AS-261-697-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-697/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00465-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Kristroma“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 136-137) priteisti iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš viso 2 100 Lt (100 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 2 000 Lt išlaidos už skundo surašymą, sumokėtos advokato padėjėjui).

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į prašymą (b. l. 149-151) nurodytas sumas laikė nepagrįstomis, neatitinkančiomis teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, nes skundo argumentai didžiąja dalimi atkartojo pirminiuose paaiškinimuose Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui nurodytus argumentus ir motyvus, nagrinėjama byla savo pobūdžiu nebuvo sudėtinga, todėl prašė prašymą atmesti. Manė, kad prašant tokių didelių sumų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, siekiama pasipelnyti iš pačios valstybės.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymas tenkintas. Pareiškėjo UAB „Kristroma“ naudai iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento priteistas 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

II. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 162-164), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį ir sumažinti pareiškėjui priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimo suma yra nepagrįsta ir neproporcinga bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo praktikai bylose, kuriose taikomos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, taip pat neatitinka formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose.

Šiuo atveju advokato padėjėjo užmokestis už suteiktas teisines paslaugas viršija proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi administracinė byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, vyko tik vienas teismo posėdis, advokato padėjėjui nereikėjo išvykti į kitą vietovę ir pan. Atsižvelgiant į tai, taikytinas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 11 punktas, kuris suteikia galimybę teismui nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Be to, Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Pareiškėjo prašyme skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimas įvertintas 2 000 Lt, tuo tarpu Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 2 400 Lt (3 x 1 000 Lt x 0,8 (80 procentų)). Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai didžiąja dalimi atkartojo pirminiuose paaiškinimuose atsakovui nurodytus argumentus ir motyvus. Todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė atlyginti 2 000 Lt sumą už skundo parengimą, juolab, kad pagal minėtas Rekomendacijas maksimali galima už skundo parengimą suma yra 2 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, šioje byloje šis dydis turėjo būti sumažintas.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ne tik į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, bet ir į teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012 (dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimo). Pažymėtina, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ bei jos teisininkai taip pat atstovavo minėtoje administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012, todėl darytina išvada, kad šioje byloje procesinių dokumentų parengimas reikalavo dar mažiau sąnaudų. Iš esmės visose tokio pobūdžio bylose (dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimų) ūkio subjektai, kuriems atstovavo minėta advokatų kontora, o skundus surašė tie patys teisininkai, vadovautasi iš esmės tapačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo suformuluoti jau anksčiau ir pakartotinis tapačių argumentų pateikimas tik skirtingų ūkio subjektų atžvilgiu nereikalavo itin didelių sąnaudų. Tą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-404/2014, 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-521/2014).

Akivaizdu, kad prašant tokių didelių sumų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, siekiama pasipelnyti iš pačios valstybės, ir toks bandymas turėtų būti vertinamas ne tik kritiškai, bet ir kaip neteisėtas. Atsižvelgtina į tai, jog atsakovas procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto. Tai turi būti daroma proporcingai, teisingai, protingai ir sąžiningai įvertinus pareiškėjo patirtus nuostolius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų pirmosios instancijos teismo procese teikimo metu nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ MMA buvo 1 000 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis (b. l. 125–133)) priimtas pareiškėjo UAB „Kristroma“ naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Iš pateikto pareiškėjo prašymo (b. l. 136-137) matyti, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas iš viso patyrė 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100 Lt žyminis mokestis ir 2 000 Lt už skundo parengimą.

Byloje esantis mokėjimo kvitas (b. l. 21) patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, šis pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas.

Pagal 2013 m. vasario 1 d. teisinių paslaugų sutartį (b. l. 139) advokato padėjėjui Valentui Mitrauskui pavesta parengti pareiškėjo UAB „Kristroma“ vardu skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. sausio 11 d. nutarimo bei pateikti jį pareiškėjui. 2014 m. vasario 17 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. VM/2014/02/17-1 (b. l. 138) patvirtina, kad už skundo parengimą UAB „Kristroma“ sumokėjo advokato padėjėjui V. Mitrauskui 2 000 Lt.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už skundo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį (advokato padėjėjo surašytas skundas, b. l. 1-11), maksimalus užmokesčio dydis yra 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt (MMA) = 3 000 Lt). Tačiau pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju maksimali už advokato padėjėjo V. Mitrausko parengtą skundą priteistina suma yra 2 400 Lt. Pareiškėjas už skundo parengimą prašo priteisti 2 000 Lt.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos, kai jos yra realios (apmokėtos) ir būtinos, nereiškia, kad visos jos ir bus priteistos. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, Rekomendacijų 11 punktas įtvirtina, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o toks normavimas įtvirtintas ABTĮ procesinėmis teisės normomis bei teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus išnagrinėtoje administracinėje byloje kelto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą (byloje kelti klausimai nebuvo nauji ir išskirtiniai, taikytas iš esmės tik Alkoholio kontrolės įstatymas, bylos nagrinėjimas iš esmės pasižymėjo tik faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nebuvo būtinybės remtis specialiomis (ne teisinėmis) žiniomis, nebuvo renkami papildomi įrodymai, byloje dalyvavo tik du proceso dalyviai,), t. y. kad byla nebuvo sudėtinga, yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažinti pareiškėjui priteistiną išlaidų už skundo parengimą sumą iki 1 000 Lt.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 1 100 Lt (1 000 Lt + 100 Lt) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, atitinkamai keičiant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atskirąjį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kristroma“ iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas