pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis iš jos nurodomo teisių pažeidimo skundžiamu VTEK 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Nustačius, kad skundžiamas sprendimas neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms ir yra nenagrinėtinas teismo, analogiškai savarankiškai nenagrinėtinas ir atsisakytas priimti pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėja nurodė patyrusi dėl šio sprendimo. Pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėja R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde išdėsto, jog skundą pateikė laikydamasi įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų ir terminų. Pažymi, kad Konstitucijos 5, 30, 33 straipsniai laiduoja jai teisę skųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų sprendimus, kreiptis į teismą ir ginti jame savo teises. VTEK nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, piktnaudžiavimo tarnyba dangstymas pažeidžia jos ir kitų asmenų bei visuomenės interesus, kuriuos saugo įstatymai. VTEK sprendimo išvados padarytos yra remiantis suklastotais dokumentais arba dokumentais, neturinčiais jokio juridinio pagrindo, samprotavimais, išvedžiojimais ir t. t. Įvertinusi VTEK tyrimo eigą, akivaizdų Įstatymo ignoravimą ir neadekvatų VTEK sprendimą, mano, jog VTEK veiksmuose yra prekybos poveikiu, dangstant korupciją, elementų. Pranešimo turinyje nurodyti, bet VTEK dangstomi pažeidimai, yra kitų teisėsaugos institucijų tyrimo objektai, kurį gali įvertinti tik teismas. Teismas turėjo įpareigoti pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus, o ne atsisakyti priimti skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti anksčiau išnagrinėti teisminiai ginčai yra antraeiliai ir nieko bendro su VTEK sprendimu neturi. Pareiškėja abejoja pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusios teisėjos kompetencija ir objektyvumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia apskųsti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. KS-93, kuriuo, be kita ko, tyrimas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus atžvilgiu nutrauktas ir konstatuota, jog minėtas asmuo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nepažeidė.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VTEK tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (Įstatymo 20 str.). VTEK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą Įstatymo 24 straipsnyje nurodytais pagrindais ir, atlikusi tyrimą, priima vieną iš Įstatymo 29 straipsnyje nurodytų motyvuotų sprendimų. Pagal Įstatymo 30 straipsnį, VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad ji pageidauja, jog tyrimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo G. A. atžvilgiu būtų atliktas iš naujo, kadangi mano, jog VTEK nepagrįstai tyrimą nutraukė, t. y. pareiškėja nesiekia, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo ir atitinkamai pripažinimo, jog G. A. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

VTEK, atlikus tyrimą, priimtas motyvuotas sprendimas pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir nutraukti tyrimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti pripažinti asmenį pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Šiuo atveju dėmesys atkreiptinas į tai, jog piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus, gali informuoti VTEK (Įstatymo 21 str.), tačiau neturi teisės apskųsti VTEK sprendimų. VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūros institucija (Įstatymo 2 str. 1 d.) ir jos priimami sprendimai daro įtaką būtent šių asmenų teisėms ir pareigoms. Šie asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis Įstatymo 30 straipsnio prasme. Taigi pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. KS-93, kuriuo nuspręsta tyrimą VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus atžvilgiu nutraukti ir konstatuoti, jog minėtas asmuo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nepažeidė.

Pareiškėja nurodo, jog VTEK 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. KS-93 pažeidžia ne tik jos, bet ir visuomenės interesus, tačiau pareiškėja nėra subjektas, galinti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėja nėra suinteresuotas asmuo, kuriam yra suteikta teisė apskųsti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. KS-93 „Dėl G. A.“, todėl šį reikalavimą pagrįstai, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti. Atitinkamai minėtu pagrindu taip pat atsisakytina priimti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti VTEK tinkamai įvertinti G. A. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus. Pareiškėjos reikalavimą pripažinti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorių G. A. pažeidusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi būtent VTEK, o ne teismo kompetencijai priklauso tirti fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priimti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (Įstatymo 17 str. 2 d.). VTEK sprendimas dėl tokio tyrimo suinteresuotų asmenų gali būti apskųstas teismui (Įstatymo 30 str.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. (2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-531/2006 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis iš jos nurodomo teisių pažeidimo skundžiamu VTEK 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. KS-93. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsisakyta priimti, naikintina ir šis klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai, nedetalizuotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą aiškinta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 11, p. 116-120), kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teismas, prieš atsisakydamas priimti skundą dėl skundo dalyko neaiškumo, visų pirma, turi nustatyti terminą atitinkamiems trūkumams pašalinti. Tik jų nepašalinus, teismas gali skundo nepriimti – laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-425/2012 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011 ir kt.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose ir pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl VTEK Sprendimo panaikinimo, pripažinimo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorių G. A. pažeidusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir įpareigojimo VTEK atlikti veiksmus (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti žalą atsisakyta priimti, naikintina kaip nepagrįsta ir pareiškėjos skundo dalies dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Veslava Ruskan