AS-846-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. (H. H.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-846-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-846-438/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01877-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. (H. H.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas H. H. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 24 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti atsakovo valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos (toliau – ir atsakovas, Ukmergės miškų urėdija) 2014 m. vasario 20 d. raštą Nr. T4-129 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto bei ribų patikslinimo“ bei įpareigoti atsakovą vykdyti procedūras ir suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Ukmergės skyriaus pateiktus dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamas atsakovo 2014 m. vasario 20 d. raštas Nr. T4-129 materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia – šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą užbaigiančio (galutinio) ir konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu, kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro. Pažymėjo, kad nesutikimo dėl tokio tarpinio procedūrinio sprendimo argumentus suinteresuotas asmuo gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, t. y. NŽT Ukmergės skyriaus sprendimą atsisakyti atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 22 straipsniais teismas nurodė, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje bei konstatavo, kad reikalavimas dėl atsakovo 2014 m. vasario 20 d. rašto Nr. T4-129 panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 48) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog skundžiamame atsakovo 2014 m. vasario 20 d. rašte Nr. T4-129 nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, jame įtvirtintas savarankiškas atsakovo sprendimas, sukeliantis tam tikras neigiamas pasekmes pareiškėjui, t. y. užkertantis kelią NŽT Ukmergės skyriui užbaigti dokumentų derinimo procedūrą ir pateikti parengtus dokumentus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri turi priimti galutinį sprendimą vykdant teismų sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, NŽT Ukmergės skyriui neskundžiant tokio atsakovo atsisakymo derinti dokumentus, būdamas suinteresuotu pareiškėjas turi tokią teisę. Informuoja, kad ginčijamą atsakovo raštą yra apskundęs Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, o NŽT Ukmergės skyriaus 2015 m. kovo 20 d. atsakymą Nr. 47SD-(14.47.104)-584 – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimti pareiškėjo skundą atsisakė remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad atsakovo valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos 2015 m. vasario 20 d. raštas Nr. T4-129 yra tik tarpinis dokumentas nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėjui sukeliantis procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidos ir įgyvendinimo sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.
Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų yra skundo priskirtinumas administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos 2014 m. vasario 20 d. raštą Nr. T4-129 bei įpareigoti atsakovą vykdyti Apraše nurodytas procedūras ir suderinti NŽT Ukmergės skyriaus pateiktus dokumentus.
Ukmergės miškų urėdija skundžiamu 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. T4-129 atsakė į NŽT Ukmergės skyriaus 2014 m. sausio 21 d. raštą dėl valstybinės reikšmės miškų ribų patikslinimo Želvos girininkijoje, išjungiant iš valstybinės reikšmės miškų 7,18 ha miško sklypą. Šiame rašte atsakovas nurodė negalįs suderinti NŽT Ukmergės skyriaus nurodytų dokumentų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2015 m. kovo 24 d. skundo reikalavimų pobūdį, darė išvadą, jog skundžiamas atsakovo 2014 m. vasario 20 d. raštas Nr. T4-129 yra procedūrinio pobūdžio ir jokios realios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai neturi, t. y. juo pareiškėjui nėra sukeliamos teisinės pasekmės, todėl tokio rašto teisėtumo ir pagrįstumo tyrimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui ir laiko pagrįsta teismo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Vadovaujantis Aprašo 17 punktu, dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo turi būti suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais, o atlikus valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ar valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, – ir su regiono aplinkos apsaugos departamentu. Kitaip tariant, minėtoje nuostatoje yra numatyta procedūra, reikalinga pareiškėjo siekiamam Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimui priimti (Aprašo 3 p.). Atsižvelgiant į tai, derinimo procese atsakingų institucijų priimami dokumentai, kuriais yra įgyvendinama minėta procedūra, be kita ko, ir pareiškėjo ginčijamas atsakovo 2014 m. vasario 20 d. raštas Nr. T4-129, negali būti laikomi individualiais teisės aktais, kadangi jie patys suinteresuotiems asmenims teisinių pasekmių nesukelia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tarpinį procedūrinį skundžiamo Ukmergės miškų urėdijos 2014 m. vasario 20 d. rašto Nr. T4-129 pobūdį patvirtina ir 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjo į bylą pateikti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 6B(7.28)-358, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą dėl ginčijamo atsakovo 2014 m. vasario 20 d. rašto Nr. T4-129 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 1SS-1015-(9.5.), kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą dėl NŽT Ukmergės skyriaus 2015 m. kovo 20 d. atsakymo Nr. 47SD-(14.47.104)-584, iš kurių matyti, jog procedūros yra tęsiamos toliau, o ginčijamas atsakovo raštas pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturėjo.
Pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, argumentus dėl nesutikimo su šioje byloje skundžiamu Ukmergės miškų urėdijos 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. T4-129, nesutikdamas su galutiniu ir teisines pasekmes jam sukeliančiu sprendimu, pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka, galės nurodyti ginčydamas jo netenkinantį galutinį sprendimą, jei toks bus priimtas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teisingai taikė ABTĮ nuostatas. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2014 m. vasario 20 d. rašto Nr. T4-129 pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo H. H. (H. H.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys