AS-143-478-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-478/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00352-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) 2013 m. spalio 31 d. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad prašo priteisti neturtinę žalą, prokuratūros padarytą pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, 6.246 straipsnio 1 dalį ir kitus teisės aktus, jo prašymus ir skundus laikant kartotiniais, nenagrinėtinais ir grąžintinais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui; išaiškino pareiškėjui, kad dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.), jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą pagal atsakovo buveinę ar pagal ieškovo gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26, 29, 30 str.).

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 16 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta byloje V. A. S. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta byloje J. J. prieš Lietuvos šaulių sąjungą, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta byloje V. D. Ž. ir T. Ž. prieš Šilalės rajono apylinkės prokuratūrą.

Teismas nustatė, kad keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su prokuratūros veiksmais, veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektui (t. y. prokuratūra pareiškėjui pateiktuose atsakymuose aiškiai nurodė, jog pareiškėjo prašymas, gautas 2013 m. gegužės 7 d. prokuratūroje, susijęs su 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 50-At-000042-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir galbūt susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 45-1-00318-13; 2013 m. gegužės 20–22 d. prokuratūroje gauti pareiškėjo prašymai susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 45-1-00318-13; 2013 m. gegužės 23–30 d. prokuratūroje gauti pareiškėjo prašymai susiję su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 45-1-00318-13; 2013 m. rugpjūčio 28 d. prokuratūroje gautas pareiškėjo skundas dėl prokurorės R. M. ir prokurorės G. P. veiksmų ir sprendimų, padarytų nagrinėjant skundus ikiteisminiame tyrime Nr. 45-1-00318-13). Pareiškėjo nurodyti prokuratūros raštai buvo parengti šiai institucijai atliekant ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas, o ne viešąjį administravimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, įvertinęs pareiškėjo argumentus, veiksmus, su kuriais jis sieja jam padarytą neturtinę žalą, pažymėjo, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasmę, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.), jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą pagal atsakovo buveinę ar pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 26, 29, 30 str.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad prokuratūra atsakymus parengė viešojo administravimo tvarka, nenagrinėdama ir grąžindama prašymus bei skundus, todėl buvo padaryta žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi prašydamas priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros veiksmų ir grindžia šios prokuratūros raštais (2013 m. gegužės 8 d. raštas Nr. S-15800, 2013 m. gegužės 22 d. raštas Nr. S-17695, 2013 m. gegužės 29 d. raštas Nr. S-18668, 2013 m. gegužės 30 d. raštas Nr. S-19011, 2013 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. S-29611, 2013 m. spalio 1 d. raštas Nr. S-32817) – atsakymais į pareiškėjo skundus ir prašymus, kuriais jie pripažįstami kartotiniais ir grąžinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai priskirtos bylos nurodytos ABTĮ 15 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Be to, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu <...> (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su jo prašymų, skundų, susijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nenagrinėjimu iš esmės, pripažįstant kartotiniais, pareiškėjui teigiant, kad dėl tokių veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jaučiasi žeminamas dėl jo teisių ir teisėtų interesų negerbimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, veiksmus, su kuriais siejama jam padaryta neturtinė žala, daro išvadą, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasmę, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Reikia pastebėti, jog žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, ir išaiškino pareiškėjui teisę ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka. Tokią poziciją patvirtina ir teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-270/2014, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-388/2013, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-496/2012). Be to, analogiškai pasisakyta ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartyje, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-290/2014 palikta nepakeista.

Taigi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė