A-368-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-368-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04836-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-7356, kuriuo atsisakyta pateikti archyvinėje byloje Nr. 50295 saugomus dokumentus, ir įpareigoti atsakovą pateikti archyvinę bylą Nr. 50295, taip pat kitus dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo įregistruoti žemės sklypai ir kadastriniai duomenys dėl žemės sklypų: 1) registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad atsakovui išsiuntė prašymą pateikti informaciją ir dokumentus dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų: 1) 0,0918 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) 0,0918 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Nurodytus duomenis dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų patvirtina Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. pažyma, pasirašyta vyr. žemėtvarkininkės G. J. (toliau – ir pažyma), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo dokumentai saugomi žemėtvarkos tarnybos archyve (bylos Nr. 50295). Pažymėjo, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus žemės sklypus, vadovaujantis Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenų baze, buvo perrašyta į Nekilnojamojo turto registrą nesprendžiant klausimo dėl duomenų teisingumo ir išsamumo.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino įrašą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų registre dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad dėl Valstybinio žemės kadastro duomenų registro valdytojų kaltės registre yra klaidingai užregistruoti tam tikri juridiniai faktai: perrašius duomenis iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenų bazės į Nekilnojamojo turto registrą, atsirado įrašas, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) sklypas, tačiau toks sklypas apskritai neegzistuoja. Kadangi neegzistuojantis 32 sklypas pareiškėjui nepriklauso, tai tokio įrašo panaikinimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra niekinis. Nurodė, kad pažyma patvirtina, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) sklypas. Pažymėjo, kad minėtoje pažymoje yra klaida (nurodyta, kad sklypo Nr. 12:32, nors turėjo būti įrašas 32:12, nes (duomenys neskelbtini) sklypas, o (duomenys neskelbtini)sklypas), kuri galbūt ir nulėmė tolimesnę klaidingą registraciją.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje įtvirtintus skundų padavimo terminus. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir patikrinęs archyve saugomus dokumentus, pateikė pareiškėjui ginčijamą 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad neturi prašyme nurodytos bylos, ir, vadovaudamasis Vilniaus rajono apylinkės teismo priimtu įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog pareiškėjui žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas, pareiškėjas jo nepirko ir juo niekada nesinaudojo. 1993 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sandoriu pareiškėjas įgijo tik sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo pateikti prašomą informaciją / dokumentus.

Įvertinęs pareiškėjo 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymus, atsakovo 2011 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. atsakymus, teismas sprendė, kad nors jie ir yra susiję, tačiau nevertintini kaip analogiški – pareiškėjas, gavęs atsakovo 2011 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 48SS-656, sužinojo apie atsakovo atsisakymą pateikti sodo sklypo planą, o ne bylos Nr. 50295 dokumentus, kurių pareiškėjas prašė 2013 m. rugpjūčio 29 d. Vadovaudamasis byloje esančiais duomenis, teismas nustatė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-7356 priimtas 2013 m. rugsėjo 24 d., o skundą teismui pareiškėjo atstovas išsiuntė 2013 m. spalio 4 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Iš civilinės bylos Nr. 2-1072-860/2012 medžiagos byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas aiškinosi aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nuosavybės teisių į 0,0918 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), egzistavimu, ir padarė išvadą, kad nėra jokių dokumentų, pavirtinančių A. S. nuosavybės teisių įgijimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0918 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje ir prie šios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog neturi pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodytos bylos Nr. 50295, t. y. atsakovo atsisakymas pateikti bylos Nr. 50295 dokumentų kopijas arba leisti susipažinti su byloje saugomais dokumentais yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą atsakovo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-7356 ir įpareigoti atsakovą pateikti archyvinę bylą Nr. 50295.

Iš pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymo teismas nustatė, kad jame buvo minimas tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas valdytų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo, taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog (duomenys neskelbtini) sklypas nuosavybės teise priklauso M. K., priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nei pats pareiškėjas, nei institucijos, į kurias buvo kreiptasi, nepateikė dokumentų, patvirtinančių A. S. nuosavybės teises į kurį nors žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, kurių jis neturi.

Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad visi pareiškėjo atsakovui teikti prašymai yra susiję su (duomenys neskelbtini), o dėl dokumentų, susijusių su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas į atsakovą nėra kreipęsis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas įpareigoti pateikti dokumentus, susijusius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka pareiškėjo kreipimosi į atsakovą turinio, o skunde suformuluotu reikalavimu siekiama įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, dėl kurių pateikimo į atsakovą nebuvo kreiptasi. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo įregistruotas žemės sklypas ir kadastriniai duomenys (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atmetė.

III. Pareiškėjas A. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškai argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad pažymoje nurodyti duomenys sutampa su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenimis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priešingai – jog duomenys neginčijamai sutampa su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenimis. Akcentuoja, kad pažyma niekuomet nebuvo pripažinta negaliojančia, bei nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių bylos Nr. 50295 dingimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad prašymas pateikti archyvinę bylą Nr. 50295, kurioje yra dviejų žemės sklypų dokumentai, yra pakankamai aiškus ir juo nebuvo išreikštas prašymas pateikti tik (duomenys neskelbtini) dokumentus, kaip savo sprendime nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, pagal kurį atsakovas galėtų slėpti ar neteikti informacijos dėl aktualių žemės sklypų įsigijimo ir registravimo.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir reikšmingų aplinkybių nustatymu bei atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo iš esmės analogiškus argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiajame administracine teisme 2014 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjo prašymas nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą, nurodant, kad byloje pareiškėjo nuosavybe nurodomas svetimas žemės sklypo numeris – šie duomenys neatitinka pareiškėjo turimo žemės sklypo numerio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104)-7356, kuriuo buvo atsisakyta pateikti pareiškėjui archyvinėje byloje Nr. 50295 saugomus dokumentus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją atstovaujantis advokatas M. S. 2013 m. rugsėjo 10 d. atsakovui įteikė prašymą, kuriuo prašė pateikti jam, žemės sklypo, priklausančio pareiškėjui bei esančio (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 50295 dokumentų kopijas arba leisti susipažinti su šios bylos dokumentais.

Atsakovas atsisakymą tenkinti šį prašymą grindė tuo, kad neturi tokios bylos Nr. 50295, o be to, jos ir negali būti, nes pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo suteiktas bei nepriklausė nuosavybės teise joks žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Šie pareiškėją atstovaujančio advokato M. S. 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymo ir atsakovo atsakymo į jį turiniai, apsprendžia teisinio santykio, atsiradusio tarp šių šalių dalyką ir ribas, o tuo pačiu ir byloje kilusio ginčo dalyką bei ribas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas skunde teismui, be kitų reikalavimų, suformulavo ir reikalavimą – įpareigoti atsakovą pateikti jam ir kitus dokumentus, kurių pagrindu jo vardu buvo įregistruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks pareiškėjo reikalavimas negali būti teisme nagrinėjamos bylos dalyku, nes tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs atsakovui, t. y., nustatyta tvarka nebuvo inicijavęs viešojo administravimo procedūros dėl šios informacijos jam suteikimo. Atitinkamai nesant šiuo klausimu atsakovo sprendimo, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovo veiksmai šiuo klausimu būtų teisėti ir pagrįsti, o tuo pačiu įpareigoti jį atitinkamai veikti.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal šio įstatymo nuostatas valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo asmenims pateikti tą informaciją, kuria jos disponuoja ir priešingai, informacijos kurios jos neturi – neprivalo ir teikti (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 2 d.; 2 str.; 3str.; 16 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad tarp tų pačių šalių buvo kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Toje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. priimtame sprendime konstatavo, šias aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjant dabartinę bylą, o būtent:

kad Nekilnojamojo turo registro duomenys apie tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. 50295), yra akivaizdžiai klaidingi;

kad šis žemės sklypas negalėjo būti nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, nes jis (žemės sklypas) teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas naudotis pareiškėjui bei nebuvo jo įsigytas nuosavybėn.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“

Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad minėtos aplinkybės, kurios yra nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu, yra privalomos teismui nagrinėjančiam dabartinę bylą bei nebegali būti šalių kvestionuojamos.

Iš pareiškėją atstovavusio advokato M. S. 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymo atsakovui matyti, kad reikalavimas pateikti bylos Nr. 50295 dokumentų kopijas arba leisti susipažinti su šios bylos dokumentais, yra grindžiamas tuo, jog apie tokios bylos egzistavimą yra nurodyta Vilniaus raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotoje pažymoje (b. l. 32).

Iš šios pažymos matyti, kad tai yra išrašas iš tuo metu veikusio nekilnojamojo turto registro duomenų banko, kurie vėliau buvo perkelti į šiuo metu veikiantį nekilnojamojo turto registrą bei kurie – duomenys apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausymą pareiškėjui, buvo panaikinti minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu.

Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad ir Vilniaus raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotos pažymos duomenys apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausymą pareiškėjui, tame tarpe apie bylos Nr. 50295 buvimą, yra klaidingi bei neatitinkantys tikrovės.

Įrodymų vertinimo prasme aptartos aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius, kad jis neturi bylos Nr. 50295 bei nedisponuoja joje esančia informacija. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas savo priešingo pobūdžio teiginiams pagrįsti, kitų įrodymų, be minėtos Vilniaus raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotos pažymos, nepateikia.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo bei teisingai atmetė jo skundą.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad atsakovas į šią bylą yra pateikęs jo turimus archyvinius duomenis apie kito žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio pareiškėjui (b. l. 56-61), kas patvirtina atsakovo teiginius, jog jis nevengia pateikti turimų duomenų pareiškėjui apie jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

Netenkintini pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti prašymai prijungti papildomus įrodymus, nutraukti bylą ir pan.. Iš teikiamų į bylą įrodymų matyti, kad jais yra dubliuojami byloje jau esantys įrodymai. Prašymas nutraukti bylą yra nekonkretus, nes iš jo neaišku ko siekia pareiškėjas. Ar jis atsisako skundo, ar siekia kokio kito procesinio rezultato ? Nes šiame prašyme nėra nurodyti duomenys, kurie atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio ir 102 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y., šiame prašyme nėra aiškiai išreikšta pareiškėjo valia atsisakyti pradinio skundo bei tolesnio teisminio nagrinėjimo. Be to, pareiškėjas po 2014 m. birželio 16 d. teismui pateikto minėto prašymo nutraukti bylą, teismui teikė (2015 m. kovo ir balandžio mėn.) ir kitus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pan..

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys