A-556-1699-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1699/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00779-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 25 d. raštą Nr.(15.2)-2D-10129 „Dėl planavimo organizatoriaus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 20 d. Nr. (3.7-Vll)-3-176 atsakymo į pateiktą pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projekto“‘ įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas; VTPSI) pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjo pasiūlymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjo atstovas 2013 m. kovo 19 d. pateikė atsakovui skundą dėl planavimo organizatoriaus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 20 d. Nr. (3.7-Vll)-3-176 atsakymo į pateiktą pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano projekto. 2013 m. birželio 27 d. pareiškėjo atstovas paštu gavo atsakovo ginčijamą 2013 m. birželio 25 d. raštą Nr. (15.2)-2D-10129, kuriame nurodoma, jog pareiškėjui planavimo organizatoriaus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktame 2013 m. kovo 20 d. atsakyme Nr. (3.7-Vll)-3-176 yra motyvuotai atsakyta į pareiškėjo 2013 m. sausio 10 d. pateiktą pasiūlymą dėl detaliojo plano projekto.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas atsakovo 2013 m. birželio 25 d. raštas Nr.(15.2)-2D-10129 nėra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas. Nurodė, kad detalusis planavimas žemės sklypui suformuoti bendro naudojimo teritorijai (kapinėms) praplėsti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui nustatyti (duomenys neskelbtini), pradėtas pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. V17-V17-1393 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ 5 punktą. Šiame sprendimo punkte suformuluotas detaliojo planavimo tikslas – praplėsti bendro naudojimo teritoriją (kapines), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą.

Tačiau detaliojo planavimo sąlygų sąvade ir pagal jį parengtuose detaliojo planavimo sprendiniuose detaliojo planavimo tikslas skiriasi nuo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. V17-V17-1393 5 punkte nustatyto planavimo tikslo. Detaliojo planavimo sąlygų sąvade nurodoma, kad planavimo tikslas – suformuoti kitos paskirties žemės sklypą esamų kapinių praplėtimui, atidalijant ir prijungiant dalį privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir dalį laisvos valstybinės žemės ploto, pakeisti atidalinto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę (bendro naudojimo teritoriją/kapinių žemė), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą.

Taigi, planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo tikslas, lyginant jį su kompetentingos institucijos sprendime dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios numatytu detaliojo planavimo tikslu, yra akivaizdžiai praplėstas, numatant ne tik kapinių praplėtimą, bet ir privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimą ir dalies šio sklypo prijungimą prie kapinėms skirto žemės sklypo. Pasak pareiškėjo, planavimo organizatoriaus sprendimas tęsti planavimo procesą, kai baigėsi anksčiau išduotų planavimo sąlygų galiojimo terminas ir buvo išduotos naujos planavimo sąlygos ir naujas planavimo sąlygų Sąvadas, akivaizdžiai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėms.

Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punkto nuostatas detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro etapai (parengiamasis; teritorijų planavimo dokumento rengimo; sprendinių pasekmių vertinimo; baigiamasis), kurių metu atliekami kiekvienam etapui privalomi veiksmai ir procedūros, nurodytos minėtose teisės normose. Prieš pradedant rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą turi būti nustatytos planavimo sąlygos (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis).

Remiantis teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, planavimo sąlygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas. Todėl, pareiškėjo manymu, jei pasibaigus anksčiau išduotų planavimo sąlygų galiojimo terminui yra išduodamos naujos detaliojo planavimo sąlygos, antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas, turi būti pradedamas iš naujo, o ne tęsiamas pagal pasibaigusias planavimo sąlygas pradėtas planavimo procesas, tuo labiau, kad detaliojo plano projektas yra parengtas pagal 2007 m. išduotą planavimo sąlygų sąvadą, o ne pagal 2012 m. sausio 4 d. išduotą planavimo sąlygų sąvadą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad taip pat nėra duomenų, jog buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka sprendinių poveikio aplinkai vertinimas, kas taip pat sudaro pagrindą pripažinti, kad parengtas detaliojo plano projektas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms aukštesnės juridinės galios teisės aktų normų nuostatoms. Be to, rengiant kapinių praplėtimo detalųjį planą nėra atliktas motyvuotas pagrindimas, kodėl (duomenys neskelbtini) kapinių praplėtimas iš viso yra reikalingas, kodėl kapinių praplėtimui pasirinkta konkreti Pareiškėjo žemės sklypo dalis ir plotas, kodėl kapinių praplėtimui būtina paimti privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo dalį, nors tai yra privaloma detaliojo planavimo procedūros dalis.

Nurodė, kad pirminėje viešo svarstymo su visuomene stadijoje paaiškėjo, jog Rumšiškių seniūnės prašymas, kuriuo remdamasis Planavimo organizatorius aiškino, jog būtent šio prašymo pagrindu buvo priimtas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimas Nr.V17-V17-1393 pradėti rengti detalųjį planą žemės sklypui suformuoti bendrojo naudojimo teritorijai (kapinėms) praplėsti (duomenys neskelbtini), yra parengtas tik 2012 m. liepos 17 d., t. y. jau parengus kapinių praplėtimo detaliųjų planą. Todėl 2006 m., kai buvo priimtas sprendimas pradėti rengti kapinių praplėtimo detalųjį planą ar jo rengimo metu, jokio Rumšiškių seniūnės prašymo plėsti kapines nebuvo, o 2012 m. liepos 17 d. jis buvo parengtas tik bandant atgaline data taisyti padarytus detaliojo planavimo procedūrų pažeidimus.

Atsakovas VTPSI su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. kovo 19 d. gavo pareiškėjo skundą dėl planavimo organizatoriaus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 20 d. Nr. (13.7-V11)-3-176 atsakymo į pateiktą pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento – ginčo žemės sklypo detaliojo plano projekto. Pareiškėjas teigė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 20 d. pateiktas atsakymas Nr. (3.7-Vll)-3-176 nėra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas.

Atsakovo teigimu, VTPSI išsamiai išanalizavo aplinkybes, dėl kurių 2011 m. gruodžio mėnesį išduotos naujos planavimo sąlygos, ir pareiškėjui tinkamai paaiškino, jog pagal naujai išduotas planavimo sąlygas, siekiant užtikrinti procedūros viešumą, buvo pakartota viešo svarstymo su visuomene procedūra. Detaliojo plano rengimo procesas buvo pradėtas pagal 2007 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 1718-3.5 ir kitų institucijų išduotas planavimo ir specialiąsias sąlygas.

Užsitęsus planavimo procesui, detalusis planas nebuvo užbaigtas šių sąlygų galiojimo laikotarpiu. Pasak atsakovo, 2011 m. gruodžio mėn. buvo išduotos naujos planavimo sąlygos, kurios nedarė įtakos detaliojo plano sprendiniams, parengtiems pagal 2007 m. atitinkamų institucijų išduotas sąlygas, todėl buvo tęsiamas planavimo procesas ir, užtikrinant rengiamo dokumento viešumą, kartojama viešo svarstymo su visuomene procedūra. Pažymėjo, kad detaliojo plano sprendinių atitikimą išduotoms sąlygoms ir visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, pagal kompetenciją dalyvaudami teritorijų planavime, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. V-144 patvirtintais Kauno visuomenės sveikatos centro nuostatais, detaliojo plano derinimo nustatyta tvarka įvertins Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai. Taip pat nurodė, kad planavimo sąvadas nėra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu. Planavimo sąvadas yra atitinkamos teritorijos detaliojo planavimo proceso dalis, todėl nėra pagrindo sieti žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu priimtų sprendimų su detaliojo planavimo procedūros metu priimtais sprendimais ar dokumentais.

Akcentavo, kad teritorijų planavimo dokumentų tikrinimą, atliekamą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, kurio 11 punkte nustatyta, jog priežiūros institucija negali reikalauti keisti teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jei jie neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teises aktų reikalavimams.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą tenkino ir panaikino VTPSI 2013 m. birželio 25 d. raštą Nr.(15.2)-2D-10129 „Dėl planavimo organizatoriaus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 20 d. Nr. (3.7-Vll)-3-176 atsakymo į pateiktą pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano projekto“ bei įpareigojo VTPSI pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjo pasiūlymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 5 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo nuostatų 37 punkte nustatyta suinteresuotų asmenų skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus teritorijų planavimo dokumento viešojo svarstymo metu nagrinėjimo tvarka.

Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos privalo pateikti motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nurodė, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teritorijų planavimo dokumentų rengimą, numatė galimybę pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikti raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje pasiūlymus pateikusių asmenų atžvilgiu planavimo organizatoriui numatyta pareiga motyvuotai atsakyti raštu. Tokį atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinus ir įvertinus, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad tiek detaliojo planavimo organizatorius, tiek ir atsakovas nagrinėdamas pateiktą skundą galėjo motyvuotai atsakyti tik tuomet, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Nustačius pažeidimus, planavimo organizatorius turi priimti visuomenės teikiamus pasiūlymus, ir pažeidimai turi būti pašalinti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad detalusis planavimas žemės sklypui suformuoti bendro naudojimo teritorijai (kapinėms) praplėsti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui nustatyti (duomenys neskelbtini), pradėtas pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. V17-V17-1393 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ 5 punktą, kuriame suformuluotas jo tikslas – praplėsti bendro naudojimo teritoriją (kapines), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą.

Tačiau detaliojo planavimo sąlygų sąvade ir pagal jį parengtuose detaliojo planavimo sprendiniuose detaliojo planavimo tikslas skiriasi nuo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. V17-V17-1393 5 punkte nustatyto planavimo tikslo. Detaliojo planavimo sąlygų sąvade nurodoma, kad planavimo tikslas – suformuoti kitos paskirties žemės sklypą esamų kapinių praplėtimui, atidalijant ir prijungiant dalį privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir dalį laisvos valstybinės žemės ploto, pakeisti atidalinto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę (bendro naudojimo teritoriją/kapinių žemė), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą.

Teismo vertinimu, planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo tikslas, lyginant jį su kompetentingos institucijos sprendime dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios numatytu detaliojo planavimo tikslu, yra praplėstas, numatant ne tik kapinių praplėtimą, bet ir privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimą ir dalies šio sklypo prijungimą prie kapinėms skirto žemės sklypo. Planavimo sąlygų sąvade praplėtus detaliojo planavimo tikslą, planuojama visuomenės poreikiams paimti A. R. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį.

Tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Planavimo organizatorius planavimo sąlygose ir sąvade negalėjo keisti (plėsti) Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendime pradėti rengti detalųjį planą nurodyto detaliojo planavimo tikslo, kuriame nėra numatytas privataus žemės sklypo atidalijimas ir dalies šio žemės sklypo prijungimas prie kapinėms skirto žemės sklypo. Pažymėjo, kad jei Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu praplėtė (pakeitė) detaliojo planavimo tikslą, nurodytą 2006 m. birželio 29 d. sprendime, planavimo procedūros turėjo grįžti į parengiamąjį etapą ir turėjo būti rengiamos naujos planavimo sąlygos ir sąvadas bei planavimo procedūros vykdomos iš naujo.

Nurodė, kad planavimo sąlygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas. Todėl tuo atveju, jeigu pasibaigus anksčiau išduotų planavimo sąlygų galiojimo terminui, išduodamos naujos detaliojo planavimo sąlygos, antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas, turi būti pradedamas iš naujo, o ne tęsiamas pagal pasibaigusias planavimo sąlygas pradėtas planavimo procesas, tuo labiau, kad detaliojo plano projektas yra parengtas pagal 2007 m. išduotą planavimo sąlygų sąvadą, o ne pagal 2012 m. sausio 4 d. išduotą planavimo sąlygų sąvadą.

Teismas nurodė, kad Rumšiškių seniūnės 2012 m. liepos 17 d. raštas Nr.K2-93 „Dėl informacijos pateikimo apie Jakštonių kapines“ galėtų būti tuo pagrindu, kuris pagrindžia kapinių praplėtimo būtinybę, tačiau rašto turinys yra abstraktus, prie jo nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jame nurodomas aplinkybes, kad kapinėse likę 2 laidojimo vietos, per metus jose užlaidojamos 2-3 naujos kapavietės. Be to, Rumšiškių seniūnės nurodoma aplinkybė, kad kapinėse likę 2 laidojimo vietos, prieštarauja Planavimo organizatoriaus 2012 m. liepos 18 d. atsakyme nurodytai aplinkybei, jog Jakštonių kapinėse nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti.

Teismo vertinimu, planavimo organizatorius, motyvuotai pagrįsdamas sprendimą plėsti Jakštonių kapines, taip pat turėtų pateikti informaciją kodėl būtent tokio dydžio plotu, t.y. apie 40 procentų, plečiamos kapinės; kokiais skaičiavimais remiantis nuspręsta kapines praplėsti būtent tokiu plotu; kodėl, jeigu tikrai kapinių praplėtimo poreikis yra, jų neužtenka praplėsti laisvos valstybinės žemės ploto sąskaita; kodėl praplečiant kapines būtina paimti dalį privačia nuosavybe esančio žemės sklypo. Nurodė, kad Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies redakcija, numatanti, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, įsigaliojo 2011 m. liepos 1 d.

Kadangi žemės sklypo, reikalingo kapinių praplėtimui, detaliojo planavimo procesas vyksta šiuo metu, teismas darė išvadą, kad jis turi būti vykdomas pagal galiojančias įstatymines normas, kurios numato, kad rengiant detaliojo teritorijų planavimo dokumentą turi būti atliktas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. rugsėjo 20 d. priėmė atrankos išvadą Nr.(PAV)-D2-2140, kad poveikio aplinkai vertinimas dėl Jakštonių km. kapinių praplėtimo neprivalomas, nes esamoms kapinėms nustatyta sanitarinė apsaugos zona 100 m, o tokiu atveju poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pažymėjo, kad detaliuoju planavimu kapinės plečiamos, tačiau nebuvo įvertinta, ar planuojamoms praplėsti kapinėms planuojama palikti 100 m sanitarinė apsaugos zona atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos (ekspertizės) protokolo nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 30.1. punktas numato kapinėms 300 m SAZ. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kokiu gi pagrindu numatoma būtent 100 m SAZ.

Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6.1. punkte numatyta, kad sanitarinių apsaugos zonų dydžiai nustatomi atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad rengiant detalųjį žemės sklypo planą, kuriam nustatomas SAZ, turi būti atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kad būtų nustatytas sanitarinės apsaugos zonos ribos dydis.

Kadangi atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl pateiktų pasiūlymų, privalėjo ne tik formaliai patikrinti, ar į visus keliamus klausimus formaliai atsakyta, bet ir išsamiai ištirti nurodytus pažeidimus ir patikrinti ar teisingai atsakyta, tačiau to nepadarė, teismas pareiškėjo argumentus, jog atsakovo atsakymas nemotyvuotas dėl aukščiau ištirtų aplinkybių, pripažino pagrįstais ir pareiškėjo skundą tenkino.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovo Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktas pastabas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano projekto, motyvuotai ir argumentuotai atsakė ginčijamu 2013 m. birželio 25 d. raštu. Pažymi, kad 2012 m. birželio 15 d. raštu Nr. (15.2)-2D-8913 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ atsakovas jau buvo atsakęs į pareiškėjo keliamus analogiškus klausimus ir įpareigojęs planavimo organizatorių – Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, dar kartą įvertinti pareiškėjo 2012 m. vasario 14 d. pateiktą pasiūlymą ir išsamiai ir motyvuotai atsakyti į klausimus, neatsakytus viešo svarstymo procedūrų metu.

Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog tiek detaliojo plano organizatorius, tiek atsakovas, nagrinėdamas pateiktą skundą, galėjo motyvuotai atsakyti tik tuomet, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau nustačius pažeidimus, planavimo organizatorius turi priimti visuomenės teikiamus pasiūlymus, ir pažeidimai turi būti pašalinti įstatymų nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 8.1 ir 8.4 punktų nuostatos numato, kad VTPSI teritorijų planavimo dokumento atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. Nr. Al43-201/2009, Nr. Nr. A520-1206/2013, Nr. A502-2215/2013 ir kt., pagal kurią visuomenės pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitinkamų teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Atsakovo teigimu, ne Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo nuostatų 37 punktas, o Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 8.4 punkto nuostatos numato atsakovo pareigą tikrinti, ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų reikalavimus bei atlikti kitas šio teisės akto 8.1 punkte numatytas funkcijas, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo tikslingumo gauti.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalo tikrinti detaliojo plano sprendinius ne tik tuomet, kai jam pateikiamas detalusis planas kaip derinančiai ir patikrinimo akto išvadą duodančiai institucijai, bet ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo nuostatų 37 punkto pagrindu.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad atsakovas neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aiškinant ir taikant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymo, kuriuo atsakomą į pasiūlymus planavimo organizatoriui pateikusio asmens skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo, apskundimo galimybė. Pasak pareiškėjo, visuose apelianto nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra pateiktas aiškus ir vienareikšmiškas išaiškinimas, kad tik tuo atveju jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Todėl teismo išvada, kad tiek detaliojo plano organizatorius, tiek ir atsakovas, nagrinėdamas pateiktą skundą, galėjo motyvuotai atsakyti pareiškėjui tik tuomet, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatomis, yra pagrįsta. Pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau nepagrįstai teigia, kad dėl to bus pasisakyta teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pirmosios instancijos teismas skundo reikalavimus iš esmės tenkino dėl to, kad tiek detaliojo plano organizatorius, tiek atsakovas, nagrinėdamas pateiktą skundą, galėjo motyvuotai atsakyti tik tuomet, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau nustačius pažeidimus, planavimo organizatorius turi priimti visuomenės teikiamus pasiūlymus, ir pažeidimai turi būti pašalinti įstatymų nustatyta tvarka. Padaryta išvada suponuoja teiginį, jog, jei atsakymas ir yra motyvuotas, tačiau prieštarauja atitinkamam teisiniam reguliavimui, negali būti pripažįstamas tinkamu atsakymu teritorijų planavimo srityje. Tokiu atveju dokumentas besąlygiškai turi būti naikinamas bei sprendžiama dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, tačiau, pagal šios konkrečios bylos aplinkybes, aptariamas tvirtinimas vis dėlto nėra teisiškai pagrįstas.

Visų pirma, būtų tikslinga akcentuoti faktines bylos aplinkybes.

Skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 25 d. raštas Nr.(15.2)-2D-10129 „Dėl planavimo organizatoriaus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 20 d. Nr. (3.7-Vll)-3-176 atsakymo į pateiktą pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano projekto“, tai atsakymas į pareiškėjo 2013 m. kovo 19 d. skundą. Pastarajame buvo išreikštas nesutikimas su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 20 d. atsakymu pareiškėjui A. R. dėl jo pateiktų pasiūlymų rengiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (b.l. 24-35).

Konkretizuojant ginčo situaciją ją būtų galima apibūdinti taip: Kaišiadorių rajono savivaldybė apsisprendė rengti ginčo detalųjį planą, dėl kurio iš visuomenės pusės, t. y. iš pareiškėjo A. R. pusės, buvo pateikti atitinkami pasiūlymai, o atsakymas į juos minėto proceso dalyvio netenkino, kaip jis teigia dėl to, kad 2013 m. vasario 20 d. atsakymas buvo neišsamus, nemotyvuotas bei nepagrįstas.

Ginčo santykius reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas (bus remiamasi redakcija galiojusia 2013 m. vasario 20 d. atsakymo pateikimo pareiškėjui metu) bei su juo susiję teisės aktai (taip pat bus remiamasi redakcijomis galiojusiomis 2013 m. vasario 20 d. atsakymo pateikimo pareiškėjui metu).

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad planavimo organizatoriaus atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).

Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 5 punkte (neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-705/3D-650 (nuo 2014 m. sausio 1 d.; Žin., 2013, Nr. 102-5043).

Taigi pirmosios instancijos teismui, Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, ir teko pareiga patikrinti, kiek pagrįstas pareiškėjo (apelianto) skundas, kad atsakymas į detaliojo plano pasiūlymus buvo neišsamus, nemotyvuotas, tačiau prievolės atlikti atsakovo atsakymo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu teismas neturėjo. Kitaip tariant, teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėjimui iš esmės dėl galimų teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimo bei jų šalinimo. Toks tvirtinimas sąlygotas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis nuostatomis, kur įvardytiems teisiniams vienetams tenka tik pareiga teikti motyvuotus atsakymus į pasiūlymus, pastaruosius apibendrinti bei pateikti kitiems teritorijų planavimo veikloje dalyvaujantiems subjektams, turintiems teisę spręsti dėl detaliojo plano derinimo. Ši pozicija atitinka ir pirmiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtas analogiškas bylas, kuriose buvo sprendžiama dėl visuomenės teiktų pasiūlymų detaliojo planavimo proceso metu.

Pagal turimą bylos medžiagą nekyla jokių abejonių, kad tiek Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atsakymas, tiek atsakovo atsakymas motyvuoti, todėl nebuvo pagrindo teiginiui, kad detaliojo plano organizatorius ir atsakovas nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų dėl motyvuotų atsakymų pateikimo ir ši aplinkybė negalėjo suponuoti skundo reikalavimų tenkinimo. Yra visiškai akivaizdu, kad į teiktus pasiūlymus buvo teikiami išsamūs atsakymai, apie ką byloja ne tik atsakymų turinys, bet ir pačių atsakymų apimtys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Dėl atsakovo neturėjimo pareigos šalinti galimus teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus teikiant pasiūlymus stadijoje, kaip jau minėta, patvirtina ir administracinė jurisprudencija. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A520-1206/2013; Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00634-2012-2) buvo nurodyta, kad “Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis yra Teritorijų planavimo įstatymo VII skirsnyje „Teritorijų planavimo viešumas“ ir suteikia teisę visuomenei teikti tik pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui. Planavimo organizatorius privalo juos išnagrinėti ir atsakyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims. Be to, planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, turi parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Taigi duomenys apie tai, kokie buvo pateikti pasiūlymai, kokios buvo pareikštos pretenzijos planavimo organizatoriui, turės būti pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnį atliekamos teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo procedūros. Taip pat detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Ši priežiūra atliekama, kai pateikiamas teritorijų planavimo dokumentas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiam asmeniui (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnis)”.

Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-2215/2013) buvo pasisakyta, jog “Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (iki 2014 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7.6–7.8 punkte nustatyta tvarka. Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą Priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pasibaigus šio Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytam teritorijų planavimo dokumento sprendinių apskundimo terminui.

Skundo ir apeliacinio skundo argumentai rodo, jog pareiškėja siekia įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie negalimi neužbaigus detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos. Pagal teritorijų planavimo procedūras galutinis sprendimas, ar organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos rašytinius pasiūlymus, nėra ir neturėjo būti daromas ginčo, kilusios tarp planavimo organizatoriaus ir visuomenės, nagrinėjimo metu. Kaip minėta, planavimo organizatorius neprivalėjo priimti pareiškėjos pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą dėl jų iš esmės pasisakyti. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu administraciniu aktu pripažino, jog planavimo organizatorius aptartą pareigą įvykdė tinkamai. Tiek planavimo organizatoriaus sprendimas, tiek atsakovo atsakymas, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, yra motyvuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatorius ir atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus“.

Ir tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjo siekis buvo analogiškas, kaip ką tik paminėtoje - įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie negalimi neužbaigus detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos. Vadinasi, tik nustačius, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį buvo pateikti nemotyvuoti atsakymai, kas prieštarautų kartu ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, būtų galimas naikinimas viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimų priimtų pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos formuojamos panašiose bylose, taip priimdamas neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius