A-756-116-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-116/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02660-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės „Kapetra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Kapetra“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas individuali įmonė „Kapetra“ (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 27–28), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. BRK-(10.87)-7041.

Nurodė, kad Agentūra nepagrįstai nutraukė su Įmone 2011 m. sausio 21 d. sudarytą Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KV-10-2-003511-PR001. Ginčijamame sprendime išvardyti nukrypimai nuo sutarties nesudaro pagrindo nutraukti sutartį, nes šie nukrypimai nėra esminiai. Žemės ūkio ministerijai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo dėl 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. BRK-(10.87)-7041, vienašalis sutarties nutraukimas negali būti pripažintas teisėtu.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su patikslintu skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 47–50) prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad tikrindamas Įmonės pateiktą prašymą pagal 2011 m. sausio 21 d. pasirašytą paramos teikimo sutartį išmokėti 1 726 400 Lt paramos sumą, nustatė, jog pareiškėjas neužtikrino perkamos prekės atitikties teisės aktų reikalavimams ir pažeidė: žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.13 ir 22 punktus; socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto Techninio reglamento „Mašinų sauga“ (toliau – ir Techninis reglamentas „Mašinų sauga“) 12.3, 12.5, 12.6 ir 13 punktus; Techninio reglamento „Mašinų sauga“ I priedo 1.1.5, 1.3.4, 1.4.1., 1.5.1., 1.6.3., 1.7.1. - 1.7.3. punktus; taip pat 2011 m. sausio 21 d. tarp Agentūros ir Įmonės pasirašytos paramos sutarties 4.8, 17.13 ir 17.23 punktus. Neužtikrindamas įsigyjamos įrangos atitikties teisės aktų reikalavimams, pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 25.3 ir 25.23 punktus, todėl Agentūra įgijo teisę sumažinti paramą, jos neskirti ar susigrąžinti, taip pat nutraukti paramos sutartį. Pareiškėjo argumentai dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo yra nepagrįsti. Įmonės prašymas buvo adresuotas tiek Agentūrai, tiek Žemės ūkio ministerijai, todėl Agentūra, vadovaudamasi Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 11 punktu, kaip pirmas adresatas, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Pagal Paramos sutarties 28 punktą, pareiškėjas turėjo teisę per 10 dienų nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo gavimo pateikti Agentūrai paaiškinimus, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl, vadovaujantis Paramos sutarties 29 punktu, sutartis laikoma nutraukta nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu (III t., b. l. 144–148) pareiškėjo individualios įmonės „Kapetra“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 22 d. Įmonė Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (Veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (III t., b. l. 57–81). Tarp Agentūros ir pareiškėjo 2011 m. sausio 21 d. buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartis Nr. 3VK-KV-10-2-003511-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) (II t., b. l. 132–147). Sudarytu 2011 m. balandžio 26 d. susitarimu Nr. 1 „Dėl 2011 m. sausio 21 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KV-10-2-003511-PR001 pakeitimo“ buvo pakeistas Paramos sutarties 5.1 punktas ir sutarties įvykdymo terminas pratęstas iki 2011 m. liepos 30 d. (II t., b. l. 87). Sudarytu 2011 m. rugpjūčio 16 d. susitarimu Nr. 2 „Dėl 2011 m. sausio 21 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KV-10-2-003511-PR001 pakeitimo“ buvo pakeistas paramos sutarties 5.1 punktas ir sutarties įvykdymo terminas pratęstas iki 2011 m. lapkričio 30 d. (II t., b. l. 85).

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 9 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė mokėjimo prašymą – išmokėti 1 726 400 Lt dydžio paramos sumą (II t., b. l. 9–21). Agentūros Vilniaus patikrų vietoje skyrius laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. atliko Įmonės mokėjimo prašymo patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pareiškėjo įsigyta įranga neatitinka teisės aktų ir paramos sutarties reikalavimų (Patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0301939, I t., b. l. 148–152). Apie vertinimo metu nustatytus trūkumus pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. S-VV-0053562 (I t., b. l. 147).

Pareiškėjas 2012 m. sausio 31 d. Agentūrai pateikė prašymą dar kartą peržiūrėti Įmonės mokėjimo prašymą, nes buvo pašalintos visos elektros tinklo avarijos pasekmės ir Agentūros darbuotojų pastabose nurodyti netikslumai (I t., b. l. 136). Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. birželio 4 d. Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyrius atliko pareiškėjo mokėjimo prašymo patikrą vietoje, kurios metu buvo kreiptasi į Valstybinę mašinų bandymų stotį prie Žemės ūkio ministerijos dėl Įmonės įsigytų įrenginių ekspertizės atlikimo (Patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0319557, I t., b. l. 70–75).

Įvertinusi patikrinimų metu nustatytus įsigytos įrangos neatitikimus teisės aktų ir paramos sutarties reikalavimams ir atsižvelgusi į Žemės ūkio ministerijos pritarimą nekompensuoti mokėjimo prašyme Nr. 3VK-KV-10-2-003511-MP001 nurodytos sumos, Agentūra 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. BRK-(10.87)-7041 nutraukė su Įmone sudarytą paramos sutartį, nes pareiškėjas pažeidė žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių 22 punktą, 20.13 punktą, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto Techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.1.5, 1.3.4, 1.4.1, 1.5.1, 1.6.3, 1.7.1, 1.7.3, 12.3, 12.5, 12.6 ir 13 punktų nuostatas, paramos sutarties 4.4 ir 4. 8 punktų reikalavimus, taip pat neįvykdė pagal Paramos sutarties 17.13 ir 17.23 punktus prisiimtų įsipareigojimų (I t., b. l. 56–58).

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti anksčiau nurodytą Agentūros sprendimą, nes, jo manymu, mokėjimo prašymo vertinimo vietoje metu nustatyti įsigytos įrangos trūkumai ir neatitikimai negali būti pagrindu nutraukti sudarytą paramos sutartį (I t., b. l. 27–28).

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 64 punktą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant šiose taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, gali būti taikomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Pagal Administravimo taisyklių 197.2.11 punktą, tuo atveju, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, yra taikoma paramos neskyrimo sankcija.

Tarp pareiškėjo ir Agentūros 2011 m. sausio 21 d. sudarytos sutarties Nr. 3VK-KV-10-2-003511-PR-001 19.1 punkte nustatyta, kad Agentūra turi teisę sumažinti paramą, neskirti paramos, susigrąžinti paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti sutartį, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms sutarties 18.2 – 18.4 punktuose bei 25 punkte. Paramos sutarties 25 punkte nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas, kai paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (25.22 p.), pažeidžia kitas sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas (25.23 p.). Paramos sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams kompensuojamos tik tos investicijos, kurios laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir numatytos sutartyje. Pagal paramos sutarties 4.8 punktą, šiuo atveju tinkamos kompensuoti tos investicijos, kurios padarytos perkant naujas, nenaudotas, atitinkančias teisės aktuose nustatytus reikalavimus prekes. Įgyvendinimo taisyklių 22 punkte taip pat nustatyta, kad siekiant pasinaudoti parama, perkamos prekės turi būti naujos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pasirašydama paramos sutartį, Įmonė įsipareigojo vykdyti paraiškoje numatytus įsipareigojimus (17.13 p.), taip pat įsipareigojo, kad visos investicijos atitiks EB darbo saugos reikalavimus, kaip nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto Techninio reglamento „Mašinų sauga“ bei ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymais Nr. 351/61 patvirtiname Elektrotechninių gaminių saugos techniniame reglamente (17.23 p.).

Sisteminis nurodytų Įgyvendinimo taisyklių ir Paramos sutarties nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad nustačius, jog paramos gavėjo investicijos nėra tinkamos finansuoti, nes įsigytos prekės nėra naujos, neatitinka teisės aktų reikalavimų, o paramos gavėjas nevykdo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, Agentūra turi teisę vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.2.11 punktu ir paramos sutarties 19.1 punktu nutraukti su paramos gavėju sudarytą sutartį ir neskirti jam paramos. Ginčijamo Agentūros sprendimo turinys patvirtina, kad paramos sutartis su Įmone buvo nutraukta ir sankcija pritaikyta, nes buvo nustatyta, kad jos įsigyta įranga neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pažeidžiant paramos sutarties, Įgyvendinimo taisyklių ir Techninio reglamento nuostatas.

Atlikdama pirminį pareiškėjo mokėjimo prašymo vertinimą vietoje, Agentūra nustatė, kad: montuojamoje linijoje nerasta gamintojo lentelių su įrangos/mazgų modelio ir tipo nuorodomis; dalis linijos mazgų ir laikančių įrangą konstrukcijų perdažytos; pastebėti gamyklinių identifikavimo lentelių taisymai, t. y. pagaminimo metai, galingumo nuorodos; dalis elektros variklių pagaminti 2007-2008 metais, aprūdiję, kai kurie linijoje esantys įrenginiai pastatyti ant plytų, atremti ant kitų konstrukcijų, nepritvirtinti stabiliai prie pagrindo, kai kurie vamzdžiai sujungti lipnia juosta, nesandarūs (laikini); faktiškai 2011 m. gruodžio 14 d. montuojamos linijos atskiri blokai, mazgai nesumontuoti, neprijungti prie elektros tinklo, linija neišbandyta, neveikianti, nebuvo montavimo darbų atlikimo priėmimo-perdavimo akto; nebuvo parodytas granulių gamybos technologinės linijos organinio pluošto transportavimo blokas; 2011 m. gruodžio 19 d. patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad linija, kuri 2011 m. gruodžio 14 d. iš dalies buvo sumontuota, yra išmontuota, kai kurie blokai išrinkti. Agentūra taip pat nustatė tokius pateiktų sutarčių, sąskaitų-faktūrų, prekių gavimo aktų neatitikimus: 2011 m. liepos 8 d. sutarties Nr. 04-11 „Dėl įrangos tiekimo“ specifikacijos 8 punkte nurodyta: „granulių rūšiavimo blokas“ (21 600 EUR), 2011 m. lapkričio 9 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 14R nurodyta „granulės“ (vertimas) (21 600 EUR) (3 eilutė), o 2011 m. lapkričio 12 d. prekių gavimo akte nurodyta „pašarai“ (1 vnt.) (vertimas) (6 eilutė); nors 2011 m. birželio 29 d. tiekėjo pasiūlyme Nr. 7 „Dėl WPC (medžio-polimerinių kompozitų) granulių gamybos ir WPC (medžio-polimerinių kompozitų) granulių rūšiavimo ir įpakavimo įrangos įsigijimo“ nurodyta, kad siūlomi įrenginiai nauji, nenaudoti ir atitinka ES teisės aktų nustatytus reikalavimus, kartu su mokėjimo prašymu pateiktuose pirkimo dokumentuose nenurodyti jokie įrangos identifikavimo duomenys, tipai, nėra galimybės įsitikinti, ar pateikti sertifikatai yra būtent esamos įrangos (I t., b. l. 148–152).

Agentūros užsakymu Valstybinė mašinų bandymo stotis atliko IĮ „Kapetra“ patalpose sumontuotos WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo linijos, skirtos gaminti granules iš susmulkintų medienos pjuvenų ir plastiko, susidedančios iš organinio pluošto transportavimo, organinio pluošto paruošimo, ekstrudavimo bei granuliavimo įrangų ir įpakavimo bei valdymo įrangos ekspertizę ir surašė 2012 m. balandžio 26 d. saugos ekspertizės aktą Nr. A2-2012, kuriame nurodė, kad:

1) nėra galimybių patikimai identifikuoti gaminį, nes pateiktuose dokumentuose jis vadinamas skirtingai: kokybės pažymėjime Nr. CQ04-11/20116, išduotame „Nanotech industrial engeneering co.limited“ (Honkongas), linija vadinama „Technological line for thermoplastic composite materials production“, pažymėjime Nr. AC/0609018, išduotame „Auger Certification & Testing Service LTD“ (Didžioji Britanija), linija vadinama „Extrusion Pelletizing line TDS75-TDS180, TDY, TDS, TDD“, o pardavėjas SIA „Nanopolimers“ (Latvijos Respublika) liniją vadina „WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo įrangos komplektu“. Pati linija niekaip nepaženklinta;

2) kokybės pažymėjimas Nr. CQ04-11/20116, išduotas „Nanotech industrial engeneering co.limited“ (Honkongas), yra netinkamas, nes jame nenurodyti dokumentai, kurių reikalavimus linija atitinka, o pažymėjimo formatas neatitinka jokio ES ar Lietuvos Respublikos teisės akto, susijusio su mašinų sauga, nustatyto formato;

3) sertifikatą Nr. AC/0609018 išdavusi įstaiga „Auger Certification & Testing Service LTD“ (Didžioji Britanija) Didžiosios Britanijos vyriausybės teikiamame internetiniame su įmonių bankrotu susijusiame tinklalapyje įvardinta, kaip įsivėlusi į nesąžiningą produktų sertifikavimą;

4) pardavėjas SIA „Nanopolimers“ (Latvijos Respublika) nepateikė WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo linijos naudojimo instrukcijos, EB atitikties deklaracijos, nepažymėjo linijos CE ženklu ir taip pažeidė Techninio reglamento 12.3 punktą (detaliai parengti būtiną informaciją, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas), 12.5 punktą (parengti EB atitikties deklaraciją pagal šio reglamento 2 priedo A dalį ir užtikrinti, kad ji būtų pridėta prie mašinos), 12.6 punktą (pažymėti mašiną CE ženklu, kaip reikalauja šio reglamento 47-49 punktai) ir 13 punktą (šio reglamento 34-37 punktuose nurodytoms procedūroms atlikti gamintojas arba įgaliotasis atstovas turi turėti arba turi galėti naudotis priemonėmis, būtinomis užtikrinti, kad mašina atitiktų šio reglamento 1 priede nustatytus esminius sveikatos ir apsaugos reikalavimus);

5) WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo linija neatitinka šių Techninio reglamento I priedo reikalavimų: 1.1.5 punkto, nes saugiam perkėlimui užtikrinti ant sudedamųjų dalių nepažymėtos kėlimo įtaisų prijungimo vietos; 1.4.1 punkto, nes organinio pluošto transportavimo bloko bunkerio maišytuvo, bunkerio su džiovintuvu iškrovimo sraigtai ir sraigtinių transporterių pavarų apsaugos priemonės neapsaugo nuo galimo pavojingų zonų pasiekimo rankomis arba kojomis. Taip pat netenkinami standarto LST EN ISO 13857:2008 reikalavimai dėl 1 ir 7 lentelėse nurodytų saugių atstumų; 1.5.1 punkto, nes linija pagaminta ir sumontuota neužtikrinant, kad būtų išvengta visų su elektra susijusių pavojų (elektrotechniniai gaminiai valdymo įrenginių viduje neapsaugoti nuo tiesioginio sąlyčio ir neužtikrina apsaugos nuo tiesioginio sąlyčio mažiausiai IP2X (standarto LST EN 60204-1:2006 6.2.2 p. reikalavimų pažeidimas); elektros varikliai ir elektrotechniniai gaminiai valdymo įrenginiuose nepažymėti CE ženklu (neatitiktis direktyvos 73/23/EEB, direktyvos 2006/95/EC 8 ir 10 straipsnių reikalavimams); linija neprijungta prie išorinės apsauginės grandinės (standarto LST EN 60204-1 5.2, 6.3.3, 8.2.1 ir 8.2.6 p. reikalavimų pažeidimas); 1.6.3 punkto, nes mašinoje yra jungiklis ir išjungiklis, skirtas jai izoliuoti nuo elektros energijos tiekimo.

Nėra galimybės blokuoti jungiklį ir išjungiklį toje vietoje, kurios operatorius negali patikrinti, kad įsitikintų, ar energija vis dar išjungta (Jungiklis ir išjungiklis neatitinka standarto LST EN 60204-1:2006 reikalavimų; jungimo padėtys nepaženklintos simboliais „O“ ir „I“; neturi aiškiai matomo tarpo tarp kontaktų arba padėties indikatoriaus; ant valdymo įrenginio neturi išorinės valdymo priemonės, kurią būtų galima užrakinti padėtyje „IŠJUNGTA“); 1.7.3 punkto, nes WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo įranga nepažymėta ir nepateikti šie duomenys:

įmonės pavadinimas ir gamintojo adresas; mašinos pavadinimas; CE ženklas; serijos ar tipo žymuo; pagaminimo metai; 1.7.1 punkto, nes informacija ir įspėjimai ant įrenginių pateikti ne oficialia Bendrijos kalba, bet kinietiškais rašmenimis (hieroglifais), ant kai kurių įrenginių priklijuotos popierinės ženklinimo lentelės (t. y. informacija neapsaugota nuo sugadinimo dėl drėgmės, tyčinio ar netyčinio mechaninio pažeidimo); 1.7.4 p. prie linijos nepridėta instrukcija valstybės narės, kurioje mašina pateikta į rinką, kalba (lietuvių kalba);

6) ant mašinos organinio pluošto paruošimo bloko ir homogenizavimo bloko yra gamyklinės ženklinimo lentelės, rodančios jų pagaminimo metus – 2006 m., dalies variklių (smulkintuvo, ventiliatorių) pagaminimo data iš 2006 m. pakeista į 2011 m. (I t., b. l. 83–85).

Pareiškėjas nustatytų teisės aktų reikalavimų neatitikimų iš esmės neginčija, tačiau mano, kad tokie pažeidimai, negali būti pagrindu nutraukti paramos sutartį ir nekompensuoti paramos gavėjo išlaidų. Šie argumentai grindžiami tuo, kad pareiškėjo vykdomas projektas yra unikalus, jos padarytos investicijos tinkamos kompensuoti, tikrinant mokėjimo prašymą turėjo būti vertinama ne įranga, o tai, ar pareiškėjas pradėjo vykdyti veiklą. Kaip nurodyta anksčiau, paramos gavėjams kompensuojamos tik tos investicijos, kurios laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir numatytos sutartyje (Paramos sutarties 4.4 p.). Pagal Paramos sutarties 4.8 punkto ir Įgyvendinimo taisyklių 22 punkto nuostatas, tinkamos kompensuoti tos investicijos, kurios padarytos perkant naujas, nenaudotas, atitinkančias teisės aktuose nustatytus reikalavimus prekes. Pareiškėjas, pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigojo vykdyti paraiškoje numatytus įsipareigojimus (17.13 p.), taip pat įsipareigojo, kad visos investicijos atitiks EB darbo saugos reikalavimus, kaip nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto Techninio reglamento „Mašinų sauga“ bei ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymais Nr. 351/61 patvirtiname Elektrotechninių gaminių saugos techniniame reglamente (17.23 p.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad Įmonė nesilaikė pagal paramos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, o jos įsigyta įranga neatitinka teisės aktų reikalavimų, neužtikrinta, kad įranga atitiktų Techninio reglamento reikalavimus. Kaip minėta, pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad nustatyti įsigytos įrangos neatitikimai teisės aktų reikalavimams negali būti pagrindu nutraukti sutartį, teismui nepateikė.

Teismo vertinimu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti IĮ „Kapetra“ skundą. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas. Kaip minėta, teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad nustatyti Įmonės įsigytos įrangos neatitikimai teisės aktų reikalavimams, negalėjo būti pagrindu nutraukti su pareiškėju sudarytą paramos sutartį. Priešingai, pagal paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir Įgyvendinimo taisyklių bei Administravimo taisyklių nuostatas, investicijos, neatitinkančios paramos sutarties nuostatų ir teisės aktų reikalavimų, nėra tinkamos finansuoti, o nustačius, kad paramos gavėjas neįgyvendino sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Agentūra įgyja teisę nutraukti paramos sutartį ir nekompensuoti investicijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. BRK-(10.87)-7041 paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas IĮ „Kapetra“ apeliaciniu skundu (III t., b. l. 150–151) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad su įsigyta įranga gaminama produkcija (gamybos apimtys mažos), tačiau gavus paramą – gamybos apimtys padidėtų ir valstybė mokesčių pavidalu gautų daugiau pajamų.

2. Valstybinės mašinų bandymo stoties išvados dėl įsigytos įrangos neatitikimo keliamiems reikalavimams negali būti laikomos pakankamu įrodymu sutarties nutraukimui, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad įsigytos įrangos neatitikimas teisės aktų reikalavimams iš esmės nebuvo ginčijamas. Tiek Valstybinė mašinų bandymo stotis, tiek Agentūra priklauso Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sferai, todėl sprendžiant įsigytos įrangos tinkamumo klausimą buvo pažeistas neutralumo principas. Be to, sutartis nutraukta neįvertinus pareiškėjo kreipimosi į Agentūrą dėl trūkumų pašalinimo, atsakymo į kurį pareiškėjas taip ir negavo. Pirktos įrangos tiekėjas laiške nurodė, jog Valstybinės mašinų bandymo stoties išvados nepagrįstos, o kiti šiose išvadose nurodyti pastebėjimai lengvai ištaisomi įrangos buvimo vietoje per gana trumpą laiką.

3. Sutarties 17.22 punkte nustatyta, kad įmonė turi teisę pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau atsakovas pareiškėjui nesuteikė teisės pašalinti trūkumus.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (III t., b. l. 159–1162) prašo jį atmesti.

Nurodo, kad teiginiai, jog atsakovas pareiškėjui nesuteikė teisės pašalinti trūkumus (Sutarties 17.22 p.) prieštarauja IĮ „Kapetra“ Agentūrai teiktiems raštams: pareiškėjas 2012 m. sausio 31 d. Agentūrai pateikė prašymą (registracijos Nr. BR5.2-2398), kuriame tvirtino, jog patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pašalino. Agentūra, siekdama patikrinti minėtame prašyme išdėstytas aplinkybes, atliko pakartotinę patikrą vietoje.

Valstybinė mašinų bandymo stotis yra biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybinę politiką atitikties įvertinimo ir sertifikavimo srityje, todėl ji kompetentinga vertinti žemės ūkio subjektų, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių ir kitų ūkio subjektų darbo įrenginių atitiktį Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintų Valstybinės mašinų bandymo stoties nuostatų 8.6 p.)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. BRK-(10.87)-7041, kuriuo atsakovas nusprendė nutraukti su pareiškėju IĮ „Kapetra“ 2011 m. sausio 21 d. pasirašytą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KV-10-2-003511-PR001, teisėtumo ir pagrįstumo. Paramos sutartį nutraukti nuspręsta Įgyvendinimo taisyklių 64 punkto bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 197.2.11 punkto pagrindu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad sprendimas nutraukti su pareiškėju pasirašytą Paramos sutartį priimtas atsižvelgiant į atsakovo nustatytus IĮ „Kapetra“ įsigytos įrangos, kurios įsigijimui kompensuoti pareiškėjas 2011 m. gruodžio 9 d. pateikė mokėjimo prašymą (1 726 400 Lt dydžio paramos sumai), neatitikimas teisės aktų bei Paramos sutarties reikalavimams (nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.13 p. ir 22 p., Techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.1.5 p., 1.3.4 p., 1.4.1 p., 1.5.1 p., 1.6.3 p., 1.7.1 p., 1.7.3 p., 12.3 p., 12.6 p. ir 13 p., taip pat Paramos sutarties 4.4 p., 4.8 p.,17.13 p. bei 17.23 p.).

Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs minėtas Įgyvendinimo taisyklių, Techninio reglamento „Mašinų sauga“ bei Paramos sutarties nuostatas, konstatavo, jog nustačius, kad paramos gavėjo investicijos nėra tinkamos finansuoti, nes įsigytos prekės nėra naujos, neatitinka teisės aktų reikalavimų, o paramos gavėjas nevykdo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, Agentūra turi teisę vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 197.2.11 punktu ir Paramos sutarties 19.1 punktu nutraukti su paramos gavėju sudarytą sutartį ir neskirti jam paramos. Atsižvelgęs į šį išaiškinimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu IĮ „Kapetra“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad, jo manymu, ginčijamame sprendime išvardinti nukrypimai nuo sutarties nesudaro pagrindo nutraukti sutartį, nes šie nukrypimai nėra esminiai. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą dėl toliau nurodytų motyvų.

Iš tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos 2011 m. sausio 21 d. Paramos sutarties (I t., b. l. 3–10) nuostatų matyti, jog pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kompozicinių produktų gamyba“ Nr. 3Vk-KV-10-2-003511-PR001 (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Bendrijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1 p.). Pagal Paramos sutarties 4.4 punktą, išmokant pareiškėjui lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tokios investicijos (sąnaudos ir išlaidos), kurios yra laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis ir numatytos paramos sutartyje. Paramos sutarties 6 punkte aptarta paramos išmokėjimo tvarka, pagal kurią parama (iki 1 726 400 Lt) bus suteikta tik naujos technikos, įrangos įsigijimui ir įrengimui.

Pagal Žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių 22 punktą, tam, kad perkant prekes patirtos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, perkamos prekės taip pat turi būti naujos ir atitinkančios nustatytus reikalavimus. Be to, Įgyvendinimo taisyklių 25.2 punktu į tinkamų finansuoti išlaidų kategoriją įtraukiama taip pat tik „nauja technika ir įranga“.

Iš Agentūros priimto 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. BRK-(10.87)-7041 (I t., b. l. 13–15) akivaizdu, jog pareiškėjo IĮ „Kapetra“ įsigyta įranga nėra nauja.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vienu iš tinkamumo gauti paramą kriterijų Įgyvendinimo taisyklių 20.13 punkte įvardinta tai, kad visos investicijos turi atitikti EB darbo saugos reikalavimus, kaip nurodyta Techniniame reglamente „Mašinų sauga“ ir Elektrotechnikių gaminių saugos techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61. Ginčijamo sprendime atsakovas nustatė šiuos minėto Techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimų pažeidimus: 1.1.5 punkto, 1.3.4 punkto, 1.4.1 punkto, 1.5.1 punkto, 1.6.3 punkto, 1.7.1 punkto, 1.7.3 punkto, 12.3 punkto, 12.6 punkto bei 13 punkto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Techninio reglamento „Mašinų sauga“ 12.3 punkte nustatyta, kad prieš pateikdamas į rinką mašiną ir (arba) atiduodamas ją naudoti, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi detaliai parengti būtiną informaciją, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas. Pagal Techninio reglamento „Mašinų sauga“ 12.5 punktą, nustatytas reikalavimas parengti EB atitikties deklaraciją pagal šio Reglamento 2 priedo A dalį ir užtikrinti, kad ji būtų pridėta prie mašinos; pagal 12.6 punktą būtina pažymėti mašiną CE ženklu, kaip reikalauja šio Reglamento 47–49 punktai, o 13 punktas nustato, kas šio Reglamento 34–37 punktuose nurodytoms procedūroms atlikti gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi turėti arba turi galėti naudotis priemonėmis, būtinomis užtikrinti, kad mašina atitiktų šio Reglamento 1 priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo įsigytos prekės minėtų reikalavimų neatitiko. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti ir tai, kad pareiškėjo įsigyta įranga neatitinka Techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.1.5, 1.3.4, 1.4.1, 1.5.1, 1.6.3, 1.7.1, 1.7.3 punktuose nustatyti mašinų techninio įrengimo ir jų konstrukcijos reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintų reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas neesminiu ir negalinčiu daryti įtakos Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui.

Pažymėtina, kad Techninis reglamentas „Mašinų sauga“ perkelia į Lietuvos teisę 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, ir iš dalies keičiančią direktyvą 95/16/EB, taip pat 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/127/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų. Mašinų direktyva 2006/42/EB nustato į Europos Bendrijos rinką pateikiamų ir (arba) atiduodamų naudoti Europos Bendrijoje esančiam galutiniam naudotojui į jos taikymo sritį patenkančių gaminių esminius bendrai taikomus sveikatos ir saugos reikalavimus, papildytus savitais reikalavimais tam tikroms gaminių kategorijoms, atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras, reikalavimus paskelbtosioms atitikties įvertinimo įstaigoms bei reikalavimus rinkos priežiūrai vykdyti. Taigi, šis techninis reglamentas priimtas ir jame nustatyti reikalavimai įtvirtinti dėl to, jog dėl rizikos, kylančios naudojant mašinas, būtina užtikrinti žmonių sveikatą ir saugą, ypač darbininkų ir vartotojų, o kur taikytina – ir naminių gyvulių bei turto saugą. Siekiant garantuoti mašinų saugą, turėtų būti laikomasi esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, todėl saugių mašinų projektavimas ir gamyba, jų atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, taip pat mašinų tinkamas montavimas ir priežiūra, laikantis nustatytų reikalavimų, gali sumažinti daugybės nelaimingų atsitikimų, sukeltų naudojant mašinas, socialinius kaštus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, jog sutartyje nustatyti pažeidimai neesminiai bei lengvai ištaisomi. IĮ „Kapetra“ neįvykdė prisiimto įsipareigojimo įsigyti naują ir nustatytus reikalavimus atitinkančią įrangą.

Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant šiose taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Paramos sutarties 19.1 punkte nustatyta, jog paramos gavėjui nesilaikant sutartyje išvardintų reikalavimų, Agentūra turi teisę sumažinti paramą, jos neskirti, susigrąžinti visą paramą arba jos dalį, taip pat paramos sutartį nutraukti. Pagal Administravimo taisyklių 197 punktą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, gali būti taikomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Atsakovas, ginčijamame sprendime rėmėsi Administravimo taisyklių 197.2.11 punktu (ginčo metu galiojo 2012 m. birželio 13 d. redakcija), kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, yra taikoma paramos neskyrimo sankcija.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, nustatęs minėtus Paramos sutarties pažeidimus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, pagrįstai nutraukė su pareiškėju pasirašytą sutartį.

Dėl apeliacinio skundo teiginio, jog Valstybinės mašinų bandymo stoties išvados dėl įsigytos įrangos neatitikimo keliamiems reikalavimams negali būti laikomas pakankamu įrodymu sutarties nutraukimui, kadangi stotis priklauso Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sferai ir sprendžiant įsigytos įrangos tinkamumo klausimą buvo pažeistas neutralumo principas, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintų Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė mašinų bandymo stotis yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, įgyvendinanti valstybinę politiką atitikties įvertinimo srityje, siekiant apsaugoti šalies rinką nuo nekokybiškų, pavojingų sveikatai ir aplinkai žemės ūkio mašinų ir įrenginių, žemės ir miškų ūkio traktorių, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdorojimo įrangos. Stoties savininkė yra valstybė, o jos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (2 punktas). Pagal minėtų nuostatų 3 punktą, bandymų stotis savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, žemės ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais. Vienas iš Valstybinės mašinų bandymo stoties uždavinių yra vykdyti mašinų sertifikavimo įstaigos funkcijas, atliekant atitikties įvertinimą pagal Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28, reikalavimus (7.2 p.). Taigi, pagrindo sutikti su minėtu pareiškėjo apeliacinio skundo motyvu nėra.

Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nesuteikė jam teisės pašalinti nustatytus trūkumus taip, kaip tai nurodyta Paramos sutarties 17.22 punkte. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Agentūros Vilniaus patikrų vietoje skyrius laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. atliko Įmonės mokėjimo prašymo patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pareiškėjo įsigyta įranga neatitinka teisės aktų ir paramos sutarties reikalavimų (Patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0301939, I t., b. l. 148–152). Apie vertinimo metu nustatytus trūkumus atsakovas pareiškėją informavo 2011 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. S-VV-0053562 (I t., b. l. 147). 2012 m. sausio 31 d. IĮ „Kapetra“ Agentūrai pateikė prašymą dar kartą peržiūrėti Įmonės mokėjimo prašymą, nurodydama, kad buvo pašalintos visos elektros tinklo avarijos pasekmės ir Agentūros darbuotojų pastabose nurodyti netikslumai (I t., b. l. 136). Taigi, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. birželio 4 d. Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyrius atliko antrą pareiškėjo mokėjimo prašymo patikrą vietoje (Patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0319557, I t., b. l. 70–75), kurios metu, be kita ko, buvo kreiptasi į Valstybinę mašinų bandymų stotį prie Žemės ūkio ministerijos dėl Įmonės įsigytų įrenginių ekspertizės atlikimo (I t., b. l. 83–85), ir pakartotinės patikros metu buvo nustatyti anksčiau aptarti pažeidimai.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo individualios įmonės „Kapetra“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė