Legislator Case Law & Legislation
AS-44-520/2015 AI generated

AS-44-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-44-520/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-44-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamą sprendimą gavo 2014 m. liepos mėnesio pradžioje ir 2014 m. liepos 21 d. pateikė NMA nesutikimą su šiuo sprendimu, rašytinius įrodymus ir prašė netaikyti sankcijų. Tokiu būdu jis pasinaudojo savo teise išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Skundą atsakovas išnagrinėjo tik 2014 m. rugsėjo 9 d., todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta svarbia priežastimi, lėmusia termino skundui paduoti praleidimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-44-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04257-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti; 2) panaikinti NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti NMA pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti 2 873,73 Lt sumą, kuri 2014 m. birželio 20 d. buvo išskaičiuota iš teikiamos paramos; 4) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui atitinkamą paramos sumą už 2012 deklaravimo metus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamą sprendimą gavo 2014 m. liepos mėnesio pradžioje ir 2014 m. liepos 21 d. pateikė NMA nesutikimą su šiuo sprendimu, rašytinius įrodymus ir prašė netaikyti sankcijų. Tokiu būdu jis pasinaudojo savo teise išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Skundą atsakovas išnagrinėjo tik 2014 m. rugsėjo 9 d., todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta svarbia priežastimi, lėmusia termino skundui paduoti praleidimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005, nurodė, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises.

Teismas nustatė, kad ginčijamą sprendimą pareiškėjas gavo 2014 m. liepos mėnesio pradžioje, tačiau į teismą dėl jo kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. ženkliai praleidęs apskundimo terminą. Skundžiamame NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, kad sprendimas gali būti apskųstas raštu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos, t. y. atsakovas aiškiai ir teisingai nurodė sprendimo apskundimo tvarką ir terminą. Tai, kad pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė ir savo nuožiūra kreipėsi į NMA, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu, kuris negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

II. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti.

Pareiškėjas mano, kad teismas formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai taikė ABTĮ 34 straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta jo apskundimo tvarka suklaidino pareiškėją, todėl jis netinkamai gynė savo pažeistas teises. Minėtame sprendime nurodyta, jog: „Šis Agentūros sprendimas gali būti apskųstas raštu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos“. Pareiškėjas manė, jog tai reiškia, kad jis gali ginčą spręsti ne teismo tvarka, o tokiu būdu neišsprendus ginčo – gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013 ir teigia, jog nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas jo sąžiningas elgesys ir siekis aktyviai ginti savo teises, o taip pat ir prasta šeimos finansinė padėtis. Pareiškėjas paaiškina, jog neatnaujinus termino skundui dėl NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti jam bus taikomos piniginės sankcijos, kurios dar labiau pablogins jo šeimos padėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kai praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą), tuo aspektu, jog nepagrįstai nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, pirmiausia nurodo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-22-520/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje TA-2-520/2015 ir kt.).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamą sprendimą pareiškėjas gavo 2014 m. liepos mėnesio pradžioje, tačiau į teismą dėl jo kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėjas šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija.

Pažymėtina, jog šiuo atveju iš esmės nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą su skundu dėl NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau, pareiškėjui prašant šį terminą atnaujinti, teisėjų kolegija konkrečiu atveju turi patikrinti, ar pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį egzistuoja termino atnaujinimo pagrindai.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Pareiškėjo teigimu, aplinkybės, dėl kurių jis nesikreipė į teismą ir praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti, buvo objektyvios. Pareiškėjas nurodo, kad terminą kreiptis į teismą praleido dėl to, kad skundžiamame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka jį suklaidino. Pareiškėjas manė, jog gindamas savo galbūt pažeistas teises jis gali ginčą spręsti ne teismo tvarka, o tokiu būdu neišsprendus ginčo – kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas nurodo, jog visą laikotarpį nuo pat ginčijamo įsakymo gavimo momento ir sužinojimo apie jį elgėsi operatyviai ir aktyviai gynė savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčijamą sprendimą gavo 2014 m. liepos mėnesio pradžioje ir 2014 m. liepos 21 d. pateikė NMA nesutikimą su šiuo sprendimu, rašytinius įrodymus ir prašė netaikyti sankcijų. Šį skundą atsakovas išnagrinėjo tik 2014 m. rugsėjo 9 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 23 d.

Teisėjų kolegija šių pareiškėjo atskirojo skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais, kadangi jie neįrodo, kad pareiškėjas per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą nuo susipažinimo su ginčijamu sprendimu, t. y. per vieną mėnesį nuo 2014 m. liepos pradžios iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, nesikreipė į teismą dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas pirmiausia turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjui per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą buvo sudarytos objektyvios kliūtys ginti savo teises, kreipiantis į teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui tokių objektyvių duomenų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu, t. y. per pirmąjį mėnesį nuo susipažinimo su ginčijamu NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo klaidinamas ir atsakovo tam tikri veiksmai sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose motyvuotai nepaaiškino, kodėl jis kreipėsi į NMA, kaip į ikiteisminių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kai ginčijamame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 6). Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kokia informacija remdamasis jis nusprendė kreiptis į NMA, nes tokia apskundimo tvarka NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso nenurodyta. Be to, pažymėtina, kad byloje esantis atsakovo 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 10) ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos 2014 m. liepos 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15) patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 16 d. su prašymu kreipėsi į NMA Tiesioginės paramos administravimo skyrių, kuriuo prašė peradministruoti 2012 metų paraišką, o ne dėl atsakovo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo panaikinimo.

Nagrinėjamu atveju taip pat teisiškai yra reikšminga ir ta aplinkybė, jog pareiškėjo prašymas dėl paraiškos peradministravimo buvo išnagrinėtas 2014 m. rugsėjo 9 d. ir pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą gavo 2014 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 14), tačiau pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme buvo gautas tik 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. po gana ilgo laiko tarpo (po 11 dienų) nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmimo.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens kreipimasis į įvairias institucijas, susirašinėjimas su jomis negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu jo elgesio variantu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006; 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007; 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008 ir kt.).

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui dėl NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti nurodė, jog pareiškėjui taikomos sankcijos apsunkins jo šeimos padėtį.

Atsakydama į šį pareiškėjo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjui taikomos sankcijos apsunkins jo šeimos padėtį, nagrinėjamoje byloje negali būti laikoma tokia išskirtine aplinkybe, kuri sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir pateisina pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą su skundu. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje nustatyta, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvaus pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybes paduoti skundą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, t. y. kad pareiškėjas praleido minėtą skundo padavimo teismui terminą dėl svarbių priežasčių. Vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas žymiai praleido terminą ginčijamam sprendimui apskųsti. Konstatuotina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamo akto apskundimu, jas įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NMA Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Dėl šių priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė