eAS-249-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-249-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05287-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1S-174/2014 „Dėl tyrimo dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams eigos“ 1–4 punktus, kuriuose numatyta, kad Konkurencijos taryba nutarė: 1) atlikti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje numatytus tyrimo veiksmus, įskaitant patikrinimą pareiškėjo naudojamose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse; 2) įgalioti atitinkamus pareigūnus atlikti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje numatytus tyrimo veiksmus visose pareiškėjo naudojamose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse; 3) įgalioti atitinkamus darbuotojus atlikti tyrimo veiksmus, kiek jie yra susiję su Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta teise gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla; 4) pasitelkti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistus atliekant Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 8, 11 ir 12 punktuose numatytus veiksmus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jeigu teismui svarstytų atsisakyti nagrinėti šį skundą dėl tos aplinkybės, kad nutarimas yra neskundžiamas pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, prieš priimant galutini sprendimą šiuo klausimu, prašo priimti skundą ir sustabdžius iškeltą bylą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismą su prašymu ištirti, ar šiuo metu galiojančios redakcijos Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 1 bei 5 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria juo nenumatyta ūkio subjekto galimybė teismui apskųsti nei Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais nusprendžiama įgyvendinti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus tiriamuosius veiksmus, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčių, kuriomis tokie tiriamieji veiksmai yra autorizuojami, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas yra tvarkomojo pobūdžio, priimtas dėl atliekamo tyrimo eigos ir pats savaime nenustato jokių teisių ar pareigų pareiškėjui bei neužkerta kelio tolesnei tyrimo eigai, todėl pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio ir ABTĮ nuostatas, jis negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

Teismui nekilo abejonė dėl Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, kuriuo nenumatyta ūkio subjekto galimybė teismui apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais nusprendžiama įgyvendinti tiriamuosius veiksmus, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas pažymėjo, kad ūkio subjektų teisė į teisminę gynybą Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atliekant tyrimo veiksmus, nurodytus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinama Konkurencijos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal kurią ūkio subjektai turi teisę apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmus Konkurencijos tarybai ir teismui. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai ir darbuotojai, vykdo neteisėtus konkrečius patikrinimo, poėmio, apklausų ar kitokius tyrimo veiksmus, turi teisę šiuos veiksmus apskųsti Konkurencijos tarybai ir teismui.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Konkurencijos įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nenumatančio galimybės ūkio subjektui apskųsti teismo nutarties dėl leidimo tyrimo veiksmams atlikti išdavimo, nenagrinėtini, nes šiuo atveju pareiškėjas skundžia Konkurencijos tarybos nutarimą, o ne Konkurencijos įstatymo 27 straipsnio pagrindu priimtą teismo nutartį.

III. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės nurodant, jog pareiškėjo skundas yra priimtinas ir nagrinėtinas teismine tvarka.

Tuo atveju, jei teismas svarstytų netenkinti šio reikalavimo, prieš priimant galutinį sprendimą prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 1 bei 5 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria juo nenumatyta ūkio subjekto galimybė teismui apskųsti nei Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais nusprendžiama įgyvendinti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus ir su jais susijusius tiriamuosius veiksmus, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčių, kuriomis tokie tiriamieji veiksmai yra autorizuojami, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimo pagrindu Konkurencijos taryba nusprendė vykdyti neteisėtą, į jos įgaliojimų apimtį nepatenkančio pobūdžio tyrimą – t. y. nusprendė atlikti Tyrimo medžiagoje esančių dokumentų – Rašto dėl vienodo Sutarties aiškinimo ir Sutarties pakeitimo – autentiškumo tyrimą. Tokio tyrimo atlikimui Konkurencijos taryba Nutarimu neteisėtai suteikė įgaliojimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) pareigūnams kartu su Konkurencijos tarybos pareigūnais atlikti atitinkamus tiriamuosius veiksmus. Nutarimo pagrindu atliktais neteisėtais tiriamaisiais veiksmais – netikėtu patikrinimu ir poėmiu – buvo nepagrįstai įsikišta į pareiškėjo teises, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsnis. Būtent tokiame kontekste, siekdamas apginti EŽTK ir Konstitucijos garantuojamas savo teises, pareiškėjas pateikė Skundą dėl Nutarimo. Dėl tokių pačių motyvų, siekdamas išnaudoti visas teoriškai prieinamas ir adekvačias savo teisių gynimo alternatyvas, pareiškėjas padavė ir apeliacinį skundą dėl teismo nutarties dėl minėtų veiksmų sankcionavimo panaikinimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo skundą.

Priešingai nei teigiama skundžiamoje Nutartyje, Konkurencijos tarybos Nutarimas lėmė tiesioginį poveikį tiek pareiškėjo teisėms, tiek pareigoms. Nutarimu būtent Konkurencijos taryba, kaip kolegialus Konkurencijos tarybos organas, nusprendė atlikti Tyrimo medžiagoje esančių atitinkamų dokumentų autentiškumo tyrimą. Tokio dokumentų autentiškumo tyrimo tikslais Nutarimu buvo nuspręsta pareiškėjo patalpose kartu su FNTT pareigūnais atlikti netikėtą patikrinimą ir su tuo susijusius tiriamuosius veiksmus. Konkurencijos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškiai patvirtina, kad Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriais nusprendžiama atlikti netikėtus patikrinimus ir suteikti atitinkamus įgaliojimus Konkurencijos tarybos pareigūnams, turi tiesioginį ir akivaizdų poveikį atitinkamo ūkio subjekto pareigoms – esant priimtam atitinkamam Konkurencijos tarybos nutarimui, atsiranda tiesioginė ūkio subjekto pareiga leisti nutarime nurodytiems Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti patikrinimo ir su jais susijusius veiksmus. Tokių veiksmų neleisdamas, ūkio subjektas galėtų sulaukti Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje 3 dalyje numatytos sankcijos. Atitinkamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimas yra būtina tokios ūkio subjekto pareigos atsiradimo prielaida. Tik Konkurencijos taryba, kaip kolegialus organus, ir tik atitinkamu savo nutarimu gali nuspręsti dėl tokios pareigos ūkio subjektui atsiradimo.

Be to, kaip jau minėta, Nutarimas lėmė ir akivaizdų tiesioginį poveikį pareiškėjo teisėms – buvo neteisėtai įsikišta į EŽTK 8 straipsnio ir Konstitucijos 22 straipsnio garantuojamas pareiškėjo teises. Pareiškėjo teisių pažeidimas tęsiasi lig šiol – neteisėtai iš jo paimti dokumentai ir informacija ir toliau yra Konkurencijos tarybos ir, tikėtina, FNTT žinioje ir yra toliau neteisėtai naudojami Tyrimo medžiagoje esančių dokumentų autentiškumo tyrimo bei, galimai, kitiems tikslams.

Nutartimi atsisakydamas priimti skundą teismas taip pat nurodė, jog savo teises pareiškėjas neva galėtų ginti apskųsdamas Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmus Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio pagrindu. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta.

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnis numato, ūkio subjektai gali apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio Konkurencijos įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, t. y. pareiškėjo supratimu, pagal šį straipsnį gali būti skundžiami, tokie sprendimai, kuriuos priima ne Konkurencijos taryba, kaip kolegialus Konkurencijos tarybos organas, turintis išimtinę teisę Konkurencijos tarybos vardu priimti nutarimus, o Konkurencijos tarybos pareigūnai veikdami savarankiškai Konkurencijos įstatymo ir Konkurencijos tarybos jiems suteiktų įgaliojimų apimtyje; arba, antra, Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmai, jeigu tie veiksmai, kaip tokie, įgyvendinami nekorektiškai / pažeidžiant teisės aktų nuostatas (paimi tokie dokumentai ar daiktai, kurių paėmimo teisės Konkurencijos tarybos pareigūnai neturi pagal Konkurencijos įstatymą, taip pat jeigu patikrinimo metu Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmais sugadinamas tikrinamo ūkio subjekto inventorius / technika ir pan.; veiksmai, kuriais atitinkami Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnai viršija jiems Konkurencijos tarybos suteiktus įgaliojimus, pvz., nesant atitinkamo jiems įgaliojimus suteikiančiu Konkurencijos tarybos nutarimo (žr. Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d.), nusprendžia atlikti tam tikrus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytus tiriamuosius veiksmus, arba jei atliekami Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje apskritai nenumatyti veiksmai).

Atsižvelgiant į šios bylos esmę sudarančias aplinkybes, pareiškėjas objektyviai negalėjo pagrįstai ginti Konkurencijos tarybos Nutarimo pagrindu pažeistų savo teisių apskųsdamas Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmus. Būtent Konkurencijos taryba, kaip kolegialus organas, Nutarimu nusprendė atlikti Tyrimo medžiagoje esančių atitinkamų dokumentų autentiškumo tyrimą ir, atitinkamai, tokio tyrimo tikslais kartu su FNTT pareigūnais atlikti netikėtą patikrinimą pareiškėjo patalpose bei su tuo susijusius tiriamuosius veiksmus, o taip pat vykdyti pareiškėjo atstovų privalomas apklausas. Būtent Nutarimas lėmė tiesioginį poveikį pareiškėjo teisėms ir pareigoms ir būtent dėl Nutarimu pažeistų pareiškėjo teisių kilo šis ginčas.

Pažymėtina, kad patys Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnai (ir, juolab, FNTT pareigūnai) apskritai negali savarankiškai nuspręsti atlikti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto patikrinimo ir su tuo susijusių tiriamųjų veiksmų. Taip pat pažymėtina tai, jog pareiškėjui nėra žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindą ginčyti atskirų Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmus. Pareiškėjo nuomone, Nutarimo pagrindu atlikti tiriamieji veiksmai yra neteisėti ne todėl, kad jie patys, kaip tokie, buvo netinkamai įgyvendinti (arba kad buvo įgyvendinti ne Konkurencijos įstatymo 25 str. numatyti veiksmai), o todėl, kad jie susiję su tokiu tyrimu, kurio Konkurencijos taryba apskritai negali vykdyti, bei todėl, kad tokio tyrimo atlikimui Konkurencijos taryba, kaip kolegialus organas, neteisėtai suteikė įgaliojimus ir FNTT pareigūnams.

Pareiškėjas negalėtų ginti savo pažeistų teisių ir skųsdamas Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus Konkurencijos tarybos organo, narių veiksmų priimant Nutarimą, nes jie nėra Konkurencijos tarybos pareigūnais Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio prasme ir nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį.

Aptarti argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus, dėl kurių teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nekelia konstitucingumo abejonių.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl Nutarimo sankcionavimo, jei pareiškėjo atskirasis skundas nebūtų tenkinamas dėl tos aplinkybės, kad Konkurencijos tarybos Nutarimas yra neskundžiamas pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, susiklostytų situacija, kurioje būtų iš esmės paneigta Konstitucijos garantuojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Pareiškėjo vertinimu, tokiame kontekste yra pakankamai akivaizdu, kad Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 1 bei 5 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria juo ūkio subjektui nesudaroma galimybė teismui apskųsti nei Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais nusprendžiama įgyvendinti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus ir su jais susijusius tiriamuosius veiksmus, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčių, kuriomis tokie tiriamieji veiksmai yra autorizuojami, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas pažymi, kad net jei atitinkamų Nutarimo punktų neteisėtumą jis teoriškai galėtų kvestionuoti teismui skųsdamas galutinį Konkurencijos tarybos nutarimą, kurį ji priimtų Tyrimo pabaigoje, tokia galimybė bet kokiu atveju neužtikrintų efektyvios ir adekvačios pažeistų teisių teisminės gynybos, nes pažeistų teisių gynyba tokiu atveju būtų siejama su neapibrėžtais ateities įvykiais, t. y. su tuo, kokį galutinį sprendimą priimtų Konkurencijos taryba.

Pareiškėjo žiniomis, galimybę teismui apskųsti konkurencijos institucijos ir / arba teismo sprendimą, kurio pagrindu vykdomas netikėtas patikrinimas ir su tuo susiję tiriamieji veiksmai (dokumentų / informacijos poėmis), numato daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai. Be to, Europos Komisijos Reglamento 1/2003 20 straipsnio 4 dalis taip pat numato galimybę apskųsti Europos Komisijos sprendimus, kuriais nutariama atlikti patikrinimą ūkio subjektų patalpose.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad visos nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos numatė galimybę apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais pažeidžiamos ūkio subjektų teisės, atitinkamai, įskaitant ir nutarimus, kuriais vykdomi neteisėti patikrinimo bei su tuo susiję tiriamieji veiksmai. Kartu šiuo laikotarpiu galiojusios įstatymo redakcijos numatė, jog skundo teismui padavimas nesustabdo skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1S-174/2014 „Dėl tyrimo dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams eigos“ 1–4 punktus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Byloje nustatyta, kad skundžiamu nutarimu Konkurencijos taryba nutarė atlikti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir įgaliojo atitinkamus pareigūnus ir darbuotojus šiuos veiksmus atlikti bei nutarė šių veiksmų atlikimui pasitelkti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialistus.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę atlikti atitinkamus tyrimo veiksmus.

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnis numato, kad ūkio subjektai ir kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės, turi teisę apskųsti Konkurencijos tarybai jos įgaliotų pareigūnų ar kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Konkurencijos įstatymo 33 straipsnis numato, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas yra tvarkomojo pobūdžio, priimtas dėl atliekamo tyrimo eigos, pats savaime nenustatantis teisių ar pareigų pareiškėjui bei neužkertantis kelio tolesnei tyrimo eigai, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Tokia išvada negali būti vertinama kaip pareiškėjo teisės į teisminę gynybą apribojimas. Ginti su tyrimo atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus pareiškėjas gali ir kitais būdais, skųsdamas konkrečias pasekmes pareiškėjui sukeliančius Konkurencijos tarybos nutarimus (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui taip pat numatyta teisė skųsti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais patikrinimo metu Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų priimamus sprendimus (atliekamus veiksmus), kurie nėra tiesiogiai susiję su galutinio sprendimo šioje procedūroje priėmimu, bet sukelia savarankiškas materialias teisines pasekmes tikrinamam subjektui (Konkurencijos įstatymo 32 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo išvadomis, kad ankstesnis įstatyminis reguliavimas numatė galimybę apskųsti tokio pobūdžio Konkurencijos tarybos nutarimus.

Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1933 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) buvo numatyta, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Proceso šalys turi teisę skųsti priimtus pagal šio įstatymo 36 straipsnį Konkurencijos tarybos nutarimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis aktualia įstatymo redakcija įtvirtinta nuostata, kad skundžiami tie Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, įstatyminis reguliavimas nebuvo iš esmės pakeistas, tik patikslintas.

Atskirajame skunde pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 1 bei 5 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria juo nenumatyta ūkio subjekto galimybė teismui apskųsti nei Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais nusprendžiama įgyvendinti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus ir su jais susijusius tiriamuosius veiksmus, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčių, kuriomis tokie tiriamieji veiksmai yra autorizuojami, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad teismo pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis). Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą) (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės, teismo pateiktas jų vertinimas, nekelia abejonių dėl Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies konstitucingumo. Pareiškėjo keliamos abejonės dėl Konkurencijos įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nenumatančio galimybės ūkio subjektui apskųsti teismo nutarties dėl leidimo tyrimo veiksmams atlikti išdavimo (Konkurencijos įstatymo 27 str.) konstitucingumo negali būti pagrindu šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šioje byloje nekeliamas klausimas dėl Konkurencijos įstatymo 27 straipsnio pagrindu priimtos teismo nutarties teisėtumo ir nurodyti argumentai nėra betarpiškai susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu. Nesant pagrindo manyti, kad bylai aktualus teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendroves “Vilniaus energija” atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė